Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorė Eglė Červinskaitė. Asmeninio albumo nuotrauka
Paveldo tarnybos vadovė Svetlana Jašinskienė. Autorės nuotrauka
Tauragės savivaldybės taryba priėmė keletą sprendimų, pakeisiančių kai kurių kultūros įstaigų struktūrą: Tauragės kultūros centrui iki šiol priklausęs Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras pereina Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ žinion, o Paveldo tarnybos nebelieka visai – jo funkcijas perims savivaldybė.
Reorganizaciją lėmė teisės aktai
Švietimo, kultūros ir sporto komitete pristatant šią reorganizaciją tarybos nariams kilo klausimų, į kuriuos atsakė Juridinio ir personalo skyriaus vedėja Greta Jankauskaitė. Pasak jos, Kultūros centre nelieka Kultūros paveldo tarnybos, kadangi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme yra aiškiai nustatyta, kad savivaldybėse LR įstatymų ir Konstitucijos nustatytas kultūros paveldo apsaugos funkcijas atlieka savivaldybės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Tos funkcijos apima viešojo administravimo sritis, ir kultūros centras, biudžetinė įstaiga, nėra priskiriamas prie viešojo administravimo subjektų. Todėl jas turi vykdyti savivaldybės administracija, konkrečiai – valstybės tarnautojas. Paveldo tarnybos darbuotojai bus atleidžiami vadovaujantis Darbo kodekso (DK) nustatyta tvarka. Jiems turės būti išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei vienerius metus – pusės vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Dėl Norkaičių tiesiog jungiam jėgas, norim pastiprinti šias sritis ruošdamiesi Tauragės – Lietuvos kultūros sostinės renginiams, – teigė meras Dovydas Kaminskas.
Dėl Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro situacija tokia, kad vadovaujantis DK nuostatomis darbo santykiai tęsis tokiomis pačiomis sąlygomis, tik kitoje darbovietėje. Kultūros centro vadovas darbuotojams apie būsimą perkėlimą turės pranešti raštu likus ne mažiau kaip dešimt darbo dienų iki jo, nurodydamas perkėlimo datą, teisinį pagrindą ir kitas DK numatytas aplinkybes. Jei darbuotojas per penkias darbo dienas raštu nesutiks su darbo santykių tęstinumu Tauragės krašto muziejuje, Kultūros centro vadovas turės darbo sutartį su juo nutraukti.
Ruošiamasi 2023-iesiems
Stasys Lapė mero klausė: kas lėmė pokyčius, kam nuo to geriau. Meras Dovydas Kaminskas paaiškino:
– Dėl Norkaičių tiesiog jungiam jėgas, norim pastiprinti šias sritis ruošdamiesi Tauragės – Lietuvos kultūros sostinės renginiams. Dabar peržiūrime muziejaus struktūrą, joje atsiranda Kultūros ir edukacijų skyrius, kuris koncentruosis būtent į edukacijų vykdymą mokiniams, suaugusiems, visiems, kurie atvyks į mūsų kraštą ir norės pamatyti edukacijų, turėti veiklų. Jau ne kartą esame kalbėję ir su buvusiu direktoriumi, kad pagal visas funkcijas, pagal tai, kas vykdoma Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre, labiau tiktų muziejui, tos edukacijos tada galėtų būti dar geresnės, nes komanda galėtų būti didesnė ir geriau įgyvendintų funkcijas. Manome, kad tai logiška. Natūralu, kad darbuotojai jaučia nerimą, bet tikrai Norkaičių veikla esame patenkinti ir manome, kad jie puikiai pritaps prie kito kolektyvo ir tikrai sėkmingai, su dar didesne energija, entuziazmu ir su didesne komanda pavyks dar geriau įgyvendinti Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro ir muziejaus tikslus.
Steigs etatą
O kas perima Kultūros paveldo tarnybos funkcijas? Ar jų visai nebelieka? G. Jankauskaitė paaiškino, kad šias funkcijas turi vykdyti valstybės tarnautojas. Todėl tarybai priėmus sprendimą savivaldybės administracija jas vykdys pati – steigs etatą. Kuriame skyriuje, dar nenuspręsta. Manoma, kad tai galėtų vykdyti Kultūros skyrius. Pasak jos, bus paskelbtas konkursas, jame dalyvauti galės ir dabartinės Paveldo tarnybos darbuotojos.
Neaiškumų kilo ir tarybos narei Efremai Bitinienei:
– Skaitant dokumentus susidaro įspūdis, kad vyksta keista kalėdinė mainų programa, įsiterpia ir „Žaliasis regionas“. Bet įdomiausia, kad Kultūros centro nuostatų patvirtinimo aiškinamajame rašte teigiama, jog Kultūros centras visas materialines kultūros vertybes perduoda „Santakos“ muziejui, tačiau etnokultūros funkcijas, susijusias su dvasinėmis vertybėmis, tradicijomis, ir toliau vykdys. Ar čia neprasilenkiama su logika? Turtą paveldi muziejus, funkcijas vykdys Kultūros centras?
Vertina teigiamai
Virtualiai prie posėdžio prisijungęs Kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis jai atsakė, kad jau dabar, dar neįvykus šiems pokyčiams, Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras vykdo ir muziejinę funkciją, renka eksponatus, turi net ir patalpą jiems.
