Pirmoji ponia Diana Nausėdienė: „Tauragiškiai gali didžiuotis tuo, ką daro“
Įkelta:
2022-05-08
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Pirmąją ponią Dianą Nausėdienę Jovarų pagrindinėje mokykloje pasitiko joje besimokantys ukrainiečių vaikai. Raimondos Alysienės nuotrauka

 

Trečiadienį Tauragėje lankėsi pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Savivaldybėje tauragiškei Onai Stancikienei ji perdavė Prezidento paskirtą ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį už nuopelnus motinystei ir globai, susitiko su Jovarų pagrindinės mokyklos bendruomene, o M. Mažvydo progimnazijoje dalyvavo Prezidento globojamo projekto „Lietuvos galia“ diskusijoje „Bendruomeniškumas – stiprios valstybės pagrindas“. O duodama interviu „Tauragės žinioms“ D. Nausėdienė negailėjo pagyrų tauragiškiams. 

– Praėjusį savaitgalį minėjome Motinos dieną, netrukus švęsime Šeimos dieną, birželio pirmąjį savaitgalį – Tėvo dieną. Kokios šeimos vertybės, jūsų nuomone, mums, lietuviams turi būti svarbiausios?

– Manau, kad tos, kurias tradiciškai puoselėjame. Pats svarbiausias dalykas, kuris mus visus jungia, yra meilė. Nuoširdi meilė, nuoširdūs, tyri jausmai, vienas kito palaikymas. Nuoširdumas, tikrumas, buvimas kartu net ir sunkiausiu metu ir yra svarbiausia. Besąlyginė tėvų meilė vaikams, vaikų – tėvams, grįžtamasis ryšys, bendruomeniškumas yra nuostabūs dalykai.  

– Kokias jūsų šeimos tradicijos padeda išlaikyti tvirtą ryšį tarp artimųjų?

Mūsų abi dukros yra iškeliavusios – viena studijuoja užsienyje, kita dirba tarptautinėje kompanijoje, bet mums yra svarbu ir smagu, kad švenčių progomis susijungiam naudodamiesi šiuolaikinėmis technogijomis, pasisveikinam, matom vieni kitus. Mus skiria labai didelis atstumas, o ir laikotarpis buvo sudėtingas, pandemija neleido keliauti, mažosios dukros nematėm labai ilgai. Atskirtis yra, bet ryšį palaikome.  

– Prezidentas kilęs iš Būdviečių kaimo. Kaip dažnai lankotės Tauragėje kaip privatūs asmenys? O kaip valstybės atstovai?

– Kaip privatūs asmenys lankydavomės dažniau, nes Prezidento tėvelio šeima didelė, daug jo brolių ir seserų gyvena Tauragėje, čia yra daug prezidento pusbrolių ir pusseserių, kitų artimųjų, giminė plati ne tik iš Nausėdų pusės. Dabar Prezidento darbotvarkė intensyvi, deja, tai neleidžia mums  pasidžiaugti dažnesniais susitikimais. Būna, kad sunkiais momentais, kai išeina artimasis, mes galim atvykti tik išlydėti. Kartais net nepakanka laiko išgedėti to skausmo. Tai yra sunku, o buvimo kartu pasiilgstame. Bet stengiamės atsiradus galimybei atvykti, nes labai šaunu jausti giminių artumą. 

– Kas labiausiai įstrigę atmintyje iš Nausėdų giminės susitikimų?

– Tauragė mums yra ypatingas kraštas, nes iš Būdviečių kaimo kilęs Prezidento tėvelis Antanas Nausėda. Tai buvo nuostabi muzikantų šeima, kuri buvo labai bendruomeniška. Ir dabar turim tradiciją kasmet liepą susirinkti bočiuko sodyboje. Suvažiuoja visos kartos, visi, kas gali. Visiems svarbu grįžti  į tėviškę, nors bakūžė jau susmegusi į žemę. Buvimas šalia tėvų, tos pievos, kuriose bėgiota vaikystėje su pusbroliais, pusseserėmis, skiepija tuos pačius tvirtos šeimos principus. Tradicija tęsiasi metai iš metų. Gimtosios žemės trauka, buvimas kartu, rūpinimasis vieni kitais, žinojimas, ką veikia, kur studijuoja anūkas, kieno dukra ištekėjo ar šeima pagausėjo, atskleidžia šiltus santykius. 

