Penktąjį gimtadienį pasitinkančios UAB „Šaukštelis“ veiklą drąsiai galima vadinti sėkmės istorija – bendrovei priklausančią kavinę-sušių barą „Šaukštelio studija“, įsikūrusią pačiame miesto centre, tauragiškiai ir miesto svečiai pamėgo jau seniai. Nors verslas klesti, bendrovei vadovaujanti Justina Visockienė sustoti neketina – neseniai ji įsigijo „Vilkyškių pieninės“ franšizę ir perėmė jos firminę parduotuvę, įsikūrusią tame pačiame pastate. „Nuolatinis judėjimas ir yra viena pagrindinių sėkmės sudedamųjų dalių. Varikliukas turi nuolat suktis. Tik sustok, ir kaip mat pajusi, kad kažką praleidai“, – įsitikinusi ji.
Turėjo ir planą B, ir planą C
Paprašyta prisiminti pirmuosius žingsnius kuriant verslą, Justina Visockienė sako:
– Mūsų istorija yra sėkmės istorija tikrąja to žodžio prasme. Atėjom vedami didžiulės baimės – tokio produkto čia nebuvo, Tauragėje sušiai buvo naujiena. Rizikos būta daug – niekas negalėjo iš anksto žinoti, kaip mus priims tauragiškiai. Viskas priklausė nuo mūsų pačių – kaip sugebėsim jį pateikti. Bijodami, kad jis nepasitvirtins, turėjom ir planą B, ir planą C, bet jų neprireikė. Dabar jau galiu sakyti, kad su savo produktu atsidūrėm tinkamoj vietoj tinkamu laiku.
Pirmieji metai, prisimena ji, buvo ypač sunkūs, dirbti tekdavo 24 valandas per parą.
– Mokiausi kiekvieną dieną. Buvau vos 23-ejų, o reikėjo būti vadove ir vadovauti neretai vyresniems už save darbuotojams. Būna žmonių, kurie negali susitaikyti, kai jiems vadovauja jaunesni. Ir man pačiai tai buvo nelengva, kol įsisąmoninau, kad privalau pati nustatyti darbo tvarką ir santykį su darbuotojais: susirinkom čia dirbti, dirbam komandoje ir privalom visi daryti viską kaip įmanoma geriau, – pasakoja ji.
Justina su vyru į Tauragę atvyko iš Kauno. Ten ji sako mačiusi visai kitokią maisto, aptarnavimo, vartojimo kultūrą. Atvežti ją į Tauragę, pripažįsta ji, buvo iššūkis.
– To čia nebuvo. Ir tai buvo iššūkis – ar mums pavyks įdiegti ją čia, ar ne. Šiandien mes tai turim. Jei ne – turėjom gerai apmokamus darbus Kaune, galėjom grįžti. Tuos darbus metėm, nors mūsų algos čia pirmuosius metus tikrai nesiekė to, ką ten uždirbom, bet šiandien tikrai nesigailiu,– sako J. Visockienė.
Reikia nuolatinių pokyčių
„Šaukštelio studijos“ savininkė sako nevadinanti konkurentais nė vienos kavinės – pasak jos, visi jie sėdi tam pačiam vežime, todėl privalo vieni kitus gerbti ir tuo pačiu suprasti savo kryptis.
– Pavyzdžiui, mes kaip sukom sušius, taip ir sukam. Tiesa, nuo 20 rūšių sušių pradžioje turim šiandien 50 rūšių ir vis dar prigalvojam naujų. Pastebim iš savo klientų – reikia nuolatinių pokyčių. Mūsų klientai nuolat nori kažko naujo. Niekada nesustoti, visada eiti į priekį. Ši verslo sritis – visuomeninis maitinimas – reikalauja nuolatinio judėjimo. Tai yra viena pagrindinių sėkmės sudedamųjų dalių. Varikliukas turi nuolat suktis. Tik sustosi ir kaip mat pajusi, kad kažką praleidai. Tai pastebės ir klientai, ir konkurentai. Tikiuosi, niekada neprarasime lankstumo ir nuoširdaus bendravimo, stengsimės judėti tik į priekį. Pokyčius mums diktuos žmonės, jų norai, rinka ir mūsų galimybės bei siekis tobulėti, – įsitikinusi „Šaukštelio studijos“ vadovė.
