2020 Lapkričio 23 d.
Pirmadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Verslas

Pradėję nuo sušių žengė į pieno produktų rinką

  • Įkelta: 2019-05-15

Penktąjį gimtadienį pasitinkančios UAB „Šaukštelis“ veiklą drąsiai galima vadinti sėkmės istorija – bendrovei priklausančią kavinę-sušių barą „Šaukštelio studija“, įsikūrusią pačiame miesto centre, tauragiškiai ir miesto svečiai pamėgo jau seniai. Nors verslas klesti, bendrovei vadovaujanti Justina Visockienė sustoti neketina – neseniai ji įsigijo „Vilkyškių pieninės“ franšizę ir perėmė jos firminę parduotuvę, įsikūrusią tame pačiame pastate. „Nuolatinis judėjimas ir yra viena pagrindinių sėkmės sudedamųjų dalių. Varikliukas turi nuolat suktis. Tik sustok, ir kaip mat pajusi, kad kažką praleidai“, – įsitikinusi ji.

Turėjo ir planą B, ir planą C

Paprašyta prisiminti pirmuosius žingsnius kuriant verslą, Justina Visockienė sako:

– Mūsų istorija yra sėkmės istorija tikrąja to žodžio prasme. Atėjom vedami didžiulės baimės – tokio produkto čia nebuvo, Tauragėje sušiai buvo naujiena. Rizikos būta daug – niekas negalėjo iš anksto žinoti, kaip mus priims tauragiškiai. Viskas priklausė nuo mūsų pačių – kaip sugebėsim jį pateikti. Bijodami, kad jis nepasitvirtins, turėjom ir planą B, ir planą C, bet jų neprireikė. Dabar jau galiu sakyti, kad su savo produktu atsidūrėm tinkamoj vietoj tinkamu laiku.

Pirmieji metai, prisimena ji, buvo ypač sunkūs, dirbti tekdavo 24 valandas per parą.

– Mokiausi kiekvieną dieną. Buvau vos 23-ejų, o reikėjo būti vadove ir vadovauti neretai vyresniems už save darbuotojams. Būna žmonių, kurie negali susitaikyti, kai jiems vadovauja jaunesni. Ir man pačiai tai buvo nelengva, kol įsisąmoninau, kad privalau pati nustatyti darbo tvarką ir santykį su darbuotojais: susirinkom čia dirbti, dirbam komandoje ir privalom visi daryti viską kaip įmanoma geriau, – pasakoja ji.

Justina su vyru į Tauragę atvyko iš Kauno. Ten ji sako mačiusi visai kitokią maisto, aptarnavimo, vartojimo kultūrą. Atvežti ją į Tauragę, pripažįsta ji, buvo iššūkis.

– To čia nebuvo. Ir tai buvo iššūkis – ar mums pavyks įdiegti ją čia, ar ne. Šiandien mes tai turim. Jei ne – turėjom gerai apmokamus darbus Kaune, galėjom grįžti. Tuos darbus metėm, nors mūsų algos čia pirmuosius metus tikrai nesiekė to, ką ten uždirbom, bet šiandien tikrai nesigailiu,– sako J. Visockienė.

Reikia nuolatinių pokyčių

„Šaukštelio studijos“ savininkė sako nevadinanti konkurentais nė vienos kavinės – pasak jos, visi jie sėdi tam pačiam vežime, todėl privalo vieni kitus gerbti ir tuo pačiu suprasti savo kryptis.

– Pavyzdžiui, mes kaip sukom sušius, taip ir sukam. Tiesa, nuo 20 rūšių sušių pradžioje turim šiandien 50 rūšių ir vis dar prigalvojam naujų. Pastebim iš savo klientų – reikia nuolatinių pokyčių. Mūsų klientai nuolat nori kažko naujo. Niekada nesustoti, visada eiti į priekį. Ši verslo sritis – visuomeninis maitinimas – reikalauja nuolatinio judėjimo. Tai yra viena pagrindinių sėkmės sudedamųjų dalių. Varikliukas turi nuolat suktis. Tik sustosi ir kaip mat pajusi, kad kažką praleidai. Tai pastebės ir klientai, ir konkurentai. Tikiuosi, niekada neprarasime lankstumo ir nuoširdaus bendravimo, stengsimės judėti tik į priekį. Pokyčius mums diktuos žmonės, jų norai, rinka ir mūsų galimybės bei siekis tobulėti, – įsitikinusi „Šaukštelio studijos“ vadovė. 

