Elektros kainos smaugia verslus
Įkelta:
2022-09-16
Nuotrauka
elektra

Elektros kainoms išaugus iki neregėtų aukštumų su didelėmis išlaidomis susiduriantys verslai ieško išeičių. Vieni dar labiau veržiasi diržus, kiti gi nusiteikę optimistiškai ir laukia išganingų vyriausybės sprendimų. O didelės baldų įmonės vadovas žodžių į vatą nevynioja – jei elektros kainos ir toliau taip kils, dirbti tiesiog nebeapsimokės.

„Pasiekta riba“

Paprašytas pasidalinti mintimis apie neįtikėtinai sparčiai kylančias elektros kainas, 26-erius metus veikiančios baldų gamybos įmonės „Alantas“ vadovas Juozas Kniūkšta atviras – yra labai blogai.

– Jei kilovatvalandės kaina pasieks 1 eurą, dirbti nebeapsimokės, – teigia jis. – Mes mokam pagal biržos kainą. Dabar už kilovatvalandę mokam apie 60 centų, ir tai yra labai daug. Tai yra riba. Toliau jau tik darbas į minusą.

Jis pasakoja, kad nuo pavasario elektros kaina kilo 2,5 karto. Elektros „Alantas“ sunaudoja labai daug – apie 50–60 tūkst. kW per mėnesį.      

Lyg to būtų per maža, neįtikėtinai brango ir visos baldams gaminti reikalingos medžiagos – pasak J. Kniukštos, viskas brango 2–3 kartus. 

Paklaustas, ar tikisi kokių nors veiksmingų valdžios žingsnių, kurie palengvintų verslo situaciją, verslininkas sako, kad vienintelis dalykas, kuris galbūt padėtų, tai jei būtų užfiksuota maksimali elektros kaina ir ji nebegalėtų kilti, o jei kiltų, valstybė tą dalį virš maksimalios kainos kompensuotų. Pasak jo, galbūt tai galėtų padaryti šalies prezidentas. 

– Taip manau ne aš vienas. Jei šitos beprotybės niekas nesustabdys, prasidės griūtis, daugybė verslų neatlaikys, – įsitikinęs jis. – Jei bus leidžiama ir toliau kažkam savivaliauti, krautis į kišenes milžiniškus pelnus nežinia kodėl ir už ką, prasidės masiniai bankrotai.  

Jis netgi tvirtina, kad valstybė nori „damušti“ verslus galutinai.

– Kam tai naudinga – ką aš žinau. Čia korupcija kokia kvepia ar kaip... Elektros tiekėjai milijardus kraunasi. Nežinau, kas čia darosi. O vyriausybė nieko nedaro, leidžia susikrauti milžiniškus pinigų kiekius ir tik paskui svarsto, ką čia būtų galima padaryti, – J. Kniūkšta neslepia nusivylimo vyriausybės neveiklumu.

„Susiveržėm diržus dar labiau“ 

Pasak restorano „Da Feng“ savininkės Almos Marozienės nuolat kylančios ne tik elektros, bet ir daugelio prekių kainos varo į neviltį. Ji pasakoja, kad kur link viskas krypsta, supratusi dar vasarą, būtent todėl jau tada buvo priimtas sprendimas atsisakyti neseniai įsigytos kavinės „Arfa“ ir susikoncentruoti į vieną, pagrindinę viešojo maitinimo įstaigą – restoraną. 

– Centruojamės į vieną vietą tam, kad išgyventume, išsaugotume darbo vietas ir galvotume apie ateitį, – teigia A. Marozienė. – Svajonėmis gyventi nebegalima. 

Ji teigia, kad įmonė vis dar gyvena iš vidinių atsargų, kurias turėjo sukaupusi prieš brangimą. 

– Su kiekvienu brangimu juk negalim branginti savo patiekalų. Susiveržėm diržus dar labiau – žiūrim, ką dar galima sumažinti, atsisakyti... Kaip sakoma, ieškom vidinių rezervų, – sako verslininkė. 

