Verslas

Prieš kelerius metus į Šikšnių kaimą nusprendusi atsikraustyti jauna Benėtų šeima sugalvojo, kad nemažas plotas laisvos žemės prie namo gali būti panaudotas prasmingiau, tad planavo išsikasti tvenkinį, tačiau planus sujaukė paragautos nuostabaus skonio šilauogės. Nors prieš 4 metus šeima dar gyveno mažo stebuklėlio Elijaus laukimu, nusprendė neatidėlioti ir pradėti auginti šilauoges. Apie rūpesčius ir džiaugsmus įgyvendinant sumanymą papasakojo Ligita.  

– Kaip ir kada gimė idėja įkurti ūkį? Nuo ko pradėjote? Ar sunki buvo pradžia?

– Idėja gimė per draugą. Jis pradėjo silauoges auginti 2016-aisiais. Kitais metais jis atvežė paragauti, mums labai patiko tos uogos. 2018 metais jau pasisodinome  pirmąsias savo šilauoges.  

Šios uogos reikalauja tikrai daug investicijų – ir durpės, ir patys sodinukai turi savo kainą. Mes susitaupėme pinigėlių ir 2018 m. nusipirkome pirmuosius 200 šilauogių krūmų. Pievoje greta gyvenamojo namo planavome išsikasti tvenkinuką. Galvojom, bus smagu kaime turėti savo vandens telkinuką, bet visgi nusprendėme  tą plotą „įdarbinti“. 

Nuotrauka

Iš pradžių buvo sunku  – darbų daug, o laiko mažai. Prašėme ir draugų, ir kaimynų pagalbos. Tiesa, iš pradžių ne viską galėjome sau leisti. Štai plėvelės nusipirkti pirmaisiais metais negalėjome. Nusipirkome tikriausiai tik 2020 m., todėl iki tol viską teko ravėti, o žemė buvo itin gerai laistoma.

– Kodėl pasirinkote auginti šilauoges?

– Pasirinkome auginti šilauoges, nes sužavėjo uogos. Prieš tai net nebuvome ragavę šių uogų, kai draugas atvežė. Pamatėme, kokios jos didelės, paragavome ir iš karto užsimanėme auginti šilauoges. Ir dar vienas dalykas, kodėl pasirinkome šilauoges, – jos dera daug metų. Kadangi norėjome išnaudoti sklypą, mums reikėjo daugiamečio augalo. Iš pradžių vis galvodavome apie braškes, bet braškės nebederės, tarkim po kokių penkerių metų, o šilauogės dera apie 25 metus, jei tinkamai prižiūrimos.

– Kodėl nusprendėte gyventi kaime? 

– Mes abu esame kilę iš kaimo. Kai pradėjome draugauti, gyventi išvykome į Tauragę. Iš vieno nuomojamo buto kėlėmes į kitą. Kadangi abudu iš kaimo, elementariai norėjom tos erdvės, nes tie nuomojami butai dažniausiai būdavo vieno kambario, erdvės trūko, labai norėjosi  savo kiemo, kad būtų kur šašlykų pasikepti, su draugais pasėdėti. 

– Abu esate pareigūnai, auginate mažą sūnų. Kaip pavyksta padalinti laiką darbui ir verslui? 

– Taip, abu dirbame. Raimondas yra Tauragės vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas, o aš irgi dirbu Tauragės komisariate, tik mano darbo vieta yra nuotolinė, kadangi dirbu Policijos departamente. Mūsų visi uogų priežiūros darbai ir skynimai vyksta tik po darbo valandų. 

– Kiek laiko skiriate augalų priežiūrai? Kokie priežiūros ypatumai? Netikėtumai? 