Paklausta apie asortimentą, J. Visockienė sako, kad pirmi trys mėnesiai parodė, jog sušius tauragiškiai pamėgo, su jais viskas tvarkoje, bet ji suprato, kad reikia dar kažko šalia. Pradėjo gaminti salotas, ir kurios netrukus irgi pelnė pripažinimą, ir dienos pietus. Verslininkė sako pajutusi, kad to reikia – miesto centras, daug žmonių ateina per pietų pertrauką ir klausia, ką galima greit pavalgyti.
Beje, Justina neretai ir pati vis dar sukasi virtuvėje – sako, klientai kartais nustemba pamatę ją su prijuoste, sukančią sušius.
– Taip, aš ir pati dirbu. Kaip galiu nedirbti, juk dirbu sau. Esu ne tik direktorė ir įkūrėja – dirbu viską, ką reikia, – tvirtina pašnekovė.
Beje, „Šaukštelio studija“ visada jungiasi prie įvairių socialinių akcijų: rudenį – prie akcijos „Kviečiu į svečius“, kai pelnas aukojamas „Maisto bankui“. Kalėdų laikotarpiu bendradarbiauja su Maltos ordino pagalbos tarnybos Tauragės skyriumi ir dovanoja Kūčių vakarienę vienišiems miesto senjorams. Kavinėje nuolat vyksta akcija „Už orią senatvę“: sekmadieniais nuo 12 val. visi senjorai vaišinami puodeliu arbatos ar kavos.
– Savo veikla stengiamės būti socialiai atsakingi bei savo pavyzdžiu įkvėpti ir kitus, – tikina kavinės įkūrėja.
Kolektyve – 17 darbuotojų
Verslininkė sako besidžiaugianti vis didėjančiu jaunu ir veržliu kolektyvu.
– Visi drauge esame vienas kumštis ir stengiamės suprasti bei atrasti, kas labiausiai patenkintų ir pranoktų mūsų kavinės svečių lūkesčius, – dalijasi mintimis kavinės įkūrėja.
Neseniai įdarbinta dar viena mergina, taigi dabar kolektyvą sudaro 17 darbuotojų. Pasak Justinos, kolektyvas nusistovėjęs, ypač virtuvės darbuotojų, ir jį stengiamasi išlaikyti. Kai kurie žmonės dirba kone nuo pat atidarymo, 4 metus ir ilgiau. Tiesa, aptarnaujantis personalas keičiasi – išvyksta į kitus miestus studijuoti ar į užsienį.
– Jaunimas laksto, ir tai natūralu, – sako verslininkė. – Tiesa, ne kartą yra tekę susidurti su skeptišku požiūriu – „O, jau „Šaukštelis“ vėl ieško darbuotojų“. Viskas tvarkoj su mumis, kai kurie žmonės įsitvirtina visam laikui, kai kurie ne. Jauni žmonės neretai dar būna neapsisprendę, ką veiks gyvenime, ir nėra linkę įsipareigoti ilgam, visas pasaulis jiems atviras. Todėl bare dažnai reikia darbuotojų, ir ne tik mums. Ateina žmogus, apmokai, o jis ima vieną dieną ir išeina. Tai, ko gero, visų maitinimo įstaigų problema, – svarsto J. Visockienė.
„Ant lėkštutės niekas nieko neatneš“
Jauniems žmonėms, svajojantiems apie savo verslą, labai svarbūs finansai. Ne kiekvienas jų turi pakankamai, o jei ir turi, abejoja, ar išties verta investuoti viską, ką turi. J. Visockienė apie tai turi ką pasakyti – ir pati ne kartą pasinaudojo finansinės paramos instrumentais, ir netgi yra dirbusi savivaldybėje verslumo skatinimo specialiste.
– Jaunam verslui pagalbos yra, tik reikia mokėti jos ieškoti. Ant lėkštutės tikrai niekas nieko neatneš. Reikia pačiam įdėti labai daug darbo ir labai tikėti ta idėja, su kuria tu ateini. Kai dirbau savivaldybėje, būdavo, ateina idėją turintys jaunuoliai ir prašo – duokit. Ką čia gali duoti, žmogus turi pats sukurti verslo planą ir labai daug dirbti. Taip, reikalavimų daug, ir darbo reikia įdėti tikrai nemažai, bet viskas įgyvendinama, – sako ji. – Pati pridėjau ranką prie verslumo skatinimo programos kūrimo, joje išgvildenta, kuo savivaldybė gali padėti.