Ji negalėjo įvardinti sumų, kiek pabrango elektra – sako dabar tų skaičių net nematanti, tačiau kad viskas sparčiai brangsta, – faktas. 

– Ir iš tiekėjų, ir iš kolegų girdime, kad jiems irgi viskas brangsta, taigi nori nenori teks ir mums kažkiek kelti kainas, – apgailestauja verslininkė.

Tiesa, pasak jos, guodžia tai, kad blogai ne jiems vieniems – blogai visiems.

– Yra toks bendrumo jausmas, kuris neleidžia pulti į neviltį. Bandysim kažkaip išgyventi. Suprantu, kad išgyvena stipriausi, kantriausi, ir tikiu, kad kažkaip išsilaikysim, – rankų nenuleidžia ji.     

Turi dar kelis mėnesius

UAB „Šaukštelis“, kuriai priklauso sušių baras ir parduotuvė „Gurmanų studija“, vadovė Justina Visockienė teigia, kad kol kas įmonė milžiniškų elektros sąskaitų negauna – sutartis su teikėjais dar galios iki kitų metų, taigi ir panikos kol kas nejaučia. 

– Taigi dar turim kelis mėnesius, kai už elektrą mokėsim sena kaina, – pasakoja ji. – O kas bus paskui – neįsivaizduoju. Kol kas niekas nieko nesiūlo. Žiūrėsim per tuos kelis likusius mėnesius, kaip keisis situacija, kaip čia išvis viskas bus, galbūt vyriausybė kažko imsis. Todėl per daug neskubu panikuoti, apskritai esu pozityvus žmogus, stengiuosi būti optimistė.

Vis dėlto ji nerimauja, kas bus žiemą, kai už kilovatvalandę teks mokėti galbūt  pusę euro, jei niekas nieko nekompensuos. Kavinė ir „Gurmanų studija“ dabar per mėnesį minimaliai sunaudoja apie 6000, maksimaliai vasarą – apie 9000 kilovatų elektros energijos. 

– Taigi sąskaitos ir dabar yra tūkstantinės, – teigia verslininkė, – paprastai sumokam per mėnesį per 2 tūkst. eurų. Jei kilovatvalandės kaina kils tris kartus, mokėti teks kokius 6 tūkst.? Grubiai skaičiuojant, tai šešių žmonių atlyginimas. Ko bijau labiausiai – kad netektų atleidinėti darbuotojų.

Be to, kai karas prasidėjo, ji teigia žinojusi, kad kažkaip jis atsilieps visiems, jo pasekmes pajus visi. 

– Elektros, dujų, kuro kainos kyla, taigi tai neišvengiamai jaučia visi verslai. Mes mažiukai, bet kaip jaustis didelių įmonių vadovams? Turiu savo aplinkoje tokių žmonių, pasikalbam, tai man tiesiog ašaros byra – jų padėtis išties katastrofiška. Jie už galvų susiėmę, nes juk verslui baisiausia, kai reikia atleidinėti žmones, – svarsto J. Visockienė.

Vis dėlto ji tikisi, kad jos vadovaujamoje bendrovėje to daryti neprireiks – sako, stengsis kažkaip išgyventi, kad tik nereikėtų nieko atleisti. 

– Visi kalba, kad ateina krizė, o mano manymu, ji jau yra, mes jau esam toj krizėj, – įsitikinusi verslininkė. – Matau krizę jau nuo vasaros vidurio, nes ėmė sparčiai kilti visos kainos, o žmonės ėmė labiau taupyti.  

Nuo balandžio mėnesio, pasak jos, ėmė kilti sušiams reikalingų išskirtinių produktų kainos, kai kurių tiekimas buvo sutrikęs – vadybininkai buvo „ant įtampos“, nes buvo neaišku, kaip čia bus. 