Paklausta apie asortimentą, J. Visockienė sako, kad pirmi trys mėnesiai parodė, jog sušius tauragiškiai pamėgo, su jais viskas tvarkoje, bet ji suprato, kad reikia dar kažko šalia. Pradėjo gaminti salotas, ir kurios netrukus irgi pelnė pripažinimą, ir dienos pietus. Verslininkė sako pajutusi, kad to reikia – miesto centras, daug žmonių ateina per pietų pertrauką ir klausia, ką galima greit pavalgyti.

Beje, Justina neretai ir pati vis dar sukasi virtuvėje – sako, klientai kartais nustemba pamatę ją su prijuoste, sukančią sušius.

– Taip, aš ir pati dirbu. Kaip galiu nedirbti, juk dirbu sau. Esu ne tik direktorė ir įkūrėja – dirbu viską, ką reikia, – tvirtina pašnekovė.
Beje, „Šaukštelio studija“ visada jungiasi prie įvairių socialinių akcijų: rudenį – prie akcijos „Kviečiu į svečius“, kai pelnas aukojamas „Maisto bankui“. Kalėdų laikotarpiu bendradarbiauja su Maltos ordino pagalbos tarnybos Tauragės skyriumi ir dovanoja Kūčių vakarienę vienišiems miesto senjorams. Kavinėje nuolat vyksta akcija „Už orią senatvę“: sekmadieniais nuo 12 val. visi senjorai vaišinami puodeliu arbatos ar kavos.

– Savo veikla stengiamės būti socialiai atsakingi bei savo pavyzdžiu įkvėpti ir kitus, – tikina kavinės įkūrėja.

Kolektyve – 17 darbuotojų

Verslininkė sako besidžiaugianti vis didėjančiu jaunu ir veržliu kolektyvu.

– Visi drauge esame vienas kumštis ir stengiamės suprasti bei atrasti, kas labiausiai patenkintų ir pranoktų mūsų kavinės svečių lūkesčius, – dalijasi mintimis kavinės įkūrėja.

Neseniai įdarbinta dar viena mergina, taigi dabar kolektyvą sudaro 17 darbuotojų. Pasak Justinos, kolektyvas nusistovėjęs, ypač virtuvės darbuotojų, ir jį stengiamasi išlaikyti. Kai kurie žmonės dirba kone nuo pat atidarymo, 4 metus ir ilgiau. Tiesa, aptarnaujantis personalas keičiasi – išvyksta į kitus miestus studijuoti ar į užsienį.

– Jaunimas laksto, ir tai natūralu, – sako verslininkė. – Tiesa, ne kartą yra tekę susidurti su skeptišku požiūriu – „O, jau „Šaukštelis“ vėl ieško darbuotojų“. Viskas tvarkoj su mumis, kai kurie žmonės įsitvirtina visam laikui, kai kurie ne. Jauni žmonės neretai dar būna neapsisprendę, ką veiks gyvenime, ir nėra linkę įsipareigoti ilgam, visas pasaulis jiems atviras. Todėl bare dažnai reikia darbuotojų, ir ne tik mums. Ateina žmogus, apmokai, o jis ima vieną dieną ir išeina. Tai, ko gero, visų maitinimo įstaigų problema, – svarsto J. Visockienė.  

„Ant lėkštutės niekas nieko neatneš“

Jauniems žmonėms, svajojantiems apie savo verslą, labai svarbūs finansai. Ne kiekvienas jų turi pakankamai, o jei ir turi, abejoja, ar išties verta investuoti viską, ką turi. J. Visockienė apie tai turi ką pasakyti – ir pati ne kartą pasinaudojo finansinės paramos instrumentais, ir netgi yra dirbusi savivaldybėje verslumo skatinimo specialiste.

– Jaunam verslui pagalbos yra, tik reikia mokėti jos ieškoti. Ant lėkštutės tikrai niekas nieko neatneš. Reikia pačiam įdėti labai daug darbo ir labai tikėti ta idėja, su kuria tu ateini. Kai dirbau savivaldybėje, būdavo, ateina idėją turintys jaunuoliai ir prašo – duokit. Ką čia gali duoti, žmogus  turi pats sukurti verslo planą ir labai daug dirbti. Taip, reikalavimų daug, ir darbo reikia įdėti tikrai nemažai, bet viskas įgyvendinama, – sako ji. – Pati pridėjau ranką prie verslumo skatinimo programos kūrimo, joje išgvildenta, kuo savivaldybė gali padėti.