Visada prisimenu Prezidento senelio humoro jausmą. Jis visada šiltai visus priimdavo ir buvimas kartu džiugindavo. Labai džiaugsmingai žiūrėjo į gyvenimą. Net ir tada, kai liga apribojo judėjimą, vis tiek išliko optimistas. Bandėm jį atsivežti į Klaipėdą, kad būtų arčiau mūsų, kad galėtume laiką leisti kartu. Bet jis ilgesingai žiūrėdavo pro langą ir sakydavo: „Ne, pas jus labai gerai, bet aš vis tiek noriu namo“. Jo sugrįžimas gimtinėn vėl visus sukviesdavo į Būdviečius. Galvoju, kokia magiška turi būti vieta, kad žmogus nori būti ten, kur jis praleido visą gyvenimą, kur išaugino labai gražią šeimą, išmokslino ir į kelią išleido vaikus. Dabar suvažiuoja keturios ar net penkios kartos, ir visiems svarbu grįžti. Tas meilės tėviškei jausmas, kurį perdavė tėvelis, yra labai stiprus, nes grįžti nori ir tie, kuriems ta vieta nėra gimtieji namai.  

– Kokį šiandien įspūdį Jums paliko Tauragė? 

– Labai gerai nuteikė vizitas savivaldybėje, džiugina tai, kaip ji dirba. Visos politinės jėgos sutaria dėl vystymosi krypties. Džiugu, kad Tauragė mato žaliojo vystymosi kryptį, tam skiria daug dėmesio. Kalbėjome apie ekologiškų transporto priemonių diegimą. Jūs savo toliaregiškais, atsakingais sprendimais lenkiate Vilnių. Savivaldos stiprybė ir yra bendroji ūgtis, bendradarbiavimas, svarbių strateginių sprendimų priėmimas. Vienas dalykas yra deklaruoti žaliąją, tvarią, bendradarbiaujančią, statančią Lietuvą, o kitas dalykas yra daryti. Jovarų pagrindinėje mokykloje labiausiai pakerėjo atsiliepimai apie ukrainiečiams padedančias tauragiškių šeimas – žmonės yra tiesog nuostabūs, jie daro be galo svarbius dalykus, ir ne pagal nurodymus ar dokumentus, o patys. Tai žmogiškumo pavyzdys. Tauragiškių, ir tėvų, ir vaikų, pagalba kalba apie bendruomeniškumo kultūrą ir savitarpio ryšį, situacijos suvokimą. Tai koreliuoja su savivaldybės teikiama pagalba. Skaičiau ir apie Tauragės verslo atstovų ukrainiečiams dovanotus visureigius, ir ne tuščius. Konkretus lietuviškas strateginis sprendimas: ne kalbu, o imu ir padarau. Tauragiškiai gali didžiuotis tuo, ką daro.   

– Pasaulis kartu su Ukraina išgyvena protu sunkiai suvokiamą Rusijos agresiją. Kokių iniciatyvų imatės, kad padėtumėte nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams? 

– Karo situacijoje labai išryškėjo pilietinių iniciatyvų jėga. Visuomenė mobilizavosi ir pati daug padarė labai svarbių dalykų. Tai brandžios pilietinės visuomenės rodiklis. Svarbių sprendimų priėmė ir Vyriausybė, ir savivaldybės. Dubliuoti veiklų nesinori. Jei kažkas vyksta gerai, savanorystės principu žmonės pasiryžę padėti ir būstu, ir pinigais, į tai kištis kol kas nesinori. Bet mums reikės didžiulės ištvermės ir strateginio mąstymo, nes susidursime su ilgalaikėmis problemomis. Tai nesibaigs šiandien, mums reikia sugebėti paskirstyti jėgas, kad ir toliau galėtume spręsti vidaus problemas, aktualias Lietuvai. Ir tai bus didysis iššūkis. 

