Verslas

IQ forume – diskusijos apie Tauragės ateitį

Tauragė tapo pavyzdžiu daugeliui kitų Lietuvos regionų, kaip derinant vietos valdžios ir verslo veiksmus galima pritraukti investicijų bei kurti naujas darbo vietas. Apie tai kalbėjo ne vienas IQ forumo, kuris vyko ketvirtadienį Tauragėje, dalyvis. Tauragės regiono verslininkams ir sprendimų priėmėjams skirtą konferenciją „Tauragė 2019 – regiono verslo plėtros galimybės“ kartu su Tauragės rajono savivaldybe ir Tauragės apskrities verslininkų asociacija surengė žurnalas IQ. Žurnalo vasario numeryje – straipsniai apie Tauragės regiono aktualijas ir sėkmingai veikiantį verslą.   

Ketvirtadienio popietę konferencijoje apie regionų ateitį ir iššūkius mintimis dalijosi ne tik kviestiniai svečiai, bet ir Tauragės politikos bei verslo lyderiai.

Vienas svarbiausių aspektų, kurį pabrėžė daugelis pranešėjų, yra biurokratinės naštos mažinimas verslui. Ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis tvirtino, kad vienas ministerijos prioritetų yra pakeisti kontroliuojančių priežiūros institucijų požiūrį į verslą, kad šios būtų patarėjos, o ne baudėjos.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis neslėpė susižavėjimo Tauragės pažanga ir tikino, kad tam ne mažos įtakos turėjo pasikeitęs vietos valdžios požiūris į verslininkų poreikius. R. Dargis įsitikinęs, kad ne mažiau nei užsienio investuotojai svarbūs ir vietiniai pramoninkai, kuriuos motyvuoja ne tik palankios sąlygos verslui, bet ir lojalumas gimtajam kraštui.

Tauragės industrinio parko įkūrėjas Antanas Stankus taip pat pabrėžė, kad bendradarbiavimas su savivaldybe padeda operatyviai spręsti iššūkius ir paversti Tauragę investuotojams patraukliu miestu.

Nuotrauka

Kaip vieną didžiausių Tauragės ir kitų regiono problemų Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas pavadino sunkiai suvaldomą emigraciją – jaunus darbuotojus ir talentus iš mažesnių miestų vilioja ir užsienio šalys, ir Lietuvos didmiesčiai.

Tauragės rajono savivaldybės mero patarėjas Dovydas Kaminskas teigė, kad Tauragės savivaldybė aktyviai ieško priešnuodžių emigracijai ir aktyviai dirba su svečiose šalyse gyvenančiais tauragiškiams, sukurdama sąlygas jiems grįžti namo. Užsienyje gyvenančių lietuvių apklausos duomenimis, į Lietuvą grįžