Verslas

Posakis, kad savame krašte pranašu nebūsi, pasitvirtina ne visada – tai puikiai įrodo į gimtinę grįžtantys ir čia savo vietą randantys kraštiečiai. Viena jų – Neta Norkutė, po tarptautinio verslo studijų ir ilgų metų sostinėje grįžusi į gimtąją Tauragę ir čia įkūrusi savo verslą – įmonę „Savorija“, gaminančią prieskonius ir žolelių mišinius, atspindinčius viso pasaulio skonių įvairovę. Gimęs iš pomėgio gaminti maistą, augintas jaunatviškos drąsos, verslas po truputį skinasi kelią. Ir nors koją kišti jam bando jau antras karantinas, jauna moteris rankų nenuleidžia ir tvirtai tiki šviesia savo įmonės ateitimi.Birutė Slavinskienė. Kaip kilo mintis imtis būtent prieskonių gamybos?Neta Norkutė. Po studijų baigimo ilgą laiką gyvenau ir dirbau Vilniuje, tuomet susiklostė tokia situacija, jog grįžau gyventi į gimtinę. Tiesa, paskutinės mano darbovietės visiškai nesusijusios su maisto gamyba. Įsidarbinau Tauragėje pagal įgytą specialybę. Esu toks žmogus, kuris nuolat stengiasi tobulėti ir įgyti naujų įgūdžių. Vienu metu supratau, jog užsisėdėjau vietoje, nebejaučiau pasitenkinimo darbu. Pradėjau svarstyti, kokios veiklos galėčiau imtis, jei išeičiau iš darbo. Maisto ruoša man buvo viena maloniausių veiklų, tačiau niekaip nesupratau, kaip save turėčiau joje realizuoti. Dažniausiai taip jau būna, tad žmogus nepastebi kertinių savo savybių, kurios jam padėtų apsispręsti ir atrasti savo pašaukimą. Taip nutiko ir man. Net nepastebėjau, kad keliaudama po pasaulį bei lankydamasi vietinėse parduotuvėse, turguose ar mugėse, prieskonius pirkdavau ne maišeliais, o maišais. Tada ir supratau, jog prieskonių gamyba galėtų būti ne tik mano naujas iššūkis, bet ir amatas. B. S. Kada įkūrėte įmonę? Beje, ką reiškia įmonės pavadinimas?N. N. Įmonė įkurta jau daugiau nei prieš metus, tačiau pačią veiklą vykdome šiek tiek trumpiau. Ganėtinai ilgai laukėme gamybinės įrangos, kurią įsigijome gavę Užimtumo tarnybos subsidiją. Kadangi įmonės įkūrimas reikalauja daugybės lėšų ir investicijų, vargu ar be šios paramos būtume pradėję šį verslą. Tad gauta subsidija buvo tik dar didesnė paskata įkurti verslą ir motyvacija judėti pirmyn.  Patį įmonės pavadinimą rinkomės ilgai ir kruopščiai, kadangi tai viena iš mūsų įvaizdžio detalių. Norėjome, jog jis būtų aiškus, paprastas, tačiau reikšmingas. Tiesa, iš pradžių ne tik pavadinimas, bet ir logotipas buvo sugalvoti visiškai kitokie. Tačiau įmonei dar nė nepradėjus veikti supratome, kad reikia jį keisti, ir grįžome į svarstymo procesą. Už pavadinimą – „Savorija“ turėčiau būti dėkinga savo mamai, kuri yra kūrybiškiausia ir išradingiausia mūsų šeimoje. Pats pavadinimas „savory“ iš anglų kalbos išvertus reiškia pikantiškumą, taip pat ir nuostabų prieskoninį augalą – dašį. B. B. Su kokiais sunkumais susidūrėte tada? Kur įsikūrusi įmonė?N. N. Dar prieš įmonės įkūrimą viską buvome detaliai susiplanavę, ištyrinėję rinką, konkurentus, tad pradėję veiklą didelių iššūkių neturėjome. O su mažais sunkumais susiduriame pakankamai dažnai, tačiau šiuo metu jie mus tik motyvuoja.  Pati įmonė įsikūrusi Tauragėje, Gaurės gatvėje, tačiau ten vykdome tik gamybą. B. S. Kokius prieskonius gamina „Savorija“? Kuo jie ypatingi? Juk rinkoje šiuo metu prieskonių pasirinkimas labai platus, kuo išsiskiria jūsų prieskoniai?N. N. Mūsų asortimente pirkėjai gali rasti įvairių prieskonių, nuo standartinių, būtiniausių, iki visiškai neįprastų. Šiais laikais yra didžiulis prieskonių pasirinkimas ir labai sunku atrasti laisvą rinkos dalį, tačiau esame bene vieninteliai Lietuvoje, galintys pasiūlyti tokius prieskonių mišinius kaip su pačiu tikriausiu pelėsiniu sūriu, brandintu sūriu ar balzamiko actu.  