– Taigi nuo balandžio iki dabar sušiams reikalingi produktai brango vidutiniškai 25–30 proc. Apie lašišą atskira kalba: iš pradžių ji labai pabrango, vėliau kaina krito. Mums reikalinga geros kokybės lašiša, atitinkamo išpjaustymo, atitinkamos kategorijos. Buvo laikas, kai teko mokėti 32 eurus už kilogramą, vėliau kaina sumažėjo iki 18 eurų, – pasakoja ji. – Taigi laviruoti tenka visur.

Be to, pasak jos, vasarą kilo darbuotojų algos – atsižvelgiant į visų kainų kilimą kolektyvui atlyginimai didėjo per 20 proc. Taigi teko šiek tiek, apie 9 proc. pakelti ir sušių kainas. Tai buvo neišvengiama.

J. Visockienė pasakoja, kad įmonė turi hibridinį automobilį, taigi pavyksta sutaupyti kuro sąskaita – kuro bako užtenka maždaug pusei mėnesio. Dėl to ir pietų išvežiojimas kol kas yra nemokamas arba imamas simbolinis 1 euro mokestis. 

– Įvedėm taupymo režimą:  apgalvojom, kur deginti elektros nebūtina. Visi namuose pradėjom taupyti, automatiškai į darbą reikia atsinešti tą taupymą, tai normalu, – įsitikinusi ji.

Nuotrauka
elektra
Juozas Kniukšta

Juozas Kniukšta 

Jei šitos beprotybės niekas nesustabdys, prasidės griūtis, daugybė verslų neatlaikys. Jei bus leidžiama ir toliau kažkam savivaliauti, krautis į kišenes milžiniškus pelnus nežinia kodėl ir už ką, prasidės masiniai bankrotai. 

Prekybos centrai darbo laiko netrumpins

Dalis prekybos centrų jau paskelbė trumpinantys darbo laiką – tokios galimybės neatmeta ir kai kurie mažmeninės prekybos parduotuvių tinklai. Dauguma mažmeninės prekybos parduotuvių tinklų teigia, kad darbo laiko trumpinti neketina ir energiją taupo kitomis priemonėmis – nuo LED lempučių iki išjungiamo apšvietimo. „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė 15min teigė, kad parduotuvėse yra ieškoma būdų, kaip optimizuoti energijos sąnaudas, tačiau darbo laikas trumpinamas nebus. Šia logika vadovaujasi ir IKI prekybos tinklas – parduotuvių darbo laikas taip pat netrumpinamas. „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis taip pat patvirtino, kad parduotuvių darbo laiko kompanija trumpinti nenumato.
„Maxima“ grįžo į rudens–žiemos darbo laiką, tačiau, kaip pasakojo Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė, toks sprendimas priimamas kasmet dėl pasikeitusio pirkėjų srauto, o ne elektros kainų.

„Klausimų daug, atsakymų nėra“

Kad situacija išties kelia nerimą, teigia ir Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) prezidentas Marius Jucikas. Pasak jo, „Nordpool“ interneto svetainėje elektros kainas galima stebėti kiekvieną dieną, o ESO svetainėje galima pamatyti garantinio tiekimo kainas.

– Šių metų rugsėjo mėnesiui jos yra 0,6 Eur/kW. Prieš metus buvo 0,1 Eur, o 2020 metais – 0,05 Eur/kW. Taigi brangsta kartais. Skaudžiausia yra toms įmonėms, kurių gamyboje didelę dalį sudaro energetiniai ištekliai: dujos, elektra.

M. Jucikas teigė kalbėjęs su keleto įmonių atstovų. Pasak jo, didesni verslai, kurie turi pajėgumų, keičia gamtines dujas į naftos dujas. 

– O mažieji tyliai kenčia, kitur net nėra galimybės pakeisti elektros ar dujų kita energija, spaudoje matome pranešimus, kad kai kurios įmonės net stabdo veiklą dėl nepakeliamos energijos kainų naštos, – sako jis.

