Nuo metų minimali alga kils iki 730 eurų. Taip nutarė vyriausybė. Smulkusis verslas Tauragėje tokį sprendimą pasitinka planuodamas branginti savo produkciją, o kai kurie kalba ir apie užsidarymą.
Net 88 eurais
Vyriausybė pritarė, kad minimali mėnesinė alga (MMA) nuo kitų metų augs iki 730 eurų. Augs ir neapmokestinamasis pajamų dydis, todėl mažiausias algas gaunančių žmonių uždarbis į rankas didės daugiau nei 50 eurų. Kartu didės mokesčiai, ką labiau pajus dirbantys individualiai.
Minimali mėnesio alga (MMA) nuo 2022 metų sausio didinama 88 eurais (beveik 14 proc.) - nuo 642 iki 730 eurų. Atskaičius mokesčius MMA sieks 518 eurų „į rankas“. Minimalus valandinis atlygis augs nuo 3,93 iki 4,47 euro.
Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, didinti MMA leidžia gera padėtis šalies ūkyje, palankios prognozės kitiems metams bei geras pajamų surinkimas į valstybės biudžetą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė yra sakiusi, kad tai vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų per dešimtmetį, rašo BNS.
Paskutinį kartą minimali alga buvo didinta šių metų pradžioje. Tuomet ji augo 6 procentais – nuo 607 iki 642 eurų. MMA ir mažiau Lietuvoje uždirba apie 127 000 darbuotojų.
Mažiausiai uždirbantys pajamų „į rankas“ augimą pajus dar ir dėl to, kad Vyriausybė pritarė siūlyti Seimui nuo kitų metų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį 60 eurų – iki 460 eurų. Pakeitus jo apskaičiavimo formulę pajamos „į rankas“ padidėtų tik uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Iššūkiai nesibaigia
Minimalios algos didinimas paveiks ne tik mažiausiai uždirbančius asmenis. Kai pajudini apatinę darbo rinkos grandinę, automatiškai grandininė reakcija pasiekia ir aukštesnes pajamas gaunančius. Juk nenatūralu bus, jei nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimai prisivys kvalifikuoto darbuotojo algą.
Justina Visockienė, valdanti UAB „Šaukštelis“, kuriam priklauso kavinė „Šaukštelio studija“ ir parduotuvė „Vilkyškių pieninė“, sutinka, kad minimalų atlyginimą kelti reikėjo – juk pastaruoju metu itin stipriai šoktelėjo kone visų prekių kainos, brango ir paslaugos. Tačiau vis dėlto koks didelis minimalaus atlyginimo pakėlimas jai kelia nuostabą:
– Man, kaip smulkiojo verslo atstovei, minimalaus atlyginimo pakėlimas 88 eurais atrodo drastiškas, – teigė ji, – juo labiau kad dabar dar nesame atsigavę po labai sunkių metų. Dėl pandemijos ir dėl jos paskelbto karantino teko patirti daug iššūkių – ilgą laiką buvome visiškai užsidarę, paskui galėjome aptarnauti tik lauko terasoje, kai kurie žmonės ir dabar baiminasi lankytis kavinėse, be to, daug kainuoja visokios apsaugos, dezinfekcijos priemonės.
Ji apgailestauja, kad liaudžiai pataikaudama šalies valdžia skuba įvesti naujoves tepraėjus porai mėnesių po sunkaus karantino. Maitinimo įmonės dar nespėjo nė ant kojų atsistoti po ilgos pertraukos, kai buvo uždarytos.
Verslininkė pasakoja, kad pastarąjį pusmetį stipriai kilo daugelio produktų kainos. Ypač daug, kone dvigubai, brango aliejus. Brango kuras, elektra. Tad kai kurių patiekalų kainas jau teko kilstelti.
– Viskas kainuoja, sako ji, – kad ir, pavyzdžiui, pagaminti naujus valgiaraščius. Žmonės galvoja – kas čia tokio, surašei ir viskas. Tačiau juk juos reikia sumaketuoti, atspausdinti, popierius irgi kainuoja...
Vis dėlto Justina teigia nenusimenanti – iššūkiai verslininkams ne naujiena. Jos valdomoje bendrovėje mokamas didesnis nei minimalus atlyginimas, tačiau ir jį nuo Naujųjų metų ketina kelti.