Verslininkė prisimena, kad ir „Šaukštelis“ prieš 5 metus buvo gavęs „Invegos“ finansavimą. Tai verslumo skatinimo programa, ją vykdė „Kredito unija“. „Invega“ kompensuoja paskolos  palūkanas. Pasak jos, ir dabar ta programa yra, ji skirta jaunimui iki 29 metų, kuriančiam verslą ir darbo vietas sau, dabar parama net išplėsta.

– O baimių visada bus. Jas nugalėti galima tik su jom susiduriant. Mes, kurdami savo įmonę, labai tikėjom tuo, ką darom, ir tikėjimas buvo stipresnis už baimę. Ir dar – prieš pradedant kurti savo verslą reikia savęs paklausti, ar galėsi skirti darbui visą parą, ar tikrai sugebėsi atsisakyti draugų, laisvalaikio. Jei tu toks žmogus, kuris negali be draugų, geriau net nepradėk, – įsitikinusi verslininkė.

Ji mano, kad neretai tie, kurie ryžtasi kurti savo verslą, stokoja finansinio raštingumo.

– Vienam verslui reikia metų, kitam dvejų. Su nuliu juk nepradėsi. Visada turi apsvarstyti, kad bus, jei tau nepasiseks ar bent jau tikrai ne iškart. Be to, visada sakau: niekada nekišk į verslą paskutinių pinigų. Geriau ieškok finansinės paramos ar iš darbo biržos, ar iš „Invegos“. Gausi tuos pigius pinigus ir kas mėnesį mokėsi po truputį, o jei sukiši savo sukauptus kokius 10 tūkstančių eurų ir po trijų mėnesių užsidarysi, liksi be nieko, – aiškina Justina.

Plečia verslą

Taigi „Šaukštelio studijai“ jau penkeri, jo veikla sustyguota. Justina prisipažįsta pajutusi, kad ėmė trūkti veiklos. Ir ką gi – dar vienas iššūkis: UAB „Šaukštelis“ įsigijo „Vilkyškių pieninės“ franšizę ir dabar „Šaukšteliui“ priklauso jos firminė parduotuvė.

– Tai bus pridėtinė vertė „Šaukšteliui“ kaip įmonei, papildoma darbo vieta man, nes jau norėjosi veiklos, ir vėl vieta, per kurią galim siūlyti produktą, kalbėti apie jį. Planuojam ir asortimento plėtrą. „Vilkyškių pieninė“ turi savo prekės ženklą, turi vardą, tiek metų kaimynai, pažįstam produkciją, perkam patys, naudojam gamybai, tad drąsu ir kitiems siūlyti, – teigia J. Visockienė.

Perimtas „Vilkyškių pieninės“ patalpas jau spėta kosmetiškai atnaujinti. Parduotuvė po keleto dienų remonto jau vėl atvėrė duris. Darbuotojos visos liko tos pačios.

5-ojo gimtadienio proga – nuolaidos ir akcijos

Pasak J. Visockienė, penkmetį kolektyvas pasitinka labai pakilia nuotaika.

– Aš ir pati labai džiaugiuosi, – prisipažįsta ji. – Prisimenu, kai šventėm pirmąjį gimtadienį, jau tada atrodė, kad nueitas labai ilgas kelias, kad mums pavyko. Net nepajutau, kaip atėjo penktasis...

Tikroji gimimo diena, pasak jos, – gegužės 23-oji. Didelę gražią šventę su gyva muzika darbuotojams su šeimos nariais ketinama surengti gegužės 25-ąją. Taigi gegužės 25–26 d. „Šaukštelio studija“ nedirbs, na, o 23–24 d. lepins klientus nuolaidomis ir akcijomis. Žadamas šventinis tortas, nuolaidų kortelių dalybos, sušių padėklai dovanų, o visiems sušiams iš meniu abi dienas – 10% nuolaida.

Registrų centras skelbia, kad pirmąjį šių metų ketvirtį nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje augo nuosaikiai – sudaryta 6,4 proc. sandorių daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Panaši statistika fiksuojama ir Tauragėje, čia ženkliai didėjo parduodamų gyvenamųjų namų skaičius. SEB Banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Vaido Žagūnio teigimu, tai susiję su augančiu Tauragės ekonominiu aktyvumu, kuris nemažai susijęs ir su plėtojamu Tauragės industriniu parku bei kylančiomis tauragiškių pajamomis.