Gamtinių dujų kaina 2021 m. pradžioje juridiniams asmenims buvo 0,24 Eur/kub. m be PVM. Paskutinė sąskaita rugpjūčio mėnesį – 1,95 Eur/kub. m be PVM. 

– Jei dėl dujų kainų galime kaltinti Rusijos agresiją, tai dėl elektros kainų yra daug klausimų ir visiškai nėra atsakymų, – teigia jis.

Pasak jo, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo valdyba trečiadienį surengė posėdį dėl išaugusių energijos išteklių kainų ir minimaliosios mėnesinės algos (MMA), į jį buvo kviečiami prezidento patarėjas, energetikos ministras, ekonomikos ir inovacijų viceministras, aplinkos ministras ir kiti valdžios atstovai. M. Jucikas pasidalijo kai kuriomis mintimis iš posėdžio.

Nors valdyboje dar nebalsuota, bet siūloma įveiklinti turimus atsinaujinančios energetikos šaltinius bei keisti MMA formulę. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sakė, kad verslas prašys Prezidentūros tarpininkavimo įgyvendinant kelis siūlymus, užkirsiančius kelią smulkaus ir vidutinio verslo bankrotams ir durų užvėrimui.
Jos teigimu, Elektrėnų elektrinė turi dirbti visu pajėgumu, tuomet jos resursų užtektų stabilizuoti kainas. D. Matukienė siūlė įveiklinti visus turimus energetikos šaltinius. „Be to, turėtų būti eliminuoti tarpininkai tam tikrose grandyse, kurie pakelia kainą. Kalbėjom apie „Nordpool“ ir Lenkiją, kur tris kartus pigesnė elektros energija. Turim išspręsti šį klausimą – tai tokia pati šalis, o mes nesugebame panaudoti to, ką turime. Įdarbinami turi būti atsinaujinančios energijos šaltiniai, turimos elektrinės, kad būtų galima stabilizuoti energetiką“, – sakė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.
Taip pat kalbėta apie MMA didinimą. Kaip sakė D. Matukienė, yra pasiūlymų keisti MMA skaičiavimo formulę. Siūloma į formulę įtraukti darbo našumą ir remtis ne Statistikos departamento, o „Sodros“ turimais duomenimis apie vidutinį darbo užmokestį. D. Matukienės teigimu, jei būtų jos valia, MMA nebūtų „liečiamas“, o būtų pakeltas tik neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD). Kitu atveju esą skurdas būtų tik didinamas. „Yra pasiūlymas dėl NPD didinimo. Spręsime, balsuosime po spaudos konferencijos, ar pakelti 200 eurų NPD, ar mus tenkina toks variantas“, – kalbėjo ji.

TAVA prezidento nuomone, vis dėlto galutinių sprendimų dar nėra. Tiesa, siūloma lengvatų tiems verslams, kurie ryžtųsi plėtoti žaliąją energiją. Tačiau tam reikia turėti ir savų lėšų, be to, dėl didelės saulės elektrinių paklausos tai nėra įgyvendinama greit.

Dar daugiau nerimo verslui, pasak jo, kelia ir siūlymas kelti MMA. 

– Verslui tai bus dar viena našta, kurią pakels tikrai ne visi. Manau, kad tam dabar ne laikas, - įsitikinęs jis.