Verslininkė prisimena, kad ir „Šaukštelis“ prieš 5 metus buvo gavęs „Invegos“ finansavimą. Tai verslumo skatinimo programa, ją vykdė „Kredito unija“. „Invega“ kompensuoja paskolos palūkanas. Pasak jos, ir dabar ta programa yra, ji skirta jaunimui iki 29 metų, kuriančiam verslą ir darbo vietas sau, dabar parama net išplėsta.
– O baimių visada bus. Jas nugalėti galima tik su jom susiduriant. Mes, kurdami savo įmonę, labai tikėjom tuo, ką darom, ir tikėjimas buvo stipresnis už baimę. Ir dar – prieš pradedant kurti savo verslą reikia savęs paklausti, ar galėsi skirti darbui visą parą, ar tikrai sugebėsi atsisakyti draugų, laisvalaikio. Jei tu toks žmogus, kuris negali be draugų, geriau net nepradėk, – įsitikinusi verslininkė.
Ji mano, kad neretai tie, kurie ryžtasi kurti savo verslą, stokoja finansinio raštingumo.
– Vienam verslui reikia metų, kitam dvejų. Su nuliu juk nepradėsi. Visada turi apsvarstyti, kad bus, jei tau nepasiseks ar bent jau tikrai ne iškart. Be to, visada sakau: niekada nekišk į verslą paskutinių pinigų. Geriau ieškok finansinės paramos ar iš darbo biržos, ar iš „Invegos“. Gausi tuos pigius pinigus ir kas mėnesį mokėsi po truputį, o jei sukiši savo sukauptus kokius 10 tūkstančių eurų ir po trijų mėnesių užsidarysi, liksi be nieko, – aiškina Justina.
Plečia verslą
Taigi „Šaukštelio studijai“ jau penkeri, jo veikla sustyguota. Justina prisipažįsta pajutusi, kad ėmė trūkti veiklos. Ir ką gi – dar vienas iššūkis: UAB „Šaukštelis“ įsigijo „Vilkyškių pieninės“ franšizę ir dabar „Šaukšteliui“ priklauso jos firminė parduotuvė.
– Tai bus pridėtinė vertė „Šaukšteliui“ kaip įmonei, papildoma darbo vieta man, nes jau norėjosi veiklos, ir vėl vieta, per kurią galim siūlyti produktą, kalbėti apie jį. Planuojam ir asortimento plėtrą. „Vilkyškių pieninė“ turi savo prekės ženklą, turi vardą, tiek metų kaimynai, pažįstam produkciją, perkam patys, naudojam gamybai, tad drąsu ir kitiems siūlyti, – teigia J. Visockienė.
Perimtas „Vilkyškių pieninės“ patalpas jau spėta kosmetiškai atnaujinti. Parduotuvė po keleto dienų remonto jau vėl atvėrė duris. Darbuotojos visos liko tos pačios.
5-ojo gimtadienio proga – nuolaidos ir akcijos
Pasak J. Visockienė, penkmetį kolektyvas pasitinka labai pakilia nuotaika.
– Aš ir pati labai džiaugiuosi, – prisipažįsta ji. – Prisimenu, kai šventėm pirmąjį gimtadienį, jau tada atrodė, kad nueitas labai ilgas kelias, kad mums pavyko. Net nepajutau, kaip atėjo penktasis...
Tikroji gimimo diena, pasak jos, – gegužės 23-oji. Didelę gražią šventę su gyva muzika darbuotojams su šeimos nariais ketinama surengti gegužės 25-ąją. Taigi gegužės 25–26 d. „Šaukštelio studija“ nedirbs, na, o 23–24 d. lepins klientus nuolaidomis ir akcijomis. Žadamas šventinis tortas, nuolaidų kortelių dalybos, sušių padėklai dovanų, o visiems sušiams iš meniu abi dienas – 10% nuolaida.