Remiu karininkų šeimų moterų „Birutiečių“ draugijos paramos ukrainiečių karių šeimoms iniciatyvą. Ši draugija supranta kariškių šeimų problemas. Šią bendruomenę norisi pastiprinti, kad ji būtų veikli ir galėtų padėti nuo karo kenčiančioms šeimoms. 

Nestoja ir kitos Lietuvai svarbios veiklos. Esu lituanistinio švietimo užsienyje globėja. Migracijoje yra labai daug lietuvių. Mums reikia pasiekti 150 tūkst. lietuvių vaikų, nes jei jie nutautėja, jie nekalba lietuviškai, vadinasi, Lietuva traukiasi. Jau trejus metus dirbu šioje srityje ir darome viską, kad lituanistinis švietimas užsienyje stiprėtų. Tai yra valstybinės svarbos klausimas. Savo visuomeniniu balsu stengiuosi pritraukti kuo daugiau dėmesio, paramos šiam klausimui spręsti, kad žmonės suprastų, kaip svarbu pasiekti vaikus migracijoje, nes dabar pasiekiame tik 5 tūkst. vaikų. Galima įsivaizduoti, kiek dar reikia mokyklų, paramos. Norisi, kad migrantų vaikai sugrįžtų ir statytų Lietuvą. 

Aktualus ir fizinio raštingumo klausimas. Šiuolaikinėje visuomenėje dominuoja elektroniniai prietaisai, kompiuteriai, vaikai vis mažiau juda, tad svarbu, kad vaikai nuo mažumės išbandytų skirtingas sporto šakas, kad natūraliai priprastų judėti, prie sveikos gyvensenos. Sveikame kūne – sveika siela, tad norisi, kad jaunoji karta užaugtų stipresnė.        

– Jaunimas – mūsų šalies ateitis. Ką reikėtų daryti ir valstybės, ir regionų lygiu, kad jaunas žmogus, įgijęs išsilavinimą, norėtų grįžti į gimtąjį miestą, miestelį regione? 

– Jaunas žmogus visada grįš į tą vietą, kurioje matys galimybę skleistis. Nėra provincijos, ji yra mūsų galvose. Turime galybę pavyzdžių, kai būtent regionuose skleidžiasi pačios gražiausios ir inovatyviausios idėjos, kai išsilavinę žmonės grįžta į savo gimtą kraštą ir pradeda jas įgyvendinti. O regione tai padaryti lengviau nei didmiestyje. Jaunuoliai pasiekia sėkmės ir kelia savo gimtąjį regioną. Ne vieta apsprendžia galimybes, reikia patikėti savo gimtojo krašto jėga, skirti pastangas jo vystymui. Ir tai bus geresnė sėkmės formulė nei bandyti įsitvirtinti didmiestyje arba globaliame pasaulyje. Man labai patinka Tauragės šūkis. Jis kalba apie miesto ambiciją, apie ypatingą Tauragės dvasią. Norisi palinkėti, kad ta dvasia jus ir lydėtų, ir darytumėte tai, ką taip puikiai darote – kurtumėte savo miestą, savo ateitį. Norėtųsi, kad išvykę tauragiškiai grįžtų ir miestas dar labiau suklestėtų.  

– Kokias socialines problemas, su kuriomis susiduriama, galėtumėte išskirti? 

– Iš dienotvarkės nesitraukia žmonių su negalia integravimas į visuomenę. Kasdieninės problemos niekur nedingsta, joms skiriame dėmesio, tiesiog dabar Ukraina yra aktualiausias klausimas. Norisi visiems palinkėti išminties, kad jėgas paskirstytume protingai. Informacijos prieinamumas žmonėms su negalia klausimas aktualus – jau dirbama ties tuo, kad pirmiausia žmogus turi turėti galimybių pasiekti tą informaciją. O lankydamasi įvairiuose socialiniuose paslaugų centruose sutinku daug žmonių, turinčių specifinių gebėjimų, kurie galėtų būti pritaikyti visuomenėje, o tokie žmonės galėtų įsidarbinti ir taip realizuoti save, integruotis į visuomenę ir būti naudingi. Tai milžiniškas resursas, kurio mes dar neįvertiname. 