Tiesa, įvairių sprendimų siūlė ir posėdyje dalyvavęs prezidento Gitano Nausėdos patarėjas. Tačiau M. Juciko nuomone, tai labiau panašu į taškų rinkimąsi: prezidento siūlymai vyriausybei tikriausiai atrodys neįgyvendinami, tad ir liks tik siūlymais. O juk jau dabar daugelio mūsų šalies verslų

 

Nuotrauka
anonsas
Įkelta:
prieš 6 valandas
Iš ramios ir saugios Tauragės – į karo niokojamą šalį. Tokį sprendimą priėmė nuo praėjusios vasaros mūsų mieste gyvenanti jauna moteris, nepabūgusi ten vežtis ir vaikus. Jai be galo norėjosi, kad Kijive likęs vyras pamatytų Tauragėje gimusią dukrelę ir ji būtų pakrikštyta. Pamatyti vaizdai, išgirsti pasakojimai ją sukrėtė iki širdies gelmių. Išsamus Natalijos pasakojimas – „Tauragės žinių“ vedamajame.  
Nuotrauka
vaiko teises
Asociatyvi vaikoteises.lrv.lt nuotrauka
Įkelta:
prieš 1 dieną
Vaiko teisių gynėjai pastebi, jog kasmet augantis gaunamų pranešimų skaičius dėl vaikų patiriamo smurto, ne tik dėl fizinio, bet ir sunkiau atpažįstamo – seksualinio – rodo visuomenės nepakantumą smurtui prieš vaikus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, jog pastaruoju metu viešojoje erdvėje plačiai aptariami seksualinio smurto atvejai tik įrodo, jog mūsų šalyje vis dar yra vaikų, kurie patiria seksualinį smurtą, tik galbūt ne visuomet apie tai išdrįsta prabilti ir paprašyti pagalbos, o suaugusiesiems galimai pritrūksta atidumo pastebėti vaiko siunčiamus pavojaus ženklus.
Nuotrauka
autobusai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Praėjusią savaitę rajono savivaldybė pasirašė sutartį dėl 4 elektrinių autobusų įsigijimo. Artimiausiu metu tikimasi sulaukti dar 3 autobusų, kurie papildys turimų 5 elektrobusų parką. 
Nuotrauka
šildymas
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Tauragės rajono savivaldybė dalijasi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) paskelbtais duomenimis, kuriuose sausio mėnesį šilumos kaina Tauragėje yra viena mažiausių tarp Lietuvos miestų. Visos Lietuvos mastu Tauragės rajono savivaldybė rikiuojasi trečioje vietoje, kur šilumos kaina yra 8,26 ct/kWh.
Nuotrauka
dviraciai
Asociatyvi Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Nuo sausio 17 d. iki kovo 11 d. visos Lietuvos gyventojai kviečiami Ukrainos žmonėms dovanoti naujus ir naudotus (be didelių defektų) dviračius, skirtus tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Ukrainiečiams reikalingi ir dviračių aksesuarai – šalmai, liemenės, atšvaitai, žibintai ir bagažinės. Dviračiai renkami ir Tauragėje.
Nuotrauka
spis
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Kompensacijos šildymo išlaidoms padengti šiemet gerokai didesnės nei ankstesniais metais, be to,  jas gauna daugiau žmonių. Vis dėlto ir klausimų dėl jų kyla nemažai. Redakciją pasiekė skaitytojos skambutis. Ji skundėsi, kad sunku suprasti, kaip kompensacijos skiriamos. Pavyzdžiui, kodėl vieni gauna kompensacijas ir už spalį, o kiti – tik nuo lapkričio? Be to, vieniems kompensacijos skirtos iš karto visam šildymo sezonui, o kitiems – tik trims mėnesiams, po to teks vėl rašyti prašymą, pateikti visus dokumentus iš naujo. O ir išmokamos jos skirtingai – vieni gauna visą sumą iš karto, kiti – kas mėnesį. Kodėl taip yra? Atsakyti į šiuos klausimus paprašėme Tauragės savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Ligitos Rimkuvienės.
