2020 Kovo 30 d.
Pirmadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Verslas

Ar koronavirusas parklupdys Tauragės verslą?

  • Įkelta: 2020-03-24
Asociatyvi nuotrauka

Praėjusią savaitę karantiną paskelbė ir sienas uždarė Lietuva ir dar septynios Europos Sąjungos šalys. Krovininiai automobiliai šalies sieną gali kirsti tik per Kalvarijų ir Lazdijų pasienio kontrolės punktus. Europos žemėlapis, verslo akimis, persitvarkė 360 laipsnių kampu. Tai tapo didžiuliu iššūkiu savo veiklą su Vakarų Europos šalimis vykdančioms Tauragės rajono įmonėms. Praėjusios savaitės pradžioje logistikos įmonės vertėsi per galvą organizuodamos į tolimuosius reisus išvykusių savo vairuotojų parvykimą. Prabilta net apie galimybę stabdyti veiklą bei kuriam laikui nutrauti krovinių gabenimą apskritai. 

Prašo atidėti kredito įmokas 

Kaip „Tauragės žinioms“ dar prieš pat karantino paskelbimą, kalbėjo Giedrė Stulginskienė, Tauragės apskrities veslininkų asociacijos (TAVA) pirmininkė, verslo laukia itin sunkūs laikai.  

– Verslo laukia didžiuliai išbandymai. Vienas jų tai – fizinės jėgos trūkumas. Uždarytos ugdymo įstaigos, vaikų turintys darbuotojai yra raginami pasiimti nedarbingumo pažymėjimus. Ne visos įmonės gali suteikti darbuotojams galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Ką jau kalbėti apie galimą darbuotojų užsikrėtimą ir jų karantinavimą. Antras laukiantis išbandymasstoja atsiskaitymai su kreditoriais, žaliavų ribojimas. Tačiau apie žalą kalbėti dar anksti, ji bus matyti tik tada, kai bus pasibaigęs karantinas ir prasidės atsigavimas, – kalbėjo TAVA pirmininkė. 

Moteris užima AB „Šiaulių bankas“ Tauragės klientų aptarnavimo skyriaus vadovės pareigas. Pasak jos, į banko padalinį užsukę klientai klausia apie galimybę laikinai nemokėti kredito įmokų. 

– Klientai skambina, klausia, ar būtų galima sudaryti atidėjimus kreditų grąžinimams. Dėl lengvatų jie šnekasi ne tik su bankais, bet ir su kreditoriais, tiekėjais. Čia visa grandinė ir prasideda: mažėja užsakymų, mažėja gamyba, stringa atsiskaitymaiTai ekstremali situacija, – kalbėjo TAVA pirmininkė.– Transportas, manyčiau, ne iš karto sustos, vartojimas yra, pervežimo poreikis išlieka. Turizmas, apgyvendinimo paslaugos stabdomos. Iš principo yra susidariusi tokia situacija, kuriai pasiruošti neturėjome patirties. Daug kas priklauso nuo karantino. Jei jis užsitęs, ims mažėti vartojimas. O paskui įsisiūbuoti iki ligšiolinės padėties bus sudėtinga. Kol kas, kiek teko domėtis, visi veiksmai sudėlioti iki balandžio 14 dienos. 

Abejoja, ar organizuos reisus 

Praėjusį pirmadienį, šalyje prasidėjus karantinui ir užsidarius sienoms, į tolimusius reisus išvykę vairuotojai ir jų veiksmus koordinuojantys ekspeditoriai dirbo kaip dirbę. Panika prasidėjo pirmadienį vakare po Prancūzijos vadovo Emanuelio Makrono pasisakymo, jog draus piliečių judėjimą šalyje ir uždarys sienas. 

