Metų pradžioje skolą iš VšĮ „Tauragės futbolas“ išsireikalauti nusprendusi Tauragės rajono savivaldybė tada priėmė sprendimą kreiptis į teismą. Varžytynėse stadionas neparduotas, atgauti skolą savivaldybei nepavyko. Savivaldybės taryba trečiadienį posėdžiaudama rinkosi iš dviejų variantų: perimti varžytynėse neparduotą turtą, tokiu atveju būtų tekę iš biudžeto antstoliams sumokėti beveik trečdalį milijono eurų, arba neperimti turto. Turto vertintojai puse milijono eurų suma įvertino automobilių stovėjimo aikštelę, dušus, persirengimo patalpas bei patį stadioną. Savivaldybės taryba nusprendė turto neperimti.
Varžytinės neįvyko
Tauragės rajono savivaldybė niekaip negali baigti istorijos su VšĮ „Tauragės futbolas“, kurios vienintelis be savivaldybės likęs dalininkas yra Arūnas Pukelis, kaip fizinis asmuo. Kaip jau skelbta anksčiau, ši viešoji įstaiga, valdanti FK „Tauras“ ir FA „Tauras“ bei senąjį futbolo stadioną V. Kudirkos gatvėje, yra skolinga savivaldybei, buvo įsipareigojusi skolą išsimokėti ir keletą metų skolos nemokėjo dėl finansinių sunkumų. Savivaldybės taryba šiemet buvo priėmusi griežtą sprendimą – jeigu įstaiga skolos, kuri siekė per 80 tūkst. Eur, nesumokės per numatytą laiką (beveik mėnesį), bus kreiptasi į teismą dėl skolos išieškojimo įstatymuose numatyta tvarka.
Kaip aiškėja dabar, teismas skolos išieškojimą perdavė antstoliams. Atliktas turto vertinimas parodė, kad stadionas bei visa infrastruktūra verta kiek daugiau nei pusę milijono, t. y. 544 500 Eur. Turtas pasiūlytas varžytinėse, kainą sumažinus 20 proc. Tačiau pirkėjų neatsirado. Savivaldybės tarybai trečiadienio posėdyje buvo teikiami du sprendimo projektai, iš kurių politikai turėjo pasirinkti vieną: neperimti turto, o tai reiškia, kad bus skelbiamos antrosios varžytynės, kainą sumažinus dar 20 proc., arba perimti turtą savo žinion, tačiau tektų sumokėti antstoliams atitinkamą sumą. Tokiu atveju savivaldybė ne tik neatgautų skolos, bet dar sumokėtų žymiai didesnę nei skola sumą, kurios biudžete nėra.
– Antstolis siūlo paimti turtą tomis sąlygomis, kokiomis vyko pirmosiose varžytynėse – už 435 600 Eur. Atsirastų pareiga savivaldybei sumokėti parduodamo turto kainą, tai sudarytų 352 tūkst. Eur. (išminusavus įstaigos skolą savivaldybei – aut. past). Prie sprendimo projekto vizuota Finansų skyriaus pastaba, kad tokių lėšų savivaldybės biudžete nėra, – bendrame tarybos komitetų posėdyje politikams aiškino sprendimo projektą pristačiusi Juridinio ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Lilija Mockienė.
Ateitis neaiški
Tarybos opozicijos atstovai suabejojo turto vertintojų nustatyta kaina – jų nuomone, turto vertintojų paskaičiuota suma yra žymiai per didelė ir prašė atsakyti, ką daryti toliau – ar laukti kitų varžytynių, ir kiek suma dar gali būti mažinama, kol pasieks savivaldybės skolos lygį.
Pasak tarybos nario Viktoro Kovšovo, statiniai turėtų pereiti savivaldybės žinion. Kaip teigė tarybos narys Vaclovas Karbauskis, iš varžytynių, jeigu jos būtų sėkmingos, net ir sumažinus kainą dar labiau, pavyks atgauti reikiamą skolą, bet stadionas pereis naujam savininkui. Kas bus tada, liks nežinioje. Esą viešumoje sklando abejonės, kad galbūt pirkėjas sutvarkys stadioną ir jame galės žaisti jaunimas (iki tol stadione treniravosi futbolo akademijos jaunimas ir FK „Tauras“ komanda). Tačiau gali būti ir kitokių sprendimų, kaip vietoje stadiono įrengti kažką kitą, pvz., kotedžus. Nors šią mintį kiek anksčiau meras buvo kategoriškai paneigęs.
Kaip „Tauragės žinioms“ komentavo meras Dovydas Kaminskas, stadionas pastatytas ant visuomeninės paskirties valstybinės žemės, išnuomotos 99 metams, todėl kažko kito nei stadionas toje vietoje negalėtų būti. Savivaldybės tikslas, pasak mero, kad stadionas būtų prieinamas visiems.
