Pilies kiemelio ąžuolai apgenėti Autorės nuotrauka
Apie nykstančius ąžuolus Tauragės pilies kiemelyje kalbėta jau ne kartą. Ieškant būdų, kaip išgelbėti aikštės pasididžiavimą, į talką pasikviestas arboristas. Įvertinus jų būklę apgenėtos šakos, specialia įranga supurentas dirvožemis, į kurį įterpta medžiagų bei elementų, suteiksiančių medžiams stiprybės, o muziejininkams – vilties, kad ąžuolai žaliuos.
Ne tik Tauragėje
Pilies aikštėje pirmadienį darbavęsis arboristas Renatas Turčinavičius teigė, kad medžių nykimo problema pastebima daugelyje Lietuvos miestų aikščių. Dažniausiai medžiai praranda savo augavietes įrengus vienokią ar kitokią kietą dangą, šiuo atveju, trinkeles.
– Tam tikro dydžio laja negali būti be tam tikro šaknyno. Ąžuolai čia turėjo tam tikras mitybines sąlygas ir staiga jiems buvo nutrauktas oro patekimas, – komentavo UAB „Arboristas Renatas“ vadovas.
Pasak pašnekovo, jeigu norime turėti medį, jam reikia skirti tam tikrą plotą žemės, o viešųjų erdvių projektuotojai medį kol kas mato tiesiog kaip tašką plane ir neatsižvelgia į sąlygas, reikalingas augalui.
Šiuo atveju buvo drastiškai pakeista augavietė, o medžiai šiam pokyčiui nebuvo ruošti.
Specialistas primena, kad medis gyvena tam tikrais ciklais.
– Ūglius medis augina pirmąjį pusmetį, iki Joninių, o nuo Žolinės jau kaupia medžiagas ir vysto savo struktūrą, ūgliai įmedėja. Tad ir to, ką galime padaryti pavasarį, tikrai negalime daryti rudenį. Dėl šios priežasties su savivaldybe stengėmės kuo greičiau priimti sprendimą – jeigu darbai bus atlikti dabar, didesnė tikimybė, kad tai suveiks, negu kad būtume pradėję rugpjūčio pabaigoje. Biologiniai procesai turi savo ritmą ir mes nelabai galime tai pakeisti, – aiškino pašnekovas.
Jeigu šaknys sutankėjusios ir augavietė yra labai maža, šaknynas negali išmaitinti tiek šakų ir pradeda džiūti viršūnėlės, nes medžiui neužtenka jėgos pakelti medžiagų į viršūnes.
„Greitoji pagalba“
Specialistai Tauragės pilies kiemelio ąžuolų augavietės gerinimui pasitelkia technologiją, kuri taikoma ir Vokietijoje, Olandijoje, Australijoje, Jungtinėje Karalystėje.
Adatos, įsiskverbiančios į 90 cm gylį, viduje yra kiaurymės, per kurias horizontaliai išsprogdinamas oras ir viskas supurtoma. Tuo pačiu suspausto oro pagalba į atsiradusias ertmes įterpiamos trąšos.
Demonstruodamas, kokios trąšos įterpiamos į žemę, Renatas pasakojo, kad trąšų pagrindą sudaro teramolis.
– Šios uolienos turi tokią struktūrą, kuri yra labai korėta ir nesuyra. Ji reikalinga norint sukurti terpę mikroorganizmams, kurių darbas dirvožemyje – sukurti sąlygas šaknims ir grybams augti, – teigė R. Turčinavičius.
Medis maitinamas netiesiogai – sudaromos sąlygos, kad atsikurtų biologiniai procesai, kurie buvo sunykę. Teramolis yra bazė, o priedai dedami priklausomai nuo dirvožemio.
Medžių genėjimo ir priežiūros specialistai pirmadienį pašalino apdžiūvusias medžių šakas, išvalė visas lajas, kad sausos medžių šakos nekristų ir lankytojams būtų saugu vaikščioti.
– Supurenome žemę ir įterpėme trąšų bei purkštuvu nupurškėme lapus, kad būtų suteikta „greitoji pagalba“, – kitą būdą, kaip maistinės medžiagos medžius pasiekia greičiau, įvardijo specialistas.
Jo manymu, pirmiausia reikia stabilizuoti situaciją – kaip ligoniui, pirmiausia stabilizuojama būklė, o terapija vyksta kiek vėliau.
– Purenimas duoda ilgalaikį efektą. Ši technologija rodo, kad medžiagos nesuyra, jos pasisavinamos palaipsniui. Trejus metus medis gauna tų maistinių medžiagų ir mūsų tikslas yra padaryti taip, kad žmogaus įsikišimo nereikėtų, medis augtų pats, reikėtų tik priežiūros, genėjimo, formavimo. Kad medžiai augtų savarankiškai, reiktų grąžinti jų natūralias augavietes, – aiškino Renatas.
Tiesa, išsiaiškinti, ar bus pasiektas norimas rezultatas, prireiks metų.
Liepos 5-ąją Tauragės rajono savivaldybė sudarė sutartį su UAB „Arboristas Renatas“ dėl Tauragės pilies kiemelyje augančių 13 ąžuolų augavietės gerinimo. Numatyta darbų vertė yra 4827,31 Eur.
Sodino mokiniai
Kaip teigė Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojas-vyriausiasis fondų saugotojas Darius Kiniulis, kai pilyje buvo įsikūrusi tuometinė pirmoji vidurinė mokykla, iki kol pastatytas dabartinės Martyno Mažvydo progimnazijos pastatas, jos mokiniai kartu su mokytoju Renė Barščiausku pasodino 15 ąžuolų. Pasak muziejininko, ąžuolai pasodinti 6-ąjį dešimtmetį.
Medžiai pamaitinti
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