Nors esame maža ir jauna įmonė, daug dėmesio skiriame prieskonių kokybei. Prieskonių mišinių nesandėliuojame dideliais kiekiais, dažniausiai tik gavę užsakymą skubame prieskonius malti bei maišyti. Todėl galime garantuoti aukščiausią prieskonių kokybę.B. S. Kaip vyksta gamybos procesas? Kiek žmonių dirba? N. N. Pats gamybos procesas gana automatizuotas. Įrenginių pagalba galime sumaišyti prieskonių mišinius bei lengvai išfasuoti didesnius kiekius.  Šiuo metu įmonėje dirbame keturiese, tiesa, visu etatu dirbu aš viena. Tad pati prieskonius ir sumaišau, ir sumalu, ir supakuoju. Kol kas užsakymų tiek daug neturime, kad reiktų papildomų pajėgumų. Turime įmonėje itin kvalifikuotą technologą, kuris paruošia prieskonių mišinių receptūras, o man belieka jas įgyvendinti.  B. S. Iš kokių žaliavų gaminate, iš kur jas gaunate, o gal patys auginate?N. N. Didžiąją dalį žaliavų atsivežame iš Lenkijos, Vokietijos ar Latvijos. Esame gerokai per maži importuoti prieskonius iš šalių, kuriuose jie auginami.  Šiemet savo asortimentą papildėme naujais prieskonių mišiniais su baravykais, kuriuos pati rinkau bei džiovinau. Kadangi esame lengvai pamišę dėl grybavimo, galbūt kitą sezoną bandysime įsigyti pramoninę džiovyklę, kad galėtume realizuoti didesnius kiekius. B. S. Ar patys užsiimate ir realizacija? Kur galima įsigyti jūsų gaminamų prieskonių?N. N. Pati važinėju pas klientus, stengiamės kartu atrasti geriausius ir palankiausius jiems variantus. Mes dirbame su keliomis kavinėmis, mėsos gamintojais, mažomis parduotuvėlėmis, neseniai atsidarėme ir internetinę parduotuvę.  Mūsų prieskonių mišinių tauragiškiai gali įsigyti pas mūsų kolegas „Lašinio paltį“ Gedimino g. 22 bei knygyne „Pegasas“ Bažnyčių gatvėje. O visą asortimentą galima rasti internetinėje parduotuvėje www.savorija.lt. Beje, užsisakiusiems prieskonius internetu juos tauragiškiams į namus atvežu nemokamai. B. S. Ar karantinas kaip nors paveikė įmonės veiklą?N. N. Na, situacija gerokai pakeitė mūsų ateities planus. Tik pradėjus įmonės veiklą mus sustabdė įsigaliojęs karantinas. Kavinės ir restoranai, kuriems tiekėme prieskonius, tuo metu buvo mūsų vieninteliai klientai. Tad jiems užsidarius automatiškai stojo ir mūsų gamyba. Žinoma, kažkiek pagelbėjo valstybės parama, kuria teko pasinaudoti ir mums. Būtent tada nusprendėme, jog reikia skubiai pradėti internetinę prekybą. O dabar situacija vėl panašėja, planavome dalyvauti kalėdinėse mugėse didžiuosiuose miestuose, bet mažai tikėtina, jog jos įvyks.B. S. Kas sunkiausia šiame versle, su kokiomis problemomis tenka susidurti?N. N. Kadangi esame nauja įmonė, sunku įsitvirtinti į jau nusistovėjusią rinką ir konkuruoti su didžiosiomis įmonėmis. Darbo turime nemažai, tačiau pats uždarbis tikrai nėra didelis. Stengiamės į tai žiūrėti optimistiškai, tikimės, jog šiuo metu pavyks susirasti nuiolatinių klientų, kurie padės mums užaugti.B. S. Kokie ateities planai, ar ketinate plėstis?N. N. Kalbant apie ateitį, tai turime daugybę planų bei idėjų. Jas įgyvendinti, žinoma, reikia didelių investicijų, tačiau labai tikiuosi, jog ateityje mums pavyks. B. S. Ką skaniausio su savo prieskoniais gaminate pati? Gal galima receptą?N. N. Nors pati labai mėgstu gaminti, tačiau paskutiniu metu vis rečiau sukuosi savo virtuvėje. Didžiąją laiko dalį praleidžiu maišydama prieskonius, tačiau kai turiu laisvesnio laiko, būtinai ką nors pagaminu. O paskutinis mano gamintas patiekalas buvo glazūruoti vištienos petukai su paukštienos prieskoniais. 