Dariaus ir Girėno gatvėje, kur veikė saldumynų parduotuvė „Majai“, veiklą pradeda  sportininkams gerai žinomas prekės ženklas „Hummel“. Jo frančizę išsipirkę verslininkai pardavinės laisvalaikio, sporto drabužius ir avalynę.

Klaipėdiečių statybų bendrovė „Minestas“ skelbia, jog jau šią vasarą užbaigs J. Tumo Vaižganto gatvės daugiabučio statybas. Projekte numatyta 60 įvairių dydžių butų, 3 atskiros laiptinės, automobilių stovėjimo aikštelė, apželdinta aplinka ir erdvė vaikams. Redakcijai susisiekus su įmonės direktoriumi Andriumi Eidukevičiumi, šis patikino, kad daugiabutis ne tik baigiamas įrengti, bet ketvirtadalis butų jau parduota. Verslininkas sako, jog šalia miško kylantis pastatas vilioja jaunas šeimas, kurios nori gyventi geresnėmis sąlygomis. Įdomu tai, kad tauragiškiai labiau domisi didesniais butais negu, pavyzdžiui, Klaipėdos gyventojai.

Aiškėja, kas išdygs J. Tumo Vaižganto ir Gedimino gatvių sankryžoje. „Tauragės žinių“ duomenimis, sklypą pernai įsigijusi „Taura group“ dar šį mėnesį pradės prekybos centro statybas. Naujame daugiau nei 700 kv. m pastate įsikurs Lenkijos drabužių bei namų apyvokos prekių tinklo „Pepco“ prekybos centras.

Praėjusiais metais AB „Vilkyškių pieninė“ atstovai kreipėsi į Tauragės rajono savivaldybės tarybą su prašymu išsinuomoti 99 metams žemės sklypą, kuris ribojasi su dukterine įmone AB „Modest“ Gaurės g. ir Gedimino gatve. Planuojamos investicijos buvo patvirtintos, kaip regioninės svarbos projektas. Praėjusią savaitę savivaldybėje lankęsis pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius dar kartą patvirtino, jog rengia projektą, kuris bus dar didesnis ir sudėtingesnis už neseniai iškilusį išrūgų perdirbimo cechą.

Žaibiškai mieste išpopuliarėjusios picerijos „Kings pica“ savininkai Vilius Stumbra ir Vytautas Merkelis šią savaitę užbaigė planuotą verslo plėtros etapą. Tarailiuose, prieš tai ilgai veikusioje kavinėje „Fortūna“, jie atidarė maitinimo įstaigą, kuri teiks dienos pietų pasiūlymus.

Tauragė tapo pavyzdžiu daugeliui kitų Lietuvos regionų, kaip derinant vietos valdžios ir verslo veiksmus galima pritraukti investicijų bei kurti naujas darbo vietas. Apie tai kalbėjo ne vienas IQ forumo, kuris vyko ketvirtadienį Tauragėje, dalyvis. Tauragės regiono verslininkams ir sprendimų priėmėjams skirtą konferenciją „Tauragė 2019 – regiono verslo plėtros galimybės“ kartu su Tauragės rajono savivaldybe ir Tauragės apskrities verslininkų asociacija surengė žurnalas IQ. Žurnalo vasario numeryje – straipsniai apie Tauragės regiono aktualijas ir sėkmingai veikiantį verslą.   

Politikos, verslo ir kultūros žurnalas IQ, rajono savivaldybė ir Tauragės apskrities verslininkų asociacija (TAVA) vasario 21 dieną kviečia į forumą „Tauragė 2019 – regiono verslo ir plėtros perspektyvos“. Kartu su ekonomistais, rinkodaros, kitų sričių ekspertais bus diskutuojama apie regionų patrauklumo didinimą, miesto rinkodarą, emigraciją / migraciją, talentų pritraukimą bei kitas aktualias temas.

Jaunam žmogui imtis nuosavo verslo reikia nemažai drąsos. 27-erių Viktorija Andrikienė tam ryžosi – vakar ji atidarė didelių dydžių moteriškų drabužių parduotuvę. Susidoroti su kylančiais iššūkiais ir įgyvendinti savo svajonę Viktorijai jėgų suteikia artimųjų palaikymas ir neblėstantis optimizmas.

