„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, kuriais sutarta nuo kitų metų liepos optimizuoti greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugų teikimą – bus įsteigta viena Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai. Ketinama tolygiau perskirstyti medikų brigadas. Svarstoma, kad tai padės žmonėms pagalbos sulaukti greičiau, esą ypač tai pagelbės kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms. Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovas tikina, kad Tauragės rajone medikų vėlavimai nėra reikšmingi, bei įvardijo pagrindines priežastis, kodėl taip nutinka, kad nors ir retai, bet medikų tenka palaukti ilgiau.
Įstatymo pataisų iniciatoriai teigia, kad medikų brigadų krūviai labai nevienodi, kai kuriose savivaldybėse skiriasi iki 10 kartų. Tauragės PSPC direktorius Donatas Petrošius „Tauragės žinias“ tikino, kad teiginys apie krūvius neatitinka tiesos, bet esą išties yra savivaldybių, kur krūviai mažesni, tai lemia geografinė padėtis, vietovės apgyvendinimo intensyvumas.
„Ten, kur budinčių GMP ekipažų skaičius yra reguliuojamas atsižvelgiant į realius pacientų srautus, dažnai teritorinių ligonių kasų finansavimo optimaliam ekipažų skaičiui nepakanka, tuomet įstaigos savo lėšomis tai užtikrina. Taigi, šiandien organizacija turi 2 kelius: iš savo resursų didinti ekipažų skaičių arba vėluoti į didesnę dalį kvietimų. Tauragės GMP aptarnaujamoje teritorijoje (Tauragės r. sav. ir Pagėgių r. sav.) įprastai yra per 30 iškvietimų per parą. Kvietimų skaičiui įtaką daro epidemiologinė situacija, įvairios šventės, sezoniškumas“, – komentavo D. Petrošius.
Pataisų iniciatoriai pažymėjo, kad pagal esamą GMP brigadų išdėstymą apie 5 proc. Lietuvos gyventojų GMP paslaugų negauna laiku, t. y. mieste – per 15 min. kaime – per 25 min.
„Mūsų rajone yra nedidelė dalis teritorijos prie automagistralės Klaipėda–Kaunas prie Kryžkalnio, kuri patenka į šią pilkąją zoną, – tikino D. Petrošius. – Kalbant apie pagalbos vėlavimus, tai dėl GMP išdėstymo vėlavimai yra labai nereikšmingi, praktiškai dėl išdėstymo vėluojama tik į labai atokias vietoves ir jos tikrai ne mieste, beje, tose atokiose vietovėse ir gyventojų skaičius mažas, tokių kvietimų nėra tiek, kad būtų galima teigti, jog visi vėlavimai – dėl GMP ekipažų išdėstymo. Didesnė problema yra tuomet, kai vienu metu pagalbos reikia keliose skirtingose vietose, tada visi ekipažai jau būna kvietimuose ir tenka laukti, kol atlaisvės. Ir jei vienas ekipažas Stoniškiuose, kitas tuo pat metu yra Lauksargiuose, trečias gabena pacientą į Klaipėdos ligoninę, dar vienas Sartininkuose, akivaizdu, kad sulaukti pagalbos Adakave per 25 min. nepasiseks. Tai ir yra pagrindinės vėlavimų priežastys“.
Anot vadovo, per parą budi 3,6 ekipažo, kurie pavaldūs Tauragės PSPC: 2,6 – Tauragėje ir dar 1 Pagėgiuose.
„Mes viršijame išlaikomų brigadų skaičių, t.y. pagal statistinį gyventojų skaičių turėtume išlaikyti per abu rajonus 2,7 brigados. Pandemijos piko metu aptarnavo ir 3,84 GMP brigados“, – teigia D. Petrošius.
Praėjusį mėnesį GMP mieste 92,3 proc. atvejų atvyko iki 15 min., kaimo vietovėse GMP atvykimo per mažiau nei 25 min. atvejų rodiklis siekė 83,7 proc.
Pasak Tauragės PSPC vadovo, kaip greitai pacientas sulauks pagalbos, priklauso ir nuo to, kaip greitai pavyks užbaigti prieš tai buvusį kvietimą.
„Pagalbos paieškos išnešant pacientą, kartais reikia palaukti pareigūnų pagalbos, tolimieji pacientų pervežimai iš vienos gydymo įstaigos į kitą, kartais užtrunkame tretinio lygio ligoninėse, o kartais tiesiog turime dezinfekuoti ar išplauti kruviną automobilį. Tai priežastys, dėl ko ir aptarnauja didesnis brigadų skaičius“, – tikina jis.
Šiuo metu Lietuvoje GMP paslaugas teikia 49 įstaigos: 17 savivaldybių taryboms pavaldžių viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigų, 30 viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų padalinių ir 2 privačios įmonės.
Tauragėje išrinktas Seimo narys Romualdas Vaitkus teigia palaikęs įstatymų pakeitimus, kadangi, anot jo, akivaizdu, jog esant decentralizuotai GPM sistemai kyla išties nemažai klausimų dėl paslaugų teikimo bei jų kokybės. „Labai svarbu atsižvelgti į tai, kad šiuo metu brigadų krūviai skirtingose savivaldybėse yra paskirstyti labai netolygiai. Dėl GPM įstaigų skaičiaus matome padidėjusias administravimo išlaidas, o pagal dabartinį GPM brigadų išdėstymą net apie 5 proc. Lietuvos gyventojų greitosios pagalbos paslaugų negauna laiku, o dar ir ne visos savivaldybės tinkamai apsirūpina reikiama įranga. Būtent todėl dabartinė situacija ir atrodo gana chaotiškai.
Neabejoju, kad šis projektas tik paskatins Sveikatos apsaugos ministeriją prisiimti atsakomybę už atsakingą tarnybą, o žmonės, kuriems reikės skubiosios pagalbos, sulauks jos efektyviai bei nepriklausomai nuo to, ar jie gyvens atokiau nuo miesto, ar didmiestyje. Esu įsitikinęs, kad GMP centralizacija prisidės prie racionalaus medikų brigadoms tenkančio krūvio paskirstymo, optimizuos greitosios pagalbos geografinį prieinamumą ir atvykimo laiką ir suvienodins pačią paslaugų kokybę“, – „Tauragės žinioms“ teigia R. Vaitkus.
Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, GMP brigadų skaičių visoje šalyje planuojama padidinti nuo 231 iki 241, o budėjimo vietų skaičių – nuo 94 iki 123 visoje Lietuvoje.