---

 

Glazūruoti vištienos petukai  Turbūt glazūruota vištiena su sojos padažu yra vienas populiariausių patiekalų Azijoje, tačiau jų paruošimo būdai skiriasi ne tik kiekvienoje šalyje, bet, galima sakyti, net kiekvienuose šeimininkės namuose. Prieš gamindama šį patiekalą praverčiau begales internetinių blogų ir receptų knygų, tačiau, kaip visada, sau geriausio varianto neradau. Nenuostabu – internetas pilnas receptų ar gražių nuotraukų. Dažniausiai receptus renkamės pagal nuotraukas, ir aš taip darydavau, kol supratau, jog tie, kurie investuoja į geras nuotraukas, dažniausiai mažai dėmesio skiria pačiam receptui.  Kalbant apie šį receptą, jei neturite vištienos petukų, tai tikrai ne bėda šiam receptui puikiai tinka ir sparneliai ar net blauzdelės.   Ingredientai:1 kg vištienos petukų 2 a. š. medaus 1/4 stiklinės sojos padažo 2 a.š. teriyaki arba oyster padažo 1,5 a. š. paukštienos prieskonių su kariu  4 a. š. miltų 1,5 a. š. kepimo miltelių 1 a. š ryžių acto 1 a. š. balzamiko acto 2 a. š. alyvuogių aliejaus 0,5 a. š. druskos 0,5 a. š. kajeno pipirų   Gaminimas:Pirmiausia pasiruošiame vištieną. Vištienos petukai prieš juos marinuojant turi būti itin sausi, juos galite nusausinti popieriniu rankšluosčiu ar net trumpam įdėti į orkaitę. Pasirinkau greitesnį variantą, kadangi šeimyna jau mosikavo man šakutėmis už nugaros, kad vėluoju su vakariene. Pasidarykite marinatą iš paukštienos prieskonių, miltų, kepimo miltelių, alyvuogių aliejaus, ryžių acto ir druskos. Šiuo marinatu įtrinkite vištieną. Petukus ir sparnelius rekomenduojame palaikyti nors 15 min., o blauzdeles reiktų laikyti bent 12 val. Kitas žingsnis – kepimas. Šioje vietoje turėtumėte apsispręsti, ar norite, jog jūsų vištiena būtų ypatingai traški ir lipni, ar lengvai traški ir lipni. Jei pasirinkote pirmą variantą, turite vištieną virti įkaitintame aliejuje. Toks ir yra originalus Azijos virtuvės receptas. Kadangi ruošiame vištieną vakarienei, nusprendžiau paskaičiuoti kalorijas ir apsiriboti kepimu orkaitėje. Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių, sudėkite vištieną ir kepkite apie 30 min., tada apverskite ir kepkite dar 10 min. Kol vištiena kepa, pasiruoškite glazūrą. Sumaišykite visus likusius ingredientus į atskirą dubenį ir, kai vištienos odelė pasidarys traški, lengvu sluoksniu tepkite glazūrą. Jei vištieną kepėte aliejuje, nusausinkite aliejaus perteklių, sudėję vištieną ant popierinio rankšluosčio. Tuomet sudėkite vištieną į kepimo skardą ir taip pat glazūruokite su pagamintu padažu. Trumpai apie glazūravimą: aš visą padažą paskirstau į 3 dalis. Įkaitinu orkaitę iki 230 laipsnių ir kai viena vištienos pusė gražiai apskrunda, apverčiu vištieną ir vėl glazūruoju. Tiesa, nepalikite vištienos be priežiūros, kadangi kepimo procesas trunka labai trumpai. Šiuos nuostabiuosius vištienos petukus rekomenduojame pagardinti petražole ir patiekti su baltaisiais ryžiais. Skanaus!