– Kažko kito nei stadionas ten neįsivaizduoju. Pirkėjas perka stadioną ir inžinerinius pastatus. Jeigu juos įsigijęs asmuo nuspręstų nugriauti, prarastų žemės nuomą, kas būtų nelogiška. Mūsų tikslas, kad stadionas būtų atviras visiems. Dabar ten Sporto centro vaikai nepriimami, gali treniruotis tik futbolo akademijos auklėtiniai. Tačiau reikia pereiti dar daug procedūrų, nekalbant apie teisines problemas, kai kiekvienu atveju mums kaišiojami pagaliai į ratus, – aiškino meras.
Nepritarė perėmimui
Taryba trečiadienio posėdyje po diskusijų vienbalsiai nepritarė perimti turtą. Kaip paaiškėjo prieš balsavimą, teisme vis dar svarstomi ginčai dėl hipotekos ir delspinigių. Meras patikslino, kad VšĮ „Tauragės futbolas“ teismui apskundė hipotekos teisėtumo klausimą. Taip pat ginčijami delspinigiai. Bylos vis dar nagrinėjamos teisme.
– Ieškovas ginčija, mes neneigiam, mes įrodom, kad hipoteka yra teisėta, jie sako, kad neteisėta, – į tarybos narių klausimus atsakinėjo meras.
Jis taip pat dar kartą pabrėžė, kad yra kalbama apie nekilnojamojo turto perėmimą, valstybinės žemės klausimas nėra sprendžiamas ir dar kartą paneigė visuomenėje sklandančias kalbas, kad vietoje stadiono galėtų iškilti gyvenamieji namai ar kas nors kita.
– Nematau galimybės už tokią sumą perimti turto. Noriu kolegoms politikams dar kartą pasakyti, kad nėra kalbama apie žemę, ant kurios stovi stadionas. Žemė yra valstybinė ir jos niekas neparduos. Ten visuomeninės paskirties žemė, kotedžų nebus, kaip girdžiu kalbas. Bendrasis planas ir įstatymai to neleidžia. Siūlyčiau nepritarti turto perėmimui, – prieš balsavimą pasisakė posėdžiui pirmininkavęs meras.
Ėmė paskolas
Anksčiau rašėme, kad pati skola susidarė prieš beveik dešimt metų, kai viešoji įstaiga ėmėsi renovuoti futbolo stadioną. Teko imti paskolą iš tuo metu dar veikusio „Snoro“ banko, garantą suteikė Tauragės rajono savivaldybė. Viešoji įstaiga vėliau bandė paskolą refinansuoti kitame banke, savivaldybei vėl suteikiant garantijas. Pagal sudarytą sutartį viešoji įstaiga privalėjo padengti skolą iki nurodyto termino, kas mėnesį sumokant nustatytą sumą, priešingu atveju buvo skaičiuojami delspinigiai. Porą pastarųjų metų skola nebuvo mokama.
Pastarieji metai įstaigai buvo sudėtingi, tačiau finansinė padėtis stabilizuojama. Sausio mėnesį vykusiame posėdyje taryba atleido įstaigą nuo NT mokesčio už praėjusius metus (3 267 Eur). Bet jau tada politikai iškėlė klausimą dėl skolos ir siūlė administraciją imtis ryžtingų veiksmų dėl skolos išieškojimo.
Kaip buvo rašoma tarybos sprendimo projekto aiškinamajame rašte, sutartis sudaryta 2016 m. rugsėjo 15 d. Viešoji įstaiga įsipareigojo sugrąžinti savivaldybei 88 230,32 Eur skolą pagal grafiką. Aiškinamajame rašte pažymima, kad viešoji įstaiga sutarties įsipareigojimų nevykdo. 2016 m. sumokėta 1 020 Eur, 2017 m. – 4 080 Eur. Pradelsti įsipareigojimai 2021 vasario 1 d. sudarė 21 930 Eur, visas skolos likutis 2021 vasario 1 d. sudarė 83 130,32 Eur.
Toliau rašte pažymima, kad pagal sutarties 5.1 punktą savivaldybė turi teisę vienašališkai, nesikreipdama į teismą, sutartį nutraukti ir per 30 dienų iš skolininko pareikalauti nedelsiant grąžinti visą skolą bei sumokėti palūkanas bei netesybas, jei per įspėjimo terminą, ne trumpesnį nei 14 dienų, nėra pašalinamas pažeidimas. Sutartis galėjo būti nutraukta, jei daugiau nei 10 dienų skolininkas nevykdo savo piniginės prievolės.
Per 30 dienų skola nebuvo grąžinta, tad buvo kreiptasi į teismą. Praėjo beveik 10 mėnesių, bet skolos klausimas vis dar kabo ore.