Mažąją bendriją „Skaidrus medis“, gyvuojančią vos metus ir gaminančią prabangius vienetinius nepakartojamo grožio stalus iš medžio ir epoksido, įkūrė 24-erių Giedrė Abromaitė, su draugu grįžusi iš užsienio. Nors pradėti verslą buvo nelengva ir, jei reikėtų šį kelią pakartoti dar kartą, pasak jos, labai gerai pagalvotų, mergina dėl nieko nesigaili ir tiki tuo, ką daro. 

Bažnyčių gatvėje duris atvers modernus pastatas. Ten, kur prieš 28-erius metus ir pradėjo savo veiklą viena pirmųjų Tauragėje komercinė prekybinė firma „Agava“, dabar iškilo naujas šiuolaikiškas pastatas, kuriame – ne tik komercinės patalpos, bet ir svečių namai, pavadinti „Senamiesčio apartamentais“. Nors tai pirmieji žingsniai neišbandytoje verslo nišoje, PKF  „Agava“ direktorius Tadas Alijošius įsitikinęs: „Kai myli tai, ką darai, ir darai tai, ką myli, turi pasisekti“.

Gal ir sunkoka patikėti – Tauragėje šiuo metu yra 116 viešojo maitinimo įmonių, vien šiemet jų įsteigta 17. Restorano vardą turi tik viena  jų – vakar „Tauragės“ viešbučio pirmajame aukšte duris atvėręs „Da Feng“. Pasak jo savininkės Almos Marozienės, svajonės pildosi lėtai: idėja sukurti tokį restoraną gimė prieš penkerius metus, o įgyvendinta per pusmetį.

 

„Bratoil“ degalinę, esančią Gedimino gatvėje, Tauragėje, įsigijo degalinių tinklas „Circle K“. Pasak bendrovės atstovės, bendra planuojama investicija į įsigytą degalinę, įskaitant ir jos įsigijimo išlaidas, sieks apie 2,15 mln. eurų. Ketinama iš esmės atnaujinti degalų pylimo zoną, pastatyti naują, gerokai didesnę parduotuvę, įrengti visiškai naują automobilių plovyklą.

„Sigitos kepiniai“ – tradicinis šeimos verslas, kurio šeimininkai puoselėja tas pačias vertybes jau 25-erius metus. Šiandien įmonės jubiliejų Sigita ir Albinas Geštautai pasitinka derindami tradicijas ir modernius sprendimus. Praėjusią savaitę duris atvėrė atnaujinta jų produkcijos parduotuvėlė Respublikos g. „Saldumynų namai“, kurioje galima ne tik įsigyti skanėstų šventei, bet ir vietoje užkrimsti, patogiai prisėdus, išgerti arbatos.

Tauragės apskrities verslininkų asociacija, jau penktus metus iš eilės organizuojanti TAVA atviro verslo dienas, lapkričio 5–9 dienomis sukvietė gimnazijų, progimnazijų, vidurinių, pagrindinių mokyklų moksleivius, priešmokyklinio ugdymo įstaigų vaikus, profesinio rengimo centro bei Kauno kolegijos Tauragės skyriaus studentus ir jų vadovus į savo įmones susipažinti su verslininkų vykdoma veikla, verslo procesais, bei pasidalinti sėkmės istorijomis.

Miesto pakraštyje įsikūręs, nuoseklią plėtrą vykdantis Tauragės industrinis parkas (TIP) pastaruoju metu sulaukia vis daugiau investuotojų dėmesio. Čia veikiančios Australijos-JAV, Švedijos, Danijos, Norvegijos bei lietuviško kapitalo įmonės nuolat plečiasi. Didinamas gamybinių patalpų plotas, investuojama į modernią techniką, kuriamos naujos darbo vietos.

 

Respublikos gatvėje neseniai atidaryta tradicinių lietuviškų skanėstų – šakočių parduotuvė jau kviečia užsukti ir įsigyti ko nors gardaus. Juo labiau, kad jos lentynos nukrautos ne tik įvairaus dydžio ir skonio, įvairiai papuoštais šakočiais, bet ir kitokiais saldumynais – skruzdėlynais, grybukais, sausainiais. Vis dėlto svarbiausia prekė čia – būtent šakočiai: juos jau 20 metų kepa parduotuvės savininkės Ligitos Kužmarskienės įmonė, įsikūrusi Šilutėje.