Antradienį į darbus susirinkę tolimųjų reisų vadybininkai ėmė rūpintis savo įmonių vairuotojų pargabenimu į Lietuvą. Tą dieną įtampoje už vairo sėdėjo apie 500 Tauragės rajono logistikos įmonėse dirbančių vairuotojų, tauragiškių, jurbarkiškių, klaipėdiečių. Didžioji dalis jų buvo užstrigę ties Prancūzijos, Ispanijos sienomis. 

Kaip „Tauragės žinioms“ sakė Justas Bučnys, UAB „Vitlaima“ direktorius, didžiausią įtampą kėlė sparčiai besikeičianti situacija Prancūzijoje. 

– Vien mūsų įmonės tolimųjų reisų vairuotojų yra apie 50, Tauragės mastu – 500. Užstrigo ties Prancūzija, Ispanija. Kas penkias minutes viskas keičiasi. Situacija nepavydėtina: nei mes, nei vyriausybė, nei Vežėjų asociacija šimtaprocentinio atsakymo, kaip elgtis, neturime. Svarstome visus įmanomus variantus, – praėjusios savaitės antradienį kalbėjo Justas Bučnys. 

Kalbėti apie tolimųjų reisų planavimą į Europos šalis verslininkas nesiryžo. Nebuvo žinoma, su kokiomis nuotaikomis iš užsienio grįš vairuotojai, kiek laiko jiems teks praleisti karantine, ar jie artimiausiu metu norės leistis į keliones apskritai. UAB „Vitlaima“ vadovas teigė sekantis vežėjų asociacijos „Linava“ skelbiamą informaciją, tarptautines žinių laidas. Anot pašnekovo, vietinės valdžios ir žiniasklaidos skelbiama informacija jau būna pavėluota. 

– Kalbėti net apie rytojų yra per anksti. Vakar dirbome 100 proc. pajėgumu, šiandien gauname informaciją, kad pajėgumai jau perpus ėmė kristi. Kas bus rytoj – neaišku. Gamyklos užsidarinėja, viskas stoja. Be to, nuo šiandienos pietų prasideda eismo ribojimai. Gali būti, jog ši savaitė paskutinė, kai gabename krovinius. Kas grįš vairuotojai, liks. Jiems greičiausiai tekkarantinuotis, – svarstė J. Bučnys. 

Trečiadienį vyriausybė paskelbė, jog prekių judėjimą užtikrinantiems tolimųjų reisų vairuotojams nebus taikomas reikalavimas grįžus iš užsienio privalomai izoliuotis dvi savaites, jie galės vėl vykti į reisus. Vyriausybė trečiadienį taip pat papildė nutarimą dėl karantino, aiškiau reglamentuodama, kad sieną kirsti leidžiama visiems Lietuvos įmonėse dirbantiems ekipažų ir įgulų nariams, vykdantiems komercinius vežimus, „visų rūšių transporto priemonėmis“, siekiant užtikrinti sklandų prekių judėjimą. Po derybų su Lenkija atidarytas Lazdijų–Ogrodnikų patikros punktas, ketvirtadienį nacionalinė žiniasklaida skelbė, jog vilkikų eilės Kalvarijų punkte dėl to sumažėjo perpus 

Antradienį mažmeninė ir didmeninė prekyba naudotais automobiliais ir krovinių ekspedicijavimu užsiimančios įmonės GBY vadovas Giedrius Baciuška taip pat apie ateitį spėlioti nesiryžo, be to, buvo pernelyg užsiėmęs vairuotojų pargabenimu iš užsienio. Anot jo, įvairiose Europos šalyse norodymų, kaip grįžti namo, laukė apie 70 įmonės vairuotojų. 

Statybos stringa 

Tauragės statybų bendrovė „Apastata“ jau nuo pirmadienio, kai šalyje įsigaliojo karantinas,susiduria su iššūkiais medžiagų tiekimo grandinėje ir jaučia grėsmę dėl statybos sutarčių įgyvendinimo. 

