Asociatyvi pixabay.com nuotrauka
Vos pradėjusi dirbti pagal individualią veiklą jauna kosmetologė liko be nieko, kai paskelbus karantiną teko uždaryti grožio salonus. Mergina baigė įvairius kursus, jaunimo integracijos į darbo rinką programą, sumokėjo už darbo vietą salone. Užimtumo tarnyba aiškina, kad kiekvieną atvejį sprendžia individualiai, bet realybėje situacija kitokia. Mokesčius mokėti reikia, o pajamų gauti neįmanoma.
Emigrantės duonos atsisakė
Studijas prieš kelis metus baigusi Vaida (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.) kurį laiką svarstė, kokį gyvenimo kelią pasirinkti. Dar iki pandemijos pradžios, praėjusių metų pavasarį, mergina turėjo minčių išvykti į užsienį, bet vis dėlto nusprendė tik išvykti iš gimtosios Tauragės į didesnį miestą ir laimės ieškoti ten.
Nors praėjusiais metais prasidėjusi pandemija daug kam planus sujaukė, jauna mergina kryptingai dirbo, siekdama įsitvirtinti grožio priežiūros rinkoje. Per socialinius tinklus pritraukė nemažą sekėjų būrį, per laiką surinko potencialių klientų. Nusprendė pasinaudoti Užimtumo tarnybos paslauga ir baigti nemokamus kursus.
– Turėjau pakankamai patirties, bet nusipirkau dar kelis mokymus, susipirkau priemones, ruošiausi pradėti dirbti ir pamačiau dar vienus mėnesio laiko mokymus, kuriuos finansuoja Užimtumo tarnyba, nusprendžiau, kad reikia pasinaudoti proga ir juos baigti, – pasakojo pašnekovė.
Sąlygos paaiškėjo vėliau
Kaip sako ekonomistai, nemokamas – tik sūris pelėkautuose. Užimtumo tarnybos konsultantė merginą informavo, kad baigus kursus per metus reikia išdirbti 6 mėnesius pagal baigtą profesiją, priešingu atveju tektų už kursus susimokėti 600 Eur.
– Investicija į darbą jau ir taip siekė labai didelę sumą, bet tai negąsdino, nes vis tiek planavau dirbti, – ryžto nestokojo pašnekovė.
Mokymams prasidėjus mergina gavo sutartį. Ten buvo nurodyta, kad įsidarbinti pagal individualią veiklą privalu per 15 dienų. Teko skubiai rasti darbo vietą – išsinuomojo grožio salone vietą, susitarė mokėti 120 Eur už 15 dienų per mėnesį.
– Klientų atsirado labai greitai, dar nepradėjusi dirbti užsipildžiau beveik visas darbo dienas, nes jau prieš tai turėjau savo darbų puslapį ir darbų nuotraukų, be to, prieš šventes grožio meistrams – pats darbymetis, – pasakojo mergina.
Skambinau, viską papasakojau, klausiau, gal pavyktų šiam mėnesiui, kol karantinas, grįžti į Užimtumo tarnybą ir gauti bent kokią nedarbo išmoką ar bent nemokėti mokesčių už individualią veiklą. Pasakė tik tiek, kad pr – tai per 15 dienų išsiimti individualią veiklą ir turėti ją 6 mėnesius. Jiems nesvarbu ar dirbi, ar ne pagal profesiją, svarbu turėti individualią veiklą ir mokėti mokesčius, kaip matau, – nusivylimo neslėpė mergina.
Darbus nutraukė karantinas
Pradėjus dirbti vos po trijų dienų šalyje paskelbtas karantinas, grožio salonai buvo uždaryti. Teko atšaukti klientus, bet už darbo vietą pinigai jau sumokėti ir negrąžinami. Su nuomotoja pavyko sutarti, kad karantino metu už kėdę mokėti nereikės. Kitos darbuotojos moka, nors dirbti negali. Neturint darbo sutarties, tik individualios veiklos pažymą, reikia mokėti PSD įmokas ir kitus mokesčius.
