Raimondos Alysienės nuotrauka
Pandemija stipriai paveikė tiek asmeninį žmonių gyvenimą, tiek verslą ir šalies ekonomiką. Valstybinė mokesčių inspekcija neseniai paskelbė sąrašą įmonių, kurios nukentėjo nuo COVID-19 – Tauragės apskrityje tokių įmonių per tūkstantį. Dalis kalbintų verslininkų sako, kad kol kas nepatogumų didelių nėra, bet kaip bus ateityje, jei karantinas užsitęs, kol kas sunku pasakyti.
Taiko mokestines lengvatas
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praėjusią savaitę savaitę paskelbė sąrašą įmonių, kurios nukentėjo nuo COVID-19 viruso ir patyrė finansinių nuostolių ar laiku nepajėgia sumokėti mokesčių. Sąrašas kas savaitę atnaujinamas. Tokių duomenų, pasak VMI, paprašė LR Seimo nariai po kilusios diskusijos. Valstybė skiria nemažas subsidijas nukentėjusioms įmonėms, taiko mokestines lengvatas – atideda mokesčių mokėjimo terminus ir pan.
VMI, atsižvelgdama į karantino metu nustatytus ribojimus ir draudimus veiklos vykdymui dėl COVID-19, sudarė mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą. Mokesčių mokėtojai, kurie yra įtraukti į šį sąrašą, ir kuriems nuo kovo 16 d. iki gruodžio 31 d. atsiranda mokėtinų mokesčių (išskyrus vykdomųjų dokumentų prievolių), automatiškai, be prašymo atleidžiami nuo delspinigių ir įmonėms nevykdomas mokesčių išieškojimas.
Nukentėjusių – tūkstančiai
Tokių įmonių sąraše – daugiau nei 50 tūkst. Vien Tauragės apskrityje – per tūkstantį. Tai įvairios mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonės, maitinimo paslaugas teikiančios įstaigos, apgyvendinimo srities, variklių remonto, netgi švietimo įstaigos.
VMI sudarė bei kiekvieną pirmadienį pildo sąrašą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, kurios naudojasi mokestine pagalba ir kurių turima bendra mokestinė nepriemoka (kartu su mokestinės paskolos sutartimis) yra didesnė kaip 100 tūkst. eurų. Tauragės rajone, šios savaitės duomenimis, fiksuotos penkios įmonės. Jos per praėjusius metus sumokėjo dalį mokesčių, sumos siekia nuo 5 tūkst. iki beveik pusės milijono. Sausio 4 d. duomenimis, šių penkių įmonių nepriemokos siekė nuo 106 tūkst. iki beveik 1 mln. eurų.
Gali sudaryti sutartį
Tokių įmonių sąraše – daugiau nei 50 tūkst. Vien Tauragės apskrityje – per tūkstantį. Tai įvairios mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonės, maitinimo paslaugas teikiančios įstaigos, apgyvendinimo srities, variklių remonto, netgi švietimo įstaigos.
Kaip skelbia VMI, mokesčių mokėtojai, sudarydami mokestinės paskolos sutartį, pirmąją įmoką gali paprašyti nukelti vieneriems metams. Tokiu atveju, kai skola nesiekia 300 tūkst., teikiant prašymą papildomų dokumentų pateikti nereikia, kai ji yra lygi ar didesnė kaip 300 tūkst. eurų – mokesčių administratoriui kartu su prašymu reikia pateikti ir pagrindžiančius dokumentus. Pažymėtina, jog nukeliant mokėjimą, mokestinės paskolos sutarties be palūkanų pabaigos terminas nesikeičia, ją galima sudaryti iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Verslininkai, neradę savęs tarp paskelbtų mokesčių mokėtojų, tačiau taip pat patyrę neigiamas pasekmes dėl COVID-19, dėl pagalbos priemonių jų verslui taikymo gali kreiptis į mokesčių administratorių, pateikdami supaprastintos formos prašymą, kuriame turi pagrįsti, kad patyrė neigiamas pasekmes.
Atnaujina sąrašą kas savaitę
Verslininkų patogumui, VMI skelbia bei kas savaitę atnaujina sąrašą įmonių, kurių prašymą joms taikyti mokestinės pagalbos priemones VMI patenkino. Joms galioja lygiai tos pačios pagalbos priemonės bei nuostatos, kaip ir toms įmonėms, kurios į sąrašą buvo įtrauktos automatiškai, be prašymo. Jei verslininkai turi mokesčių skolų, kurios susidarė dar iki paskelbiant karantiną, tačiau jų šiuo metu sumokėti negali, jie turėtų kreiptis į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo (MPS), o tie, kurie jau yra sudarę tokias sutartis, gali pateikti prašymą pakeisti MPS grafiką ir sąlygas.
Sunkumų kol kas nejaučia
Kaip „Tauragės žinioms“ pasakojo nestandartinių virtuvės baldų gamyba užsiimančios įmonės UAB „Alantas“ generalinis direktorius Juozas Kniukšta, dar kol kas įmonė dėl karantino sunkumų nejaučia, tačiau kaip bus ateityje, sunku pasakyti. Dalis įmonės darbuotojų prieš šventes ėmė sirgti COVID-19, tad įmonė anksčiau išėjo atostogų, darbuotojai pasveiko, po atostogų galėjo grįžti į darbą. Nuotoliniu būdu dirbti galimybių nėra.
– Gaminame baldus, jie patys nepasigamins, reikia pjaustyti ir pan. Užsakymų turėjome dar iki karantino, tai vykdome juos. Bet kaip bus po to, sunku pasakyti. Mūsų salonai didžiuosiuose miestuose uždaryti, dizaineriai prastovose, negali su klientais susitikti. Baldai nestandartiniai, pagal užsakymą. Tikimės, kad bus tvarkoje, kas į prastovas išėjo, valstybė kompensuoja, – pasakojo J. Kniukšta.
UAB „Kristensen & Kristensen“ vadovė Iliminata Remeikienė pasakojo, kad kol kas situacija valdoma. Dalis įmonės darbuotojų susirgo, dalis saviizoliacijoje, dalis turi nedarbingumą, nes prižiūri vaikus. Bet tenka dirbti taip, kaip nustatė Vyriausybė bei Ekstremalių situacijų vadovas.
– Nuomonę dėl karantino kiekvienas turi įvairią, bet jeigu virusui suvaldyti vyriausybė priėmė tokius reikalavimus, nieko nepadarysi, tenka vykdyti, – teigė I. Remeikienė.
