Supirkimo kainų augimas paskatino žmones atsikratyti metalo laužo. Raimondos Alysienės nuotrauka
Už automobilį – 200 eurų, už aliuminį ratlankį – 10–12 eurai, už ketaus vonią – 15–30 eurų – maždaug tiek metalo supirktuvės šiuo metu moka gyventojams už jų atvežtus daiktus. Metalų kainos, šį pavasarį rekordiškai augusios, dabar jau grįžta į normalias vėžes. Vis dėlto metalų kainoms pradėjus kristi supirkėjai nuostolių neskaičiuoja – tokios įvykių eigos jie tikėjosi.
Kainos – išskirtinės
Nuo 2020 m. pavasario pradėjusias augti metalų kainas karas Ukrainoje pastūmėjo į naujas aukštumas, nematytas jau 20 metų.
Žiniasklaidoje skelbta, kad, pavyzdžiui, dar 2020 m. COVID-19 pandemijos pradžioje vario tona kainavo apie 5 000 JAV dolerių, o šiuo metu siekia apie 9 500 JAV dolerių. Geležies ir plieno metalo laužo tona rinkoje 2020 m. pradžioje siekusi apie 400 JAV dolerių už toną šoktelėjo iki 844 JAV dolerių. Aliuminio tona 2020 m. pradžioje kainavusi 1 500 JAV dolerių, kovo 4 d. buvo šoktelėjusi net iki 3 800 JAV dolerių, tačiau gegužės 10 d. kaina smuktelėjo iki 2750 JAV dolerių.
Pavasarį – pagyvėjimas
Tauragėje metalo supirkimo įmonę „Metta“ valdantis Marius Jucikas pasakoja, kad prasidėjus karui metalo supirktuvėse vidutiniškai apsilanko gerokai daugiau klientų.
– Klientų padaugėję, tačiau tai galėčiau sieti ir su sezoniškumu. Pavasarį klientų skaičius visada padidėjęs – žmonės ir šiaip tada tvarkosi namus, sodybas, rūsius, remontuojasi, iš visų patvorių surenka nebereikalingus daiktus ir veža mums senus žemės ūkio padargus, traktorius, visokius ūkio daiktus. Kadangi metalo kainos buvo labai šoktelėjusios, tai žmonėms buvo daugiau motyvacijos vežti senus daiktus į metalo supirktuves, – pasakoja jis.
Daug metalo į supirktuves atveža ne tik pavieniai gyventojai, bet ir juridiniai asmenys – įmonės, ūkininkai.
M. Juciko teigimu, ypač padaugėjo žmonių, kurie į metalų supirktuves atveža nebenaudojamus automobilius, kadangi jų supirkimo kaina vienu metu buvo pakilusi daugiau nei dvigubai:
– Vidutiniškai už lengvąjį automobilį prieš metus buvo galima gauti apie 100 eurų, per patį piką mokėdavome apie 250 eurų, dabar kainos stabilizavosi, taigi už pristatytą seną automobilį galima gauti iki 250 eurų. Be to, už seną priduotą automobilį kaip kompensaciją moka ir valstybė.
Populiaru į metalo supirktuves vežti ir aliuminius metalo ratlankius, o už vieną jų supirktuvės vidutiniškai moka po 10–12 eurų.
Pasak M. Juciko, šį pavasarį klientų buvo ypač padaugėję, jų srautas neslūgsta ir dabar. Vis dėlto jis pasakoja, kad naujų darbuotojų nuspręsta nesamdyti, nes nors dabar darbo daug, vėliau jo tiek nebebus, o darbuotojai liks. Taigi nuspręsta samdyti tik techniką su vairuotoju, kad surinktas metalas būtų nedelsiant išvežamas.
Kainos jau krenta
Pasak M. Juciko, nors prieš porą mėnesių, vos prasidėjus karui Ukrainoje, metalo kainos stipriai šoktelėjo, dabar jos pamažu jau grįžta į ankstesnį lygį.
– Jei iškart kainos buvo pakilusios vos ne dvigubai, tai dabar jos jau nebe tokios aukštos, tačiau, manau, maždaug 25 procentais didesnės nei pernai, – sako jis.