– Dirbame puse pajėgumo. Tiems, kam sugebėjome surasti darbą lauke, dirba toliau, kituose objektuose darbą dėl būtino didesnio žmonių skaičiaus esame pristabdę. Situacija neaiški dėl medžiagų tiekimo. Tuose objektuose, kuriuose esame parūpinę medžiagų, dirbame. Medžiagos tiekiamos iš vietinių tiekėjų arba naudojamos tos, kurios buvo nupirktos anksčiau. Dar vakar mačiau „Senukų“ pranešimą, jog stabdomas medžiagų tiekimas ir mokėjimas tiekėjams dėl fors mažor (force majeure vert. – nenugalima jėga), – kalbėjo UAB „Apastata“ direktorius Mindaugas Apavičius. 

Verslininkas spėjo, jog, geriausiu atveju, statybų darbai strigs, o gal vėliau ir sustos maždaug porai mėnesių. Įmonė turi įsipareigojimų bankams, tiekėjams, subrangovams. Atšaukti statybos darbai užsienyje. „Apastata“ direktoriaus skaičiavimu, sustojus darbams įmonė prarastų mažiausiai po 100 tūkst. eurų per mėnesį. 

– Kai kurie įmonės darbuotojai išleisti mokamų kasmetinių atostogų, kontora dirba iš namų bei 

laukiame vyriausybės sprendimo dėl galimos paramos darbuotojams. Jie yra numatę daug, tačiau kaip veiks visas pagalbos priemonių mechanizmas, neaišku. Mes didelių paramų nesitikime, mums svarbiausia, kad atidėtų mokesčių mokėjimą ir kad lengvatinėmis sąlygomis suorganizuotų paskolą mūsų apyvartinėms lėšoms bei einamiesiems įsipareigojimams dengti, – kalbėjo M. Apavičius. 

UAB „Apastata“ dirba 80 darbuotojų, 70 proc. jų – statybininkai. 

Mažina darbuotojų skaičių pamainose 

Neramios dienos beveik visą savo produkciją į užsienio šalis eksportuojančios medienos gamybos bendrovei „Taurameda“. Įmonė turi dešimtis partnerių visoje Europoje, iš kurių didžiausi užsakovai – Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje ir Austrijoje. Didžioji dalis produkcijos ir yra eksportuojama. Haroldas Bikneris, UAB „Taurameda“ direktorius, gamybos apimčių nemažina. Ėmęsis visų reikiamų saugumo priemonių tikisi, jog nė vienas jo darbuotojas nesusirgs. Kitaip gresia karantinas visai gamyklai. 

– Perskirstėme darbuotojus: vienos pamainos žmones paskirstėme per dvi pamainas. Pasirūpinome, jog vienoje pamainoje dirbtų mažesnis asmenų skaičius ir taip tarp darbuotojų būtų galima išsaugoti saugius vieno metro atstumus. Taip pat padarėme pertraukas tarp pamainų, kad pasikeisdami darbuotojai nesusitiktų, – pokyčius „Taurameda“ gamykloje vardijo vadovas. 

Kol kas pašnekovas tikisi, jog produkcijos eksportavimas nenutrūks, tiesiog pailgės pristatymo laikas: veikia tik dalis pasienio punktų, tenka keisti maršrutus. Be to, ties pasienio punktais formuojasi eilės, vairuotojams tenka stovėti nuo kelių iki keliolikos valandų. 

 Mes produkciją eksportuosime, tik dėl uždaromų sienų ilgėja transporto keliai bei pristatymo terminai. Tačiau nežinia, kaip bus su vežėjais, ar atsiras, kas veš. Girdėjau, jog yra vairuotojų atsisakančių važiuoti. Manau, jog jiems nereikėtų nerimauti, gi į reisą vykstantis vairuotojas automobilio kabinoje yra izoliuotas nuo aplinkinių. Krovimo metu imamasi saugumo priemonių, dėvimos pirštinės, kaukės, – mintimis antradienį dalijosi H.Bikneris. 