– Tie žingsniai buvo daromi. Kultūros centrų įstatyme kalbama apie etnokultūros išsaugojimo funkciją, tai mūsų misija. Tai mes ir darom, ta veikla vykdoma. Tik kad edukacijos būtų vykdomos, kad jos būtų pilnavertis produktas – jos visada palydimos pasakojimais, dainomis, pagrojimais, – šita visa funkcija atiduodama. Kartu ta visa komanda ir dirbs, tik priklausomybė perduodama muziejui. Manau, kad tiek muziejus, tiek Kultūros centras yra vienoj ministerijoj, vienose rankose, tai čia tų didelių pokyčių neįvyks. Su darbuotojais yra aptarta apie darbo santykius, jų tęstinumą, ir su muziejaus direktore kalbėta dėl susitarimo, kad tai būtų sklandus perėjimas. Jokio neigiamo atsiliepimo bent kol kas nesulaukiau, – teigė direktorius. – Ir dabar turime pasirašę bendradarbiavimo sutartį visų kultūrinių įstaigų, tas bendradarbiavimas vyksta, manau, vyks ir toliau. Tuo labiau, kad yra aptarta ir su darbuotoja Jolanta Kažukauskiene, kuri vadovauja kanklininkų ansambliui, Kultūros centras yra įsipareigojęs įgyvendinti didžiulį projektą „Triminatis“, kurio metu 2022 m. balandžio 15 d. suvažiuos visos respublikos kanklininkai. J. Kažukauskienė turės kuruoti ir pabaigti šį projektą. Manau, jokių didelių problemų neturėtų iškilti.
Kaip vertina numatomą reorganizaciją, paklausėme Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės Eglės Červinskaitės.
Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro įsiliejimas į muziejaus struktūrą leistų etnokultūros sklaidą vykdyti koordinuotai bei sistemingai, užtikrinant šiuose objektuose saugomo materialaus ir nematerialaus etnopaveldo sintezę, – teigė Eglė Červinskaitė.
– Reikia turėti omenyje, kad Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ didelę rinkinių dalį sudaro etnografijos eksponatai, kuriuos būtina aktualizuoti bei populiarinti per etnokultūrinius renginius ir edukaciją. Tačiau muziejui šiuo metu tam trūksta žmogiškųjų išteklių. Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro vykdomos etnokultūrinės edukacijos papildytų muziejaus edukacinių programų spektrą, padėtų telkti liaudies meistrų bendruomenę, aktualizuoti jų darbus. Muziejaus etnografijos ekspozicijų erdvės bei eksponatų fondas savo ruožtu padidintų Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro galimybes skleisti etninę kultūrą naudojantis muziejaus infrastruktūra. Tad Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro įsiliejimas į muziejaus struktūrą leistų etnokultūros sklaidą vykdyti koordinuotai bei sistemingai, užtikrinant šiuose objektuose saugomo materialaus ir nematerialaus etnopaveldo sintezę, – įsitikinusi direktorė.
„Blogiausia – nežiūrėjimas į priekį“
Paveldo tarnybos vadovę Svetlaną Jašinskienę, šias pareigas ėjusią kiek ilgiau nei metus, šis sprendimas nuliūdino.
– Visada mėgstu planuoti į priekį. Nesu toks vienadienis drugelis, tad visi projektai, planai buvo sužiūrėti metus ar daugiau į priekį. Kai nebeliko Edmundo Mažrimo, direktorius klausė savivaldybės, ar skelbti konkursą į jo vietą, ar gal numatyta reorganizacija. Buvo garantuota, kad greitu laiku nieko nenusimato, ir paraginta skelbti konkursą. O dabar štai, vos metai praėjo, ir jau reorganizacija... Tai va tas nežiūrėjimas į priekį ir yra blogiausia. O šiaip tai savivaldybės turi turėti paveldosaugininkus, su tuo viskas gerai, – teigė S. Jašinskienė.
Visada mėgstu planuoti į priekį. Nesu toks vienadienis drugelis, tad visi projektai, planai buvo sužiūrėti metus ar daugiau į priekį, – sakė Svetlana Jašinskienė.
Vis dėlto ji pasakojo besidžiaugianti besibaigiančiais metais – nuveikti pavyko išties nemažai. Įgyvendinti 4 projektai, pagerbiamas E. Mažrimo atminimas, padedant kariams tvarkyti piliakalniai, pastatyti du informaciniai stendai, nuveikta daug kitų darbų, įkurtas kraštotyros klubas.
Paklausta, ar ketina dalyvauti konkurse į paveldosaugininko pareigas savivaldybėje, kai toks etatas bus sukurtas, S. Jašinskienė sakė:
– Pirmiausia reikia sulaukti konkurso sąlygų. Gal bus kokių nors specifinių iššūkių. Prisilietusi prie šito darbo per metus pamačiau, kad jį dirbti galėčiau ir norėčiau. Taigi, jei konkurso sąlygos man tiks, ko gero, bandyčiau.
Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorė Eglė Červinskaitė. Asmeninio albumo nuotrauka
Paveldo tarnybos vadovė Svetlana Jašinskienė. Autorės nuotrauka