Tačiau supirkus metalą brangiai, o dabar kainoms krentant ar nėra pavojaus patirti nuostolių? Kai kurios įmonės šiuo metu jų patiria. Gyventojai pritempė metalo, kada kainos buvo dar aukštos, o pastarąjį mėnesį jos ėmė kristi, todėl įmonei metalą teks parduoti už mažesnę kainą. Vadovas teigia, kad „Mettai“ to išvengti pavyksta – supirktas metalas įmonėje nekaupiamas, stengiamasi jį delsiant išvežti, tad kainos taip greit nespėja pasikeisti.
Aukšta kaina gali paskatinti vagystes?
Po 2008 m. finansų krizės, kai metalų kainos pradėjo augti, o nedarbas buvo didelis, buvo padaugėję metalo vagysčių. Metalų supirkimo bendrovės „Metta“ savininkas sutinka, kad augančios metalo kainos gali padidinti vagysčių skaičių.
– Taip, didelės kainos neša ir tam tikrų pavojų. Tačiau kad pas mus pakliūtų vogtas daiktas, pasitaiko labai retai, gal kartą porą per metus. Vis dėlto išsiaiškinti, kas atvežė vogtą daiktą, būtų nesudėtinga, nes visų klientų duomenys fiksuojami. Todėl dabar metalo vagystės labai retos, – teigia M. Jucikas.
Be to, siekiant išvengti vagysčių, metalo supirkimo bendrovės privalo vadovautis „Draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašu“, kur įtraukti tokie daiktai, kaip kapų dekoratyvinės tvorelės, kryžiai, varpai, kelio ženklai, bėgiai, šulinių dangčiai ir kiti daiktai.
Nors padidėjusi metalų supirkimo kaina gali paskatinti vagystes, Tauragės vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnioji specialistė Lina Banienė teigia, kad Tauragės rajone tokių vagysčių pastaruoju metu nepadaugėjo.
Ekonomikai daugiau žalos nei naudos
Nors gyventojai ir džiaugiasi aukštomis metalų supirkimo kainomis, Lietuvos ekonomikai tai nieko gero nereiškia, teigia banko SEB vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Tokiu metu laimi tie, kas yra metalo žaliavų gamintojai. Tačiau metalų Lietuva negamina, nekasa geležies rūdos, kokso anglies, neturime metalų perdirbimo gamyklų. Esame metalų naudotojai, todėl dėl išaugusių kainų patiriame nuostolius. Be to, nemažai metalų yra naudojama statybose, todėl verslas ir gyventojai už statybas turi mokėti daugiau“, – pastebi T. Povilauskas.
Jo teigimu, metalų kainos pradėjo augti dar 2020 m. po pirmosios COVID-19 bangos.
„Per pirmus pandemijos mėnesius 2020 m. paklausa visų metalų labai staigiai sumažėjo. Du mėnesius niekas nepirko metalų, nei statybos sektorius, nei automobilių gamintojai. Daug kas buvo sustabdę gamybą keliems mėnesiams. Tačiau paklausa greitai sugrįžo, žmonės pasitaupė pinigų, pradėjo pirkti būstą, automobilius. Paklausa labai greitai sugrįžo, o pasiūla kartu nespėjo. Tai matėme iki pat karo pradžios Ukrainoje“, – mini jis.
Karas Ukrainoje metalų kainas pakėlė į naujas aukštumas, mat Rusija ir Ukraina yra didelės metalų eksportuotojos. „Ukraina ir Rusija yra labai svarbūs juodųjų metalų eksportuotojai. Ukrainoje dabar dalis gamyklų nedirba, dalis jų susprogdinta, o Rusijai taikomos sankcijos“, – pastebi ekonomistas.
Visgi T. Povilauskas mano, kad metalų kainų pikas jau pasiektas, o jos po truputį turi stabilizuotis.
„Visos prekės turi tą lūžio tašką, kada paklausa ima mažėti. Negali pirkti armatūros už kažkokią kosminę kainą, nes tavo projektas bus nebepelningas. Manau, kad su dabartinėmis metalų kainomis mes jau pasiekėm lygį, kada paklausa ima mažėti, nes tai tampa per daug brangu.
Pikas jau buvo pasiektas. Klausimas, iki kokio lygio mes nusileisime. Manau, kad labai didelio smukimo tikėtis neverta. Ukraina savo gamybinių pajėgumų greitai neatstatys, o sankcijos Rusijai niekur nedings. Energetiniai ištekliai labai nepigs, todėl tendencijos nėra labai palankios. Visgi gelbsti tai, kad Kinija dėl COVID-19 užsidarė nuo pasaulio ir taip mažina metalų paklausą“, – aiškina ekonomistas.