Pasak pašnekovo, šiek tiek neramina nežinomybė dėl darbo organizavimo užsikrėtus kuriam nors gamyklos darbuotojui. 

– Kas bus susirgus vienam įmonės darbuotojų, ar bus karantinuojamas tik jis, ar visa su juo dirbusiųjų pamaina? Jei taip, tai įmonės veiklą gali tekti stabdyti. Taip pat ramybės nesuteikia nežinomybė dėl valstybės žadamos paramos. 40 proc. atlyginimo turėtų padenti darbdavys, 60 – valstybė. Sako, jog nuo minimalaus atlyginimo, neaiškūs ir kiti niuansai, kaip pavyzdžiui, kas ta dalinė prastova? O jei žmogus dirba dvi savaites, o dvi – jau ne. Kas tada? – svarstė verslininkas. 

Neramina ir atsainus darbuotojų požiūris į situacijos rimtumą. Pasak UAB „Taurameda“ vadovo, kai kuriems atrodo, jog užkratas jų nepasieks, ir darbdavio raginimai laikytis saugumo reikalavimų jiems kelia juoką. 

– Bandėme aiškinti, sakėme, „saugokite save, namų aplinkoje taip pat atsirinkite, su kuo bendraujate: jei yra grįžusių iš užsienio, su tais nesusitikite. Jie juokiasi. Aš jiems sakau, kai į darbą nebegalėsite eiti du mėnesius ar tuo metu negausite algos, juokai baigsis. Tik 30 proc. visų darbuotojų supranta, jog karantinas – rimta, – kalbėjo verslininkas. 

Kol kas veiklos apimčių nemažina „Vilkyškių pieninė“. Bendrovė optimizuoja veiklą, gamybos pajėgumus sutelkdama toms produktų grupėms, kurių paklausa yra didžiausia. 

Siekdami mažinti galimo užsikrėtimo COVID-19 virusu atvejų skaičių, parengėme ir įgyvendinome papildomų apsaugos priemonių planą, apimantį žaliavos tiekimo, gamybos, pardavimo, administracijos darbo procesus. Sutrikimų nė viename iš paminėtų procesų šiuo metu nėra, veikla padidinto dėmesio fone vyksta įprastu režimu. Užsakymus tiek vietinei, tiek eksporto rinkoms vykdome laiku, gamybos pajėgumus sutelkdami toms produktų grupėms, kurių paklausa šiuo metu didžiausia. Norime pažymėti, kad tikslus finansinis situacijos vertinimas bus galimas tik pasibaigus arba aprimus viruso sukeltai krizei“, – per Nasdaq Vilniaus vertybinių popierių biržą pranešė AB „Vilkyškių pieninė“ Ekonomikos ir finansų direktorė Vilija Milaševičiutė. 

Valdžia žada gelbėti 

Vyriausybė praėjusią savaitę patvirtino dėl koronaviruso nukentėjusios ekonomikos skatinimo planą. Jame numatoma, kad valstybė solidariai padės darbdaviams išsaugoti darbo vietas bei suteiks mokestines lengvatas verslui. Ekonomikos ministras Vilius Šapoka patikino, jog pagal planą valstybė solidariai iki trijų mėnesių padės verslui išsaugoti darbo vietas, padengdama dalinės prastovos ar prastovos išmokos dalį darbuotojams. Ketvirtadienį paskelbta, jog įsigalioja LR užimtumo įstatymo pataisos, kuriomis nustatyti valstybės subsidijų prastovoms dydžiai: 60 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto, 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto tuose sektoriuose, kur nustatyti Vyriausybės apribojimai ekstremalios situacijos arba karantino metu. Subsidija bus mokama iki pasibaigs ekstremali padėtis arba karantinas, o darbdavys įsipareigoja išlaikyti asmeniui darbo vietą dar 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos. Skelbiama, jog ekonomikos gelbėjimui vyriausybė skirs 5 milijardus eurų.  