Tauragėje įsikūrusiame nedideliame ceche gimsta mielos ir spalvingos tortų dekoracijos, keliaujančios po visą pasaulį. „Nojaus kepykla“ – pirmoji ir didžiausia tortų papuošimų gamintoja Lietuvoje, kurios įkūrėjai verslo idėją parsivežė iš emigracijos. Kad kiekviena šeimininkė pasijustų kepėja ir ypatinga proga nustebintų artimuosius puošniu tortu – tokia „Nojaus kepyklos“ misija.

Rajono spaudoje pasirodė informacija, jog Tauragės autobusų parko sandorius tikrina Viešųjų pirkimų tarnyba. Įmonės vadovas, vežėjų asociacijos „Linava“ viceprezidentas  Rimantas Martinavičius „Tauragės žinioms“ sakė dėl to esąs ramus – viskas įmonėje atliekama pagal įstatymo raidę. O paskleistas abejones Tauragės autobusų parko veiklos skaidrumu ir nauda direktorius vertina kaip nešvarius konkurentų žaidimus.  Taip pat vadovas džiaugėsi, jog į viešojo transporto rinką skverbiasi technologijos, o Tauragė žengia koja priekyje.

Aplinkos ministerijos paskelbtas taršos mažinimo planas sujudino ne tik automobilių vairuotojus, bet ir verslininkus, tiesiogiai „sėdinčius“ ant šio smulkaus verslo šakos. Tokių mūsų mieste apstu, nuo nepriklausomybės atgavimo iš Vokietijos ir Prancūzijos į Tauragę jie pramynė plačius kelius, kuriais rieda daugiausiai 10–14 metų senumo transporto priemonės. Todėl siekis apmokestinti dyzelines bei senesnes transporto priemones tiesiogiai kirs ne tik per pirkėjų, bet ir per prekybininkų kišenes. „Tauragės žinių“ pakalbinti naudotų automobilių verslo atstovai ironiškai klausė, ar žmonės turi pinigų elektromobiliams, ar naujesnes transporto priemones sugebės nusipirkti pensininkai ir studentai?

„Keda Trans“ – pirmoji logistikos įmonė Lietuvoje, pradėjusi teikti vairuotojų nuomos paslaugas užsienio partneriams. Bendrovės vadovas Kęstutis Onusaitis, nuosavo transporto verslo nusprendė imtis, kai Lietuvą krėtė finansinė krizė – 2009-aisiais. Kęstutis su žmona pasakoja, jog buvo ne vienas, sukiojęs pirštą prie smilkinio – visi uždaro verslus, o jūs pradedat. Tačiau tikėjimas savo jėgomis ir noras įgyvendinti svajonę vedė į priekį, ir ne veltui. „Keda Trans“ gyvuoja jau gerą dešimtmetį.

Šiais metais į naują vietą „Prekybos banke“ persikėlusios picerijos „Piri piri“ savininkė prasitarė apie bankrotą. Moteris tikina, kad jos maitinimo įstaigos nesėkmių kalti konkurentai, siekiantys sužlugdyti jos verslą. Žodžių į vatą moteris nevyniojo, tauragiškius išvadino „debilais“.

Prieš keturis metus Antoninai Toliušei metus valstybės tarnybos darbą Rusijos Federacijoje, artimieji buvo prieš jos sprendimą gyventi ir dirbti Lietuvoje. Atvykusi į Lietuvą jauna moteris ėmėsi savo gimtojoje šalyje gan populiarios valgomų puokščių gamybos. Sulaukė susidomėjimo. Svajoja įkurti dirbtuves.

 

Žurnalo „Verslo klasė“ skelbiamame didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2017 m. pardavimo pajamas tūkstantuke yra ne viena Tauragės apskrities įmonė. Aukščiausiai šiame sąraše iškilusi AB „Vilkyškių pieninė“, užimanti 51 poziciją.

Pagramantyje, Akmenos gatvėje, kurios vienoje pusėje čiurlena Akmena, kitoje gėlynuose skendintys namai, veikia siuvykla, kurios produkcija keliauja į Olandiją. 24-erius metus gyvuojančios įmonės savininkė Raselė Stružeckienė atvira – pastaraisiais metais konkurencija gerokai praretino siuvyklos užsakovų gretas. Iš įvairaus asortimento – nuo proginių suknelių iki laisvalaikio rūbų ir žaislų, šiuo metu beliko tik pastarieji. Tačiau moteris uždaryti siuvyklos negalvoja, dalijasi naujomis idėjomis, o labiausiai vertina atsidavusius darbuotojus, kurie kartu su ja nuo pat įkūrimo.