– Atrodo, kad mes visur nespėjame. Pernai pasisodinome ir braškių. Jas sodinome gal gegužės mėnesį ir jau birželį pradėjome skinti, bet atostogų neturėjome, nes mūsų atostogos buvo suplanuotos šilauogių skynimui. Grįždavome po darbo, skubėdami pavalgydavome, net normalios vakarienės nespėdavome pasigaminti. Užkąsdavome kažką greito – koldūnų, dešrelių ir pan. Darbų tikrai nemažai, o ir visur reikia suspėti – reikia ir ravėti, ir nupjauti tarpvagius, laistyti ir dar uogas rinkti. Šiemet jau darom šiek tiek protingiau. Pernai galvojom, kad bus mažai uogų, gal spėsim viską, bet ne taip viskas lengva – dažnai ir orai kiša koją, nes jeigu lyja, rinkti uogų jau negalime, nors ir būname susiplanavę ar pasikvietę pagalbininkų. Šiais metais jau ir atostogas su vyru rinkomės kitaip –  aš rinkausi braškių sezonui, o vyras – šilauogių sezonui. Kartu paatostogauti sunkiai išeis, bet stengėmės susiderinti nors vieną savaitę.

– Su kokiais sunkumais susiduriate augindami uogas?

– Oi, visko būna. Pavyzdžiui, pernai braškes užpuolė kenkėjai tripsai, paskui paukščiai. Kitų braškių net nepradėjome skinti, nes jas visas iškapojo. Turėjom didžiausias uogas ir jų netekome. Galvojom, šiais metais irgi užtiesim tinklą ant šilauogių, nes pirmaisiais metais po sodinimo jau pirmąsias mėlynas uogas paukščiai iškart nulesė. Iš karto tinklu tik pačius medelius apdengėm, bet tai labai traumavo augalus. Tikėjomės sau pasilengvinti darbus baidydami paukščius, tačiau tai ne visada pavyksta, tad 2020 m. kokį mėnesį ar šiek tiek trumpiau siuvome tinklus. Pasiuvome ir išsaugojome uogas jau 100 procentų. Nors vėjas šiek tiek ir suplėšo tinklą, bet jį palopome, ir vėl gerai.

– Ar planuojate plėstis, įvairinti sodinukų rūšis?

– Pernai pasisodinome apie 20 arų braškių Ropkojuose (Pagėgių savivaldybė – aut. past.), pas Raimondo mamą. Nors buvo sunku apsispręsti, pabandėme auginti ir braškes. Tiesa, pradėjome su nedaug braškių sodinukų, nes norėjome išsiaiškinti visas auginimo subtilybes. 

Nuotrauka

O plėstis daugiau norėtume būtent su šilauogėmis. Šiemet parašėme projektą smulkiųjų ūkių paramai gauti. Dar laukiame atsakymo. Jei gautume 15 tūkstančių eurų paramos, tikrai plėstumėmės. 

– Kada prasideda uogavimo sezonas? Ar kyla sunkumų parduodant uogas? 

– Braškių sezonas prasideda birželio pradžioje. Auginame trijų veislių, nuo ankstyvųjų iki vėlyvųjų – „Rumba“, „Sonata“, „Malvina“. Braškių pernai turėjome visą birželį ir dar liepą. O šilauogės vaisių duoda maždaug liepos paskutinę savaitę. Nuo maždaug liepos 20 dienos pradedame skinti. Tvarkomės su uogomis vieni, nes nemažai investavome ir kol kas investicija neatsipirkusi, tad plušėti tenka patiems. O parduoti uogas problemų nekyla. Galėtume ir daugiau užauginti, tik plotas nėra didelis, o norinčiųjų įsigyti netrūksta. Smagu, kad pirkėjai po metų grįžta. Klientų patiems ieškoti nereikia, nes jų yra pakankamai ir iš mūsų aplinkos. Na, pirmaisiais braškių sodinimo metais galvojome, kad bus kiek sudėtingiau, bet viskas vyko sklandžiai ir turėjome klientų. Buvo ir tokių, kurie užsisakė net 70 kg braškių.

– Kaip manote, ar šiemet uogos brangs? 

–  Dėl augančios infliacijos visos kainos kyla. Žiūrėsime, kokios bus kainos, tai sužinosime tik sezono pradžioje. Nemanau, kad kainas kelsime tiek, kad žmonės neįpirktų. Patys suprantame, kokia pasaulinė padėtis.Mūsų klientų ratas nėra didelis, uogų kol kas irgi neturime labai daug, tad tikimės, kad tie patys klientai išliks.