Ar, žinojote, kad taksi programėle „Bolt“ galima išsikviesti ir Tauragėje? O gal jau ir naudojotės? Tada gali būti, kad jus į reikiamą vietą savo „Peugeot“ automobiliuku nuvežė Kristina Liolaitė. Jai šis darbas – dar vienas sau mestas iššūkis, nors toli gražu ne pirmas. Mat moteris jau 30 metų prikaustyta prie neįgaliojo vežimėlio.
Kristiną Tauragėje pažįsta daugelis. Nors prieš tris dešimtmečius tuometinėje Tauragės „Keramikos“ gamykloje įvykusi nelaimė pasodino į neįgaliojo vežimėlį – ji neteko kojų, Kristinos tai nesugniuždė ir nesutramdė jos per kraštus besiliejančios energijos ir nenustygstančios dvasios. Moteris ne tik jau daugybę metų dalyvauja automobilių slalomo, rankų lenkimo varžybose, bet ir daug keliauja, yra aplankiusi ne vieną užsienio šalį, plaukia baidarėmis, šokinėja parašiutu, vaidina teatre. Jos besišypsantį veidą dažnai matome ir sporto, ir kultūros renginiuose. Nors netrukus minės 60-metį, turi ir vieną svajonę, gal ir neįprastą tokio amžiaus sulaukusiems žmonėms – su baikeriais pasivažinėti motociklu.
Pernai vasarą Kristiną dažnai buvo galima pamatyti Bažnyčių gatvėje prekiaujančią vaisiais, dar ji yra pardavinėjusi loterijos bilietus, vėrusi gintarus, siuvusi sagas. O kaip gi kilo mintis tapti taksiste?
– Pernai per Kalėdas iš Kauno atvažiavę vaikai davė tokią mintį, – pasakoja moteris. – Papasakojo apie šią programėlę žinodami, kad mėgstu vairuoti. Galvoju, gal išties pabandyti. Norint išsikviesti šios firmos taksi reikia į savo išmanųjį telefoną parsisiųsti programėlę „Bolt“.
Pradžia nebuvo lengva. Teko surinkti aibę visokių dokumentų, pažymų, leidimų. Vis dėlto Kristina visas kliūtis sėkmingai įveikė ir metų pradžioje ėmėsi veiklos. Pirmas kartas, tiesa, sukėlė nemažai streso, nes užsakymą priėmė dar namuose, o įsėdus į automobilį paaiškėjo, kad telefone neveikia internetas, be to, ausinės liko namuose. Be to, pirmajam keleiviui teko ilgokai luktelti, kol ji vežimėliu nuvažiavo iki automobilio, persėdo į jį, uždengė vežimėlį nuo lietaus. Vis dėlto tai jos nesustabdė. Tiesiog dabar Kristina įsijungia programėlę ir ima laukti užsakymų tik tada, kai jau sėdi automobilyje ir būna visiškai pasirengusi kelionei. Ji sako dažniausiai dirbanti vakarais – tada klientų būna daugiausiai.
O ar karantinas buvo sustabdęs darbą?
– Taip, per visą karantiną nedirbau, – sako ji. – Man neapsimokėjo investuoti į pertvarą tarp kliento ir vairuotojo, neturiu galimybės ir dezinfekuoti automobilio saloną po kiekvieno keleivio. Dabar, saugodama save ir keleivius, visada dėviu kaukę, keleivis irgi turi dėvėti kaukę.
Paprašyta papasakoti, kokių didžiausių iššūkių patyrė, Kristina prisimena tą dieną, kai Tauragėje, „Liberty beach“, koncertavo Selas. Tądien ji vos spėjo priiminėti užsakymus ir važinėti pirmyn-atgal, net atsigerti sako neturėjusi kada. O šiaip kol kas sako jokių nemalonių incidentų su keleiviais neturėjusi – visi mandagūs, kultūringi, dėkoja už kelionę, o pamatę, kad vairuotoja neįgali – stebisi ir giria, kad nesėdi rankų sudėjusi ir nedejuoja, o dirba.
O paprastomis dienomis užsakymų paprastai nebūna daug.
– Būna, sėdžiu mašinoje, laukiu, užsakymų nėra. Bet vos tik pagalvoju, kad jau važiuosiu namo, ir, žiūrėk, jau kviečia, – pasakoja Kristina.
Nors ir nemandagu klausti apie pinigus, vis dėlto smalsu – kaip sekasi uždirbti? Kristina šypteli – šio darbo ji ėmėsi ne tiek dėl pinigų, kiek dėl pomėgio vairuoti ir noro bendrauti su žmonėmis.
– Žinoma, papildomi pinigai dar niekam nepamaišė. O jei rimtai, tai nuo kiekvieno užsakymo
„Bolt“ pasiima 20 proc., visa kita lieka man, – neslepia Kristina.
Nors, kita vertus, ne visi užsakymai pelningi – būna, kad važiuoti iki užsakovo tenka toliau nei jis nori važiuoti. Pavyzdžiui, kartą Kristina važiavo į Gaurę, kad nuvežtų kompaniją Kunigiškius – taigi važiavo 15 km tam, kad nuvežtų 5 km ir uždirbtų 3 eurus...