– Išmokų jokių negaliu gauti. Reikėjo bent tris mėnesius iki karantino pradžios vykdyti veiklą. Bet tarp pirmojo ir antrojo karantino kiek laiko tepraėjo? Jokių pajamų, ir turiu mokėti mokesčius. Kai dar tik svarstė apie karantiną, tikėjomės, kad tokių paslaugų neuždraus, juk paslauga tik dviese, apsaugos didžiulės – kaukės, dezinfekcija, higienos normos ir taip labai griežtos, apsauginiai skydai kaip parduotuvėse, – sprendimų racionalumo pasigedo pašnekovė.
Kliūčių daugybė
Valstybė nuolat kalba apie nedarbo mažinimą, jaunų žmonių įtraukimą į darbo rinką, emigracijos mažinimą. Tačiau realybėje viskas kitaip.
– Manau, kad valstybė turėtų padėti pradedantiesiems bei smulkiems verslams. Lietuvoje susikurti savo darbo vietą yra ypač sunku, grožio srityje labai daug nelogiškų higienos reikalavimų, mokesčių, jokios paramos karantino metu. Džiaugiuosi, kad yra galimybė baigti mokymus finansuojant Užimtumo tarnybai, nors jie nepateisino lūkesčių, truko daug trumpiau nei turėjo, bendramokslė susirgo korona, o aš net nebuvau informuota. Be to, buvo sąlygų, kurias sužinojau tik gavusi sutartį, nors turėjo pasakyti konsultacijų metu. Su konsultantėmis susisiekti praktiškai neįmanoma. Likau su griežta sutartimi, kurios negaliu nutraukti, negaliu nutraukti individualios veiklos, už kurią reikia mokėti mokesčius, – apmaudo neslėpė pašnekovė.
Atvejus vertina individualiai
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė „Tauragės žinioms“ raštu pateikė tarnybos komentarą. 2020 m. profesinio mokymo priemonėje pradėjo dalyvauti 4889 asmenų. Jaunimas iki 29 metų sudarė 33 proc. visų dalyvių. Vertinant įsidarbinimo efektyvumą po 6 mėn. 2020 m. I–III ketv. jis siekė 71,7 proc., kuris yra 4,4 proc. punkto didesnis nei bendras visų amžiaus grupių įsidarbinimo rodiklis. Profesinis mokymas finansuojamas iš valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų. Iš valstybės biudžeto skirta 2,5 mln. Eur, Europos socialinio fondo – 17,7 mln. Eur. Įsidarbinimo laikas (6 mėn.) numatytas Užimtumo įstatyme.
– Užimtumo tarnyba kiekvieną atvejį vertina individualiai ir svarsto, kaip surasti žmogui tinkamą sprendimą. Šiuo atveju jūsų minima pašnekovė turėtų raštu kreiptis į Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo skyrių, kuriame buvo registruota, ir savo prašyme paaiškinti susidariusią situaciją bei pasiūlyti, kaip jai būtų geriausia išspręsti problemą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasibaigus karantinui. Savo ruožtu Užimtumo tarnyba, atsižvelgusi į pateiktas aplinkybes ir įvertinusi sutarties sąlygas, pasiūlys optimaliausią variantą, – tarnybos atsakymą perdavė M. Jankauskienė.
Lieka ant ledo
Tačiau aiškėja, kad realybėje situacija kitokia nei deklaruoja valstybinės institucijos. Paklausta, ar kreipėsi į tarnybą, ar įjos atvejį konsultantai atsižvelgė, mergina sako, kad sulaukė neigiamo atsakymo.
– Skambinau, viską papasakojau, klausiau, gal pavyktų šiam mėnesiui, kol karantinas, grįžti į Užimtumo tarnybą ir gauti bent kokią nedarbo išmoką ar bent nemokėti mokesčių už individualią veiklą. Pasakė tik tiek, kad reikia per 15 dienų išsiimti individualią veiklą ir turėti ją 6 mėnesius. Jiems nesvarbu ar dirbi, ar ne pagal profesiją, svarbu turėti individualią veiklą ir mokėti mokesčius, kaip matau, – nusivylimo neslėpė mergina.
Pastatas, iškilęs Gedimino gatvėje vietoj senosios „Maximos“, tampa nauju traukos centru: neseniai jame atidaryta automobilių detalių parduotuvė „Autoaibė“, o ją lipte aplipo kitos parduotuvės, kuriose prekiaujama užuolaidomis, grindų danga, dėvėtais ir naujais drabužiais gėlėmis, mėsos produktais. Į jų „kompaniją“ šiomis dienomis įsiliejo dar viena tauragiškių pamėgta vietelė – šakočių ir kitokių saldumynų parduotuvė, anksčiau veikusi Respublikos gatvėje.