Tauragės rajono savivaldybėje yra suburta Ekstremalių situacijų komisija, Operacijų centro vadovu paskirtas administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Raulinavičius. Viena politiko atsakomybių – bendradarbiausti su savivaldybės verslininkais. Pasak jo, rajono savivaldybė taip pat rengia priemonių planą įmonėms ir nuo krizės nukentėjusiems darbuotojams. 

Kaip žinia, Vyriausybės skolinsis milžiniškas sumas, turi priemonių plano griaučius, pradės derybas dėl poįstatyminių aktų. Tai ir galimybės atidėti mokesčius, prisidėjimas prie apmokėjimo už darbuotojų prastovas. Savo ruožtu priemonių planą rengia ir savivaldybė. Ne tik įmonėms, bet ir nuo krizės nukentėjusiems darbuotojams. Žmonėms, praradusiems pajamas, bus galimybė atidėti mokesčius už šildymą, vandenį, mišrias atliekas. Šiandien visi mes gauname tikrai didelius informacijos kiekius, kurie kartais kelia paniką. Tačiau ją puikiai sistemina bendradarbystės centras „Spiečius“, kuris rengia verslui seminarus. Tikrai verta kreiptis su klausimais telefonu, elektroniniu paštu. Informaciją apie viruso poveikį kaupia ir Tauragės apskrities verslininkų asociacija, su kuria esame sutarę spręsti iškilusias problemas“, – „Tauragės žinias“ informavo T. Raulinavičius. 

Nuo pirmadienio šalyje įvedus karantiną, pavalgyti pietus pamėgtoje vietoje tapo nebeįmanoma – daug maitinimų įstaigų apskritai užveria duris. Tačiau bėdoje alkstančių savo klientų nusprendusios nepalikti kavinės prisitaikė prie rinkos sąlygų – gamina maistą išsinešimui.  

Iš Tauragės kilęs Tomas Žemgulys Lietuvai pristato naują pramogą – golfo takelius. 7-erius metus karinėse pajėgose tarnavęs vyras po tėvystės atostogų nutarė imtis nuosavo verslo. Idėją tam davė prieš 15 metų draugų padovanotas miniatiūrinis golfo takelis su maža lazdele ir kamuoliuku. Jis įsitikinęs: golfas – tai žaidimas, galintis suburti verslo partnerius, šeimas bei organizacijas kitokiam laisvalaikiui ir turiningam bendravimui.

Šiandien įsigalioja „Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo“ pakeitimai dėl nuotolinio darbo, slaugos išmokų, subsidijų dėl prastovos.

Nesvarbu, ar norite patobulinti kokį slaptą šeimos receptą, ar pagaminti garnyrą iš šviežių grybų, pagardintų sviestu ir žolelėmis. Tokiems darbams greičiausiai naudosite savo pamėgtą, patikimą keptuvę. Tai – dažniausiai naudojamas maisto ruošimo indas. Visgi Jus gali nustebinti įvairūs būdai, kaip jį gadinate. Ne visos keptuvės internetu yra vienodos, tad renkantis reikia pagalvoti ir apie priežiūrą. Pavyzdžiui, pagamintai iš ketaus reikia kitokios priežiūros nei padengtai nelimpančiu paviršiumi. Tai, kaip kepate, valote ir laikote šias priemones, turi daug įtakos jų ilgaamžiškumui. Gal dedate jas į indaplovę ar naudojate netinkamus įrankius maisto ruošimo metu? Laimei, daugybės būdų, kaip galite sugadinti keptuvę, lengva išvengti.

Vasario 16-osios gatvėje duris atvėrė dar vienas gėlių salonas. Tiesa, tikslesnis pavadinimas būtų – floristikos studija. Mat jo savininkė Jūratė Veisienė vien prekyba gėlėmis apsiriboti neketina. Jos mintyse – „Gėlių rytmečiai“, „Raganavimas su gėlėmis“ ir kitokios edukacijos.