Nuotrauka
turgus
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2023-01-23
Analizuojant socialiniame tinkle „Facebook“ veikiančių parduotuvių ir prekeivių duomenis nustatyta atvejų, kai įsigydami prekes turgavietėje perpardavėjai nepaprašo pirkimą įrodančių dokumentų, dėl to po atliktų kontrolės veiksmų išauga jų mokesčių sumos. Apie tai informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). VMI dėmesio sulaukę prekiautojai, neturėję patirtas išlaidas pagrindžiančių prekių įsigijimo dokumentų ir nustačius kitų pažeidimų, papildomai sumokės beveik 600 tūkst. eurų. 
Nuotrauka
duobes
Gretos Savickienės nuotrauka
Įkelta:
2023-01-23
Šiltas sausis atvėrė didžiulį miesto skaudulį – duobėtos, o neretai ir sunkiai pravažiuojamos žvyruotos miesto gatvės piktina gyventojus, o miesto seniūnas sako, kad dar niekas nepasiūlė recepto, kaip nugreideriuoti tokias gatves, kai lyja ir šąla.  
Nuotrauka
nuotrauka
„Žaliojo regiono“ nuotrauka
Įkelta:
2023-01-20
„Adventur 2023“, vienintelė tarptautinė turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio paroda Lietuvoje, skatinanti turizmo paslaugų populiarinimą ir aktyvų gyvenimo būdą, šįkart jubiliejinė – 10-oji. Joje po vienu stogu – visi sėkmingo turizmo verslo elementai: gausūs atostogoms ir poilsiui neabejingų lankytojų srautai, galimybės užmegzti verslo kontaktus, susirasti verslo partnerių. Parodoje, rengiamoje sausio 27–29 dienomis, Tauragės regionui atstovaus Tauragės turizmo informacijos centras, priklausantis regioninei keturių savivaldybių – Jurbarko, Šilalės, Tauragės rajonų ir Pagėgių – viešajai įstaigai „Žaliasis regionas“. Jos vadovė Gaiva Mačiulaitienė žada – naujovių tikrai netrūks.
Nuotrauka
Raimondas Vaitkevičius
Lietuvos policijos nuotrauka
Įkelta:
2023-01-20
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) viršininku nuo sausio 17-osios laikinai paskirtas vyresnysis komisaras Raimondas Vaitkevičius, kuris eina Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigas.
Nuotrauka
butu ukis
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-01-20
UAB Tauragės butų ūkis, siekdamas palaikyti „Žaliosios Tauragės“ iniciatyvą, kviečia prisijungti prie gamtos saugojimo ir atsisakyti popierinių sąskaitų.
Nuotrauka
anonsas
Įkelta:
2023-01-19
Dvi savaitės dulkių, smėlio, greičio ir didžiulės įtampos – Rokas Baciuška šių metų Dakare išgyveno tikrą dramą. Nors grįžo be išsvajotos pirmosios vietos, po ilgos ir varginančios kovos ne savo noru nusileidęs, tačiau pagerinęs geriausią asmeninį rezultatą Dakare ir bagių klasėje užėmęs antrąją vietą. Išsamiau apie dramatiškas lenktynes – šio numerio vedamajame. 
Nuotrauka
darbai
Asociatyvi Pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2023-01-19
Kokia situacija Tauragės užimtumo tarnyboje: kiek ir kokių laisvų darbo vietų šiuo metu yra, kokių profesijų specialistų trūksta labiausiai, kokie mokymai rengiami, kad tų specialistų būtų daugiau? Ir tuo pačiu – apie darbo ieškančius žmones: kiek dabar įregistruota, kokios tendencijos – jų daugėja ar mažėja.
Nuotrauka
sukciai
Įkelta:
2023-01-19
Pastaruoju metu padažnėjo rusiškai kalbančių sukčių atakos prieš šalies gyventojus ir karo pabėgėlius iš Ukrainos. Telefoniniai sukčiai stengiasi išvilioti asmeninius interneto banko, mokėjimo kortelių duomenis, reikalauja patvirtinti mokėjimus, kurių gyventojai patys neinicijavo. Į tai atkreipia dėmesį „Swedbank“ saugumo ekspertai.