– Prezidento globojama iniciatyva neša žinią, kad Lietuvos galia yra bendruomeniškumas. Kaip jį skatinti, padėti puoselėti, kad lietuviai vienytųsi vardan to, kad mūsų valstybė stiprėtų?  

– Žmonės iškelia daug nepaprastai svarbių iniciatyvų ir dažnai bijo tai parodyti, jiems atrodo, kad tai nėra svarbu. Bet visos iniciatyvos yra svarbios. Prezidentas globoja iniciatyvą „Lietuvos galia“,  kviečiame registruoti savo idėjas, pasidalinti jomis su kitais. Kuklumas įaugęs į mūsų kraują. Štai, pavyzdžiui, perdaviau apdovanojimą Onutei Stancikienei, išauginusiai penkis vaikus, o ji sako – „Aš gi nieko nepadariau“. Mes turime būti matomi. Todėl kviečiu registruotis, galbūt savo idėjai realizuoti jūs susirasite bendraminčių iš kitų rajonų ir ji taps tarpregioniniu bendradarbiavimo pavyzdžiu. 

 

Nuotrauka
moksleiviai i vyriausybe
Įkelta:
prieš 12 valandų
Rugpjūčio 22–26 d. vėl gyvai vyks aktyvaus ir pilietiško jaunimo projektas „Moksleiviai – į Vyriausybę“. 30 komisijos atrinktų baigiamųjų klasių moksleivių iš visos Lietuvos turės unikalią galimybę iš labai arti susipažinti su Vyriausybės veikla ir darbu viešajame sektoriuje. Šių metų projekto tema – „Moksleiviai Lietuvos ateičiai“. Tauragės rajono moksleiviai projekte dalyvavo 2010 ir 2017 metais, vis jie buvo atrinkti iš Tauragės „Versmės“ gimnazijos.
Nuotrauka
regitra
Įkelta:
prieš 15 valandų
Balandį Ukrainai laikinai panaikinus muito mokesčius į šalį įvežamoms transporto priemonėms, ženkliai išaugo ukrainiečių srautas „Regitros“ padaliniuose, kuris tebesitęsia iki šiol. Nuo liepos 1 d. muitų lengvata turėtų būti panaikinta, tad prognozuojama, kad šią savaitę bus pasiektas pikas. Atsižvelgiant į tai, gyventojai kviečiami naudotis elektroninėmis paslaugomis arba pasinaudoti išankstine registracija ir taip savo vizitą planuoti iš anksto.
Nuotrauka
aiksteles
Įkelta:
prieš 1 dieną
Tauragės rajono savivaldybės administracija kartu su UAB „Sportėja“ pasirašė sutartį dėl sporto aikštelių, esančių Tauragės rajone ir Tauragės mieste, dangos įrengimo. Kaip rašoma savivaldybės puslapyje, darbus minėtas rangovas įsipareigojo atlikti iki rudens pradžios.
Nuotrauka
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2022-06-26
Namuose, sodyboje, gamtoje, stovykloje – kur beatostogautų vaikai, jiems vasara – nerūpestingų dienų metas. Mes, suaugusieji, turėtume tai įvertinti ir priminti vaikams, kaip saugiai elgtis gamtoje ar namuose, prie vandens telkinių ir patys turėtume išlikti budrūs net tuomet, kai laiką leidžiame kartu su savo mažaisiais, sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Nuotrauka
zmogus
Įkelta:
2022-06-25