– Atlyginimus keliame reguliariai, – pasakoja ji, – tad ir dabar tai darysime. Noriu, kad mano kolektyvas jaustųsi gerai, būtų motyvuotas dirbti. Taigi atlyginimų kėlimas neišvengiamas, žinoma, atitinkamai pagal pareigybes ir išdirbtą laiką. Todėl jau dabar dėliojuosi, skaičiuoju. Neatmetu, kad vėl teks kelti patiekalų kainas. Būsime priversti branginti savo produkciją – kito kelio nėra. Jei anksčiau tai teko daryti dėl produktų brangimo, tai dabar – dėl to, kad kils atlyginimai.
Pasak Justinos, verslas supranta, kad norėdamas išlaikyti gerus darbuotojus privalo jiems pasiūlyti normalias algas. Bet dėl to teks labai suktis, skaičiuoti ir prisitaikyti, kad pats šioje situacijoje nesužlugtų.
Kita „Tauragės žinių“ kalbinta verslininkė, prekiaujanti gėlėmis, savo pavardės viešinti nepanoro. Jo įsitikinusi – jos verslui dar didesnė minimali alga tikrai atsilieps, ir itin skaudžiai – ji paprasčiausiai neturėsianti iš ko mokėti pardavėjoms.
Moteris sako kuo toliau, tuo labiau nesuprantanti valstybės valdžios sprendimų. Verslininkai neslepia: jei pakils minimali alga, dalis smulkiųjų įmonių užsidarys, pasiųsdamos savo darbuotojus į Užimtumo tarnybą, o rinkoje išsilaikiusieji kels kainas.
Smulkus verslas geba prisitaikyti
Tauragės apskrities verslininkų asociacijai (TAVA) vadovaujantis Marius Jucikas teigia, kad didinamas minimalus darbo užmokestis, be abejonės, palies įmones, kuriose yra darbuotojų, gaunančių minimalų mėnesinį darbo užmokestį.
– Apskritai visada yra dvi svarstyklių pusės. Iš vienos pusės, mes norime padėti mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, iš kitos pusės – spaudžiame verslą. Didžioji dalis įmonių, manau, perkels kaštus galutiniam vartotojui. Tai savo ruožtu didins paslaugų bei prekių kainas. Jei mes beveik 14% didiname MMA, tai neabejotinai atsilieps infliacijos rodikliams, o Lietuva pagal paskutinius duomenis pirmauja Europos sąjungoje pagal infliacijos dydį (6,3% rugsėjo mėn.) ir augančios kainos galiausiai atsilieps tiems patiems mažiausias pajamas gaunantiems darbuotojams, – įsitikinęs jis.
M. Jucikas įsitikinęs, kad, be abejo, bus verslų, kurie nebegalės išlaikyti dalies darbuotojų:
– Kurie galės – darbą padalins likusiam kolektyvui. Daugiausia yra smulkių ir vidutinių įmonių, o tokiame versle didžiausią atsakomybę bei naštą neša savininkas. Tuo pačiu tai yra ir stiprybė – smulkus verslas gali daug greičiau prisitaikyti prie pokyčių. Kiek tenka bendrauti su verslininkais, tai Tauragės įmonės finansus valdo pakankamai konservatyviai, todėl, tikėtina, dauguma susitvarkys. Dar pridėjus mūsų miesto žmonių darbštumą bei atkaklumą – neabejoju, kad įveiksime ir šį iššūkį.
TAVA vadovas pateikia MMA palyginimą kaimyninėse šalyse:
– Labai geras palyginimas – matome, kad Lietuva pirmauja pagal šį reguliavimą tarp kaimyninių šalių, tad, manau, mes tapsime brangūs užsienio investuotojams ir nekonkurencingi.
(lentelė)
Prisidės prie nedarbo mažėjimo
Kaip „Tauragės žinias“ informavo Klaipėdos KAD vyriausioji specialistė Aušra Kaluzevičienė, spalio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruoti 2378 darbo neturintys Tauragės rajono savivaldybės gyventojai – beveik 10 proc. mažiau nei 2021 m. rugsėjo 1 d. ir 30 proc. mažiau nei 2020 m. spalio 1 d.
Pasak jos, registruotas nedarbas Tauragės rajone per rugsėjį mažėjo 1,2 proc. punkto ir spalio 1 d. siekė 10,5 proc. Tuo pačiu metu pernai darbo neturintys asmenys sudarė 14,9 proc. Tauragės rajono darbingo amžiaus gyventojų.
„Tikėtina, kad minimalios mėnesinės algos didinimas prisidės prie nedarbo mažėjimo, nes didesnis atlygis skatina į darbo rinką sugrįžti darbo neturinčius asmenis“, – teigia specialistė.