Nuotrauka
senelis
vaikoteises.lrv.lt nuotrauka
Įkelta:
2023-01-19
Tėvų skyrybos neišvengiamai paliečia vaikus, keičia jų santykius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, seneliais, draugais, artimaisiais. Skyrybų proceso metu ir po jų, tėvams ne visuomet pavyksta emocijas ir nesutarimus palikti nuošaly, tad vaiko teisių gynėjams kartais tenka padėti suaugusiems ieškoti kompromisų bei ginti vaiko interesus, kai kyla ginčai dėl bendravimo su vaiku tarp jo tėvų ir giminaičių.
Nuotrauka
taurage is virsaus
Petro Vaičaičio nuotrauka
Įkelta:
2023-01-18
Vilniaus politikos analizės institutas paskelbė „Savivaldybių gerovės indeksą 2022“. Patogesnei analizei ir lygiaverčiam palyginimui visos 60 savivaldybių buvo sugrupuotos į penkias kategorijas (didieji miestai, kaimiškosios savivaldybės, urbanizuotos savivaldybės, žiedinės savivaldybės ir kurortai). Tarp kaimiškųjų savivaldybių Tauragė rikiuojasi viršutinėje sąrašo dalyje – 5 vietoje.
Nuotrauka
atestatai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-01-18
Brandos egzaminus išlaikę Lietuvos mokyklų abiturientai nuo šių metų gaus skaitmeninius brandos atestatus. Tokią žinią praneša Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Abiturientai, jų tėvai ir mokytojai šią naujieną sutiko nevienareikšmiškai: vieni apgailestauja, kad ilgametes tradicijas turinti graži šventė nebetenka prasmės, kiti gi įsitikinę, kad viskas keičiasi, tradicijos atgyvena, o naujovės – neišvengiamos.
Nuotrauka
darzelis
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-01-18
Sausio pradžioje kai kurių vaikų, gimusių 2018 m., tėvus pasiekė žinia, kad penkiamečiai keliauja į mokyklą – esą tų metų sausio–balandžio mėnesiais gimusiems tai privaloma. Kai kuriems tėveliams tai sukėlė šoką. Vėliau įsigilinus į galiojančius dokumentus vis dėlto paaiškėjo, kad penkiamečių ugdymas pagal priešmokyklinę programą – tėvų pasirinkimas. Darželių vadovai svarsto, kad tėvai neturėtų skubėti leisti į mokyklą tokių mažų vaikų, jie turį gerai įvertinti vaiko pasiruošimą. O jei vis dėlto tektų ugdyti ir priešmokyklinukus, darželių vadovai mano, kad problemų neturėtų kilti. 
Nuotrauka
laukai
Aušros Augustytės nuotrauka 
Įkelta:
2023-01-17
Pagrindinių nacionalinių duomenų tvarkytojas Registrų centras atliko kasmetinį visos Lietuvos žemės sklypų masinį vertinimą ir nustatė žemės sklypų vidutines vertes. Per pastaruosius 5 metus žemės sklypų mokestinė vertė padidėjo 43 procentais, rašoma Registrų centro pranešime žiniasklaidai.
Nuotrauka
reanimacija
Asociatyvi unsplash.com nuotrauka
Įkelta:
2023-01-17
Lietuvą pastaruoju metu apskriejo liūdnos naujienos, susijusios su smurtu prieš vaikus. Tauragės apskrityje gyvena daugiau nei 15 tūkst. vaikų. Per pirmuosius 10 praėjusių metų mėnesių Tauragės apskrityje buvo gauti 2 385 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Iš jų beveik 9 proc. – pranešimai apie smurto atvejus, t. y. smurtą galimai patyrė 151 vaikas.
Nuotrauka
draudvila
policija.lrv.lt nuotrauka
Įkelta:
2023-01-16
Nuo 2023 m. sausio 16 d. policijos generalinio komisaro pavaduotoju laikinai paskirtas vyriausiasis komisaras Marius Draudvila, iki šiol ėjęs Tauragės apskr. vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas.