Lentelė primena, kokias atliekas mesti į konteinerį. Autorės nuotrauka
Į bačką vanduo bus pripilamas vasarą, kai jo daugiau reikės augalams laistyti. Autorės nuotrauka
Už kapinių tvoros suverstas kalnas šiukšlių. Autorės nuotrauka
Konteineris prie vartelių pilnas, nors išvežtas pagal grafiką turėjo būti balandžio viduryje. Autorės nuotrauka
Vaitimėnų kapinaitės – mažos, jaukios ir prižiūrėtos. Tačiau vaizdas, kurį pamatė kapus lankančios plungiškės, jas šokiravo – žiūrint į atliekų kalnus už kapinių tvoros, pasak moterų, atrodo, jog šiukšlės vežamos kartą per metus. Kapines prižiūrinti seniūnija apeliuoja į kapinių lankytojų sąmoningumą – patys meta ten, kur negalima, patys skundžiasi.
Stebina netvarka
Pirmadienį į „Tauragės žinių“ redakciją paskambinusi Vaitimėnų kaime artimojo kapą lankiusi plungiškė išsakė priekaištų dėl kapinių priežiūros.
– Kapinėse turime vieną kapuką, nedažnai aplankome, bet kai atvykstame, kaskart vaizdai stebina. Atvažiavome prieš Motinos dieną – vandens nebuvo, bačka pastatyta, bet vanduo nebėgo. Varvino varvino sesuo, kraniuką atsukusi, bet taip ir nepavyko prisileisti vandens. O šiukšlių tai kalnai prikrauti. Toks jausmas, kad šiukšles kartą per metus išveža. Nejauku atėjus į kapines, – įspūdžiais dalijosi plungiškė. – Nesuprantu, kodėl tos kapinės neprižiūrimos?
Moteris niekaip negalėjo suprasti, kodėl prieš lapkričio 1-ąją kapinėse ne tik atliekos buvo neišvežtos, bet ir šieno rulonų plėvelės skraidė po visas kapines, špagatų buvo primėtyta.
Moterį sukrėtė, kad ten dirbę meistrai betoną maišė vos ne ant svetimo kapo užsilipę, šalia buvo sukrautos trinkelių krūvos.
– Baisiai atrodė, kaip statybvietė, net į kapines nepanašu, – teigė plungiškė.
Dar kartą kapinėse moterys lankėsi po savaitės, praėjus Motinos dienai.
– Mano sesuo norėjo nueiti į tualetą, ten medinis pastatytas yra, bet bijojom, kad neįlūžtų, – svarstė moteris.
Stebino moteris ir tai, kad tvora užtverta tik iki bažnyčios, o toliau tame pačiame sklype plytinčios kapinaitės neaptvertos.
– Kapinėse vištos smėlyje maudosi, gerai, kad mūsų kapelis akmenukais užpiltas, o tai ir ant jo užliptų pasikuisti. Su sese pasvarstėme, kad po kapines, kai nėra tvoros, ir šunys, ir katės vaikšto, – kalbėjo moteris.
Pasak plungiškių, jos Vaitimėnuose bandė rasti su kuo pasikalbėti apie tvarką kapinėse, bet to padaryti nepavyko. Viena pakalbinta moteris esą pirštu prie smilkinio pasukiojo ir nuėjo.
Pirmadienį plungiškės teigė užsukusios ir į Mažonų seniūniją.
– Ten mums pasakė, kad seniūnas atostogauja. Kalbinta moteris sakė kažkur skubanti, tad niekas mūsų neišklausė, – pasakojo moteris.
Reikėtų daugiau konteinerių
Nedidelės ir jaukios Vaitimėnų kapinaitės šalia bažnyčios antradienį atrodė sutvarkytos, žolė nupjauta. Bet vaizdas, pamatytas už tvoros, šokiruojantis: suversta didžiulė žaliųjų atliekų, plastiko, žvakių, senų antkapių, medinių dėžučių krūva pasklidusi nemažame plote.
Prie vartelių pastatytas konteineris antradienį buvo pilnutėlis – nors į jį šalia pakabinta lentelė ragino mesti tik plastiką ir stiklą, kyšojo ir žaliosios atliekos.
– Žmonės nuo beždžionių nedaug tesiskiria. Lentelės pakabintos, kad žaliąsias atliekas reikia mesti už kapinių tvoros, o kitas šiukšles – į konteinerį. O ką daro? Viską meta už tvoros, – teigė kapinėse sutiktas vaitimėniškis, pridūręs, kad kapinių lankytojai sugebėjo ir tvorą išlaužti. – Jeigu jau atėjai iki tvoros, ar sunku iki vartelių paeiti, bet ne – tvoros tinklą tampė, kol nuplėšė. Patys prišiukšlina, o paskui stebisi, iš kur čia taip.
Kitas sutiktas vaitimėniškis, paklaustas apie prie kapinių susikaupusias atliekų krūvas, stebėjosi tautiečių elgesiu ant mirusiojo kapo nešti tiek daug žvakių, gėlių.
– Geriau gyvaisiais labiau rūpintųsi, juos globotų. Ko gero, nešdami kas didesnę, kas prabangesnę žvakidę, taip bando savo kaltę išpirkti. Geriau mišias užpirktų, – svarstė pašnekovas.
– Žmogus visada renkasi lengvesnį variantą – jei šiukšlių konteineris būtų pastatytas prie vartelių, pro kuriuos įeina, tai šiukšles ir išmestų išeidamas. Ir seniūnui sakiau, kad prie vartelių reikia pastatyti tris konteinerius – žaliosioms atliekoms, plastikui ir stiklui. Jei laiku išvežtų, tai problemų ir nekiltų, – sakė bendruomenės pirmininkė Erika Jocienė pridūrusi, kad stiklą išveža vežėjai, o žaliąsias atliekas susmulkina ir užkasa seniūnija.
O kaip dažnai išvežamos šiukšlės? Pasak E. Jocienės, stiklą, nes tik jam skirtas konteineris stovi prie vartelių, veža kartą per ketvirtį.
O kur dėti plastiko atliekas, taip ir neaišku. Mažonų seniūno pavaduotoja Rita Misiūnienė teigė, kad stiklo atliekas pagal nustatytą grafiką veža „Ekonovusas“, ir kitas vežimas suplanuotas gegužės 19-ąją. Kodėl neišvežtos atliekos balandį, bus aiškinamasi, nes anksčiau esą to nėra buvę.
Kur dėti plastiko atliekas, seniūno pavaduotoja atsakyti negalėjo, kodėl nėra plastikui skirto konteinerio, irgi nežino, tik pasvarstė, kad reikėtų daugiau konteinerių prie kapinių.
– Reikia prašyti konteinerių, nes prie kitų kapinių stovi ne po vieną konteinerį, – sakė R. Misiūnienė.
Paklausta, kaip dažnai seniūnija tvarko šiukšles prie kapinių, atsakė, kad pagal poreikį.
– Už kapinių tvoros turi būti tik žaliosios atliekos, bet metamos ir kitokios atliekos. Kapinių sargas renka ir renka šiukšles. Jis dirba dvi valandas per dieną, 0,25 etato, negaliu reikalauti, kad jis ten apsigyventų, – sakė seniūnijos atstovė.
O žolė kapinėse Motinos dienai, kaip tvirtina seniūnija, buvo dar nepjautina. Pavasaris šiemet vėlyvas, sausas, todėl tuo metu reikalo pjauti dar tikrai nebuvę.
Pasak seniūnijos atstovų, žinoma, kad buvusioje klebonijoje gyvena šeima, tačiau aplinkos priežiūra nelabai rūpinasi, todėl šioje teritorijoje mėtosi šieno rulonų plėvelės, kurias vėjas išnešioja į šalia esančią kapinių teritoriją.
Vanduo – gyventojų sąskaita
Vaitimėnų bendruomenės pirmininkė Erika Jocienė pasakojo, kad vanduo kapinėse yra leidžiamas iš 13-ai gyventojų priklausančio vandens bokšto. Juo rūpinasi patys gyventojai, jei sugenda elektros variklis, detales perka ir remontuoja patys. Už elektrą, sunaudojamą vandens tiekimui, sumoka patys gyventojai.
– „Tauragės vandenyse“ klausiau, gal nori vandens bokštą perimti ir juo rūpintis, sakė nenorį, – teigė E. Jocienė.
Paklausta, kodėl dabar vanduo leidžiamas į mažesnę talpą, bendruomenės pirmininkė paaiškino, kad kol naktimis pašaldavo, bijota, kad nesutrūktų žarna, kuria leidžiamas vanduo.
– Kol vis pašaldavo, žarną reikėdavo susukti. Kai oras atšils ir prasidės intensyvesnis gėlių laistymas, vandens prileisime ir į bačką. Beje, vandenį naudoja ir kapinėse paminklus statantys darbuotojai. Už elektrą sumokame mes, gyventojai, – pasakojo E. Jocienė.
Kapines ketvirtadienį apžiūrėjusi seniūno pavaduotoja nustebo, kodėl žmonės sako, kad vandens nėra – vanduo tiekiamas iš vietinio vandens bokšto. Yra pripumpuojamos talpos, kuriomis naudojasi gyventojai.
Tvorą tvers vasarą
Paklausta, kodėl tvora juosia ne visas kapines, bendruomenės pirmininkė teigė, kad tvorą užtvėrė iki tos vietos, kur nebuvo medžių.
Pasak R. Misiūnienės, visos medžiagos tvorai yra nupirktos. Kapinių tvora yra naujai aptverta iš dviejų pusių. Dalis kapinių tvoros liko neatnaujinta, nes reikėjo nupjauti ten augusias senas egles. Dabar eglės jau nupjautos. Šią vasarą aptvėrimo darbai bus užbaigti.
– Turim plačius seniūnijos plotus, o darbininkų minimaliai, tai lekiame ten, kur labiausiai reikia, – teigė seniūno pavaduotoja.
Ji teigė nelabai sutinkanti ir dėl tualeto būklės, nebent stogo dangą reikėtų pakeisti, o tualeto vidus tvarkingas.
Lentelė primena, kokias atliekas mesti į konteinerį. Autorės nuotrauka
Į bačką vanduo bus pripilamas vasarą, kai jo daugiau reikės augalams laistyti. Autorės nuotrauka
Už kapinių tvoros suverstas kalnas šiukšlių. Autorės nuotrauka
Konteineris prie vartelių pilnas, nors išvežtas pagal grafiką turėjo būti balandžio viduryje. Autorės nuotrauka