Vietelės, kur drabužių galima įsigyti pigiau, – vienas didesnių traukos objektų moterims mieste. Per keletą metų tauragiškės ypač pamėgo dėvėtų drabužių parduotuves Bažnyčių ir Respublikos gatvėse. Jos priklauso verslininkui iš Plungės. Nors verslas sekasi, plungiškis jau nebėra pagrindinis žaidėjas mūsų miesto dėvėtų drabužių rinkoje. Jam įkandin šią vasarą atsekė pigios aprangos tinklas „Second hand“. Tinklo savininkai – taip pat iš Plungės.
Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ ragina savo privačius ir verslo klientus reikalingas prekes ir paslaugas užsisakyti elektroninėje parduotuvėje www.tele2.lt. Čia tai galėsite padaryti saugiai, greitai ir paprastai.
Posakis, kad savame krašte pranašu nebūsi, pasitvirtina ne visada – tai puikiai įrodo į gimtinę grįžtantys ir čia savo vietą randantys kraštiečiai. Viena jų – Neta Norkutė, po tarptautinio verslo studijų ir ilgų metų sostinėje grįžusi į gimtąją Tauragę ir čia įkūrusi savo verslą – įmonę „Savorija“, gaminančią prieskonius ir žolelių mišinius, atspindinčius viso pasaulio skonių įvairovę. Gimęs iš pomėgio gaminti maistą, augintas jaunatviškos drąsos, verslas po truputį skinasi kelią. Ir nors koją kišti jam bando jau antras karantinas, jauna moteris rankų nenuleidžia ir tvirtai tiki šviesia savo įmonės ateitimi.
Ką tik minėjome Visų šventųjų dieną, lankėme artimųjų kapus. Turbūt ne vienas ta proga prisiminėme ir savo mylimus, tikrais šeimos nariais tapusius augintinius, kurių jau nebeturime šalia. Kaip atsisveikinome su jais? Vis labiau populiarėja mirusiųjų kremavimas. Kremuoti, pasirodo, galima ne tik žmones, bet ir augintinius. Vienintelė tuo užsiimanti įmonė, jau pustrečių metų veikianti Tauragės rajono Zoliškių kaime, siekia formuoti humaniškesnes atsisveikinimo su augintiniais tradicijas.
Ar, žinojote, kad taksi programėle „Bolt“ galima išsikviesti ir Tauragėje? O gal jau ir naudojotės? Tada gali būti, kad jus į reikiamą vietą savo „Peugeot“ automobiliuku nuvežė Kristina Liolaitė. Jai šis darbas – dar vienas sau mestas iššūkis, nors toli gražu ne pirmas. Mat moteris jau 30 metų prikaustyta prie neįgaliojo vežimėlio.
Šių dienų odontologija siūlo daug įvairių sprendimų ir vienas populiariausių yra dantų implantacija. Ji kasmet atliekama tūkstančiams žmonių. Na, o pastarieji džiaugiasi, kad po šios procedūros gyvenimas smarkiai pasikeičia. Kviečiame sužinoti, kaip.
Šalyje augant COVID-19 užsikrėtimų skaičiui, rūpindamasis pirkėjų bei savo darbuotojų saugumu, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ visose parduotuvėse atėjusiems apsipirkti nemokamai suteiks vienkartinę apsauginę veido kaukę. Kaukės bus pradėtos dalinti nuo trečiadienio.
Nuo kitų metų nebelieka Tilžės plente įsikūrusios statybinių prekių parduotuvės „Vinita“. Įmonė pardavė prekybines patalpas. Nuo pavasario čia turėtų įsikurti tarptautinio prekybinio tinklo parduotuvė.
Nuo šiandien pačiame Tauragės centre, tose pačiose patalpose, kuriose anksčiau veikė „Molupio“ parduotuvė, išgerti kavos, paskanauti saldumynų, ir ne tik jų, kviečia kepyklėlė „Prezo“. Lietuvoje tokia kepyklėlė – 45-oji.