Neįgalūs žmonės turi ne tik sveikatos problemų, bet ir kitokių rūpesčių – tenka įveikti kliūtis, apie kurias kiti nė nesusimąsto. Ratukuose judantys žmonės Tauragėje vis dar neretai susiduria su stačiais ir neįveikiamais įvažiavimais prie įvairių įstaigų. Kartais nebūna nė jų. Problema kyla ir tuomet, kai dalis verslininkų bėdos matyti nenori ir tartum užsiriša akis. „Nieko nedarysim“, – atšauna kai kurių įmonių vadovai, kai neįgalieji šiems primena, kad neįmanoma patekti į patalpas ir šią problemą reikėtų išspręsti. Tiesa, tauragiškiai kalba, kad yra ir geranoriškų verslininkų. Tačiau negalią turinčias moteris vis dar stebina įsivaizdavimas, kad reikalui esant neįgalųjį, sėdintį vežimėlyje, pasitelkus porą stiprių vyrukų, galima lyg niekur nieko pakelti. „Ar norėtumėte, kad jus kas nors kilnotų?ׅ“ – klausia jos.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-06-23
Į redakciją laišką ir nuotraukas atsiuntusi tauragiškė teigė negalinti suprasti, kodėl po žolės nupjovimo senosiose miesto kapinėse subirusi žolė ant kapaviečių taip ir palikta. Kapines prižiūrinčios parapijos kunigas sako, kad žolę apie kapavietes turi apsipjauti jas prižiūrintys žmonės, o jei žolė užbiro, parapija neįsipareigojusi jos sutvarkyti.  
Nuotrauka
anonsas
Įkelta:
2022-06-22
Baigiantis mokslo metams gausu skelbimų su darbo pasiūlymais pedagogams – mokyklos ieško ne tik dalykų mokytojų, bet ir pagalbos mokiniams specialistų, kurių ypatingai trūksta ne tik mūsų rajone, bet visoje šalyje. Pedagogų bendruomenė, kaip pastebi ne tik ugdymo įstaigų vadovai, bet ir rajono vadovai, sensta, o jaunų specialistų į mokyklas privilioti neįmanoma. Prognozės bauginančios – suskaičiuota, kad po metų šalyje trūks beveik 3 tūkst. pedagogų. Plačiau apie tai skaitykite laikraščio vedamajame. 
Nuotrauka
saules energija
Įkelta:
2022-06-20
Visuomenės grupėms susiduriant su galvosūkiu, kaip sutaupyti pinigų energijos išlaidoms, gyventojai ir verslai raginami pasinaudoti beveik 1 mlrd. eurų investicijoms į nuosavas elektrines bei energijos vartojimo efektyvinimą. Kaip skelbia Tauragės rajono savivaldybė, iš jų daugiau nei pusė – 608 mln. eurų ES lėšų – gyventojus ir įmones pasieks per artimiausius 1,5 metų, t.y., iki 2023 m. pabaigos. Likusioji – iki 2030 m.
Nuotrauka
savivaldybe
Įkelta:
2022-06-20
aaiškėjo, kokių specialistų labiausiai trūksta Tauragės rajone. Tai – psichologai, slaugytojai ir buhalteriai. Šias specialybes pasirinkę studijuoti asmenys gali prašyti Tauragės rajono savivaldybės finansuoti jiems studijas arba skirti stipendiją, per metus siekiančią iki 2 tūkst. eurų.
Nuotrauka
darbas
Įkelta:
2022-06-19
Baigiantis mokslo metams moksleiviai kuri vasaros planus: daugelis nori ne tik pailsėti, bet ir užsidirbti išlaidoms. Didžiajai daliai jų įsidarbinti taip ir nepavyksta, nors darbdaviai sako, kad darbų yra. Žinoma, darbo vietų mažiau nei norinčiųjų padirbėti, be to, darbdaviai labiau linkę įdarbinti pilnamečius. Apie tai kalba ne tik darbdaviai, bet ir moksleiviai. Vaikų ir paauglių darbą griežtai reglamentuoja įstatymai, juos primena ir Valstybinė darbo inspekcija, kuri, susumavusi praėjusių metų rezultatus, skelbia nustatytų pažeidimų statistiką. 
Nuotrauka
savivaldybe
Įkelta:
2022-06-19
Rajono meras su komanda, savivaldybės administracijos atstovai patirties sėmėsi Briuselyje ir Švedijoje.
Nuotrauka
krepsinis100
Įkelta:
2022-06-18
Krepšinis – tai sporto šaka, kuri Lietuvai padovanojo daug išskirtinių akimirkų, ir nė viena kita sporto šaka neatnešė tiek džiaugsmo, kiek krepšinis. Neatsitiktinai krepšinis vadinamas antrąja Lietuvos religija. Šiomis mintimis trečiadienį kultūros rūmuose prasidėjo šventė, skirta Lietuvos krepšinio šimtmečiui paminėti ir pagerbti krašto krepšinio atstovus. Gausiai susirinkusi Tauragės krepšinio bendruomenė vos tilpo salėje – ir visi jie neatsiejama šios sporto šakos dalis – legendiniai mūsų krašto krepšininkai, treneriai, rėmėjai, jaunųjų žaidėjų artimieji. Ir visus juos drąsiai galima vadinti krepšinio ligoniai.   
Nuotrauka
prezidentas
Įkelta:
2022-06-17
Metiniame Prezidento pranešime Seime nuskambėjo Tauragės vardas. Klimatui neutraliu tapti pasiryžęs miestas sulaukė pagyrų. Gitanas Nausėda pabrėžė, kaip svarbu, kad savivalda suvoktų savo atsakomybę siekiant klimato krizės valdymo tikslų. 
Nuotrauka
Skaudvilės tvenkinys. Tauragės VSB nuotrauka
Įkelta:
2022-06-17
Į Tauragę savaitgalį atslinksianti karščio banga greičiausiai privilios žmones prie įvairių upių ir tvenkinių. Prieš kurį laiką Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (NVSC) priežiūros laboratorijos specialistai, atlikę Skaudvilės tvenkinio vandens kokybės tyrimą, nustatė, kad maudytis jame – pavojinga. Tačiau dabar žmonės gali būti ramūs – jame maudytis vėl galima.
Nuotrauka
saugykla
Įkelta:
2022-06-17
Gegužės viduryje atsidariusios nemokamos dviračių saugyklos sulakė didžiulio gyventojų susidomėjimo. Kaip skelbia Tauragės rajono savivaldybė, per mėnesį laiko jau daugiau kaip 650 Tauragės miesto gyventojų užpildė prašymus ir pradėjo naudotis dviračių saugyklomis.
Nuotrauka
maistas
Įkelta:
2022-06-17
Kad suprastum, jog viskas brangsta, nereikia būti ekonomikos ekspertu – tai akivaizdu, tai patvirtina ir statistika, ir gatvėje sutikti žmonės. Jei vieniems didelio skirtumo nėra, ar, tarkim, sviestas kainuoja pusantro, ar du su puse euro, tai kitus kone kasdien didėjantys skaičiai etiketėse varo į neviltį. Juo labiau, kad greito palengvėjimo nematyti.
Nuotrauka
anonsas
Įkelta:
2022-06-16
Krepšinis – tai sporto šaka, kuri Lietuvai padovanojo daug išskirtinių akimirkų, ir nė viena sporto šaka neatnešė tiek džiaugsmo, kiek krepšinis. Neatsitiktinai krepšinis vadinamas antrąja Lietuvos religija. Šiomis mintimis trečiadienį kultūros rūmuose prasidėjo šventė, skirta Lietuvos krepšinio šimtmečiui paminėti. Apie tai skaitykite laikraščio vedamajame. 
Nuotrauka
gaures mokykla
Įkelta:
2022-06-16
Pradėtas ruošti dar vienas ugdymo įstaigos atnaujinimo projektas. Kaip rašoma Tauragės rajono savivaldybės puslapyje, šį kartą pokyčiai laukia Gaurės pagrindinės mokyklos moksleivių. Mokykla įsikūrusi centrinėje miestelio dalyje, todėl po atliktos renovacijos ne tik mokiniai ir mokytojai galėsi džiaugti šiltesnėmis ir energetiškai efektyvesnėmis patalpomis, bet ir atsinaujinusiu Gaurės miestelio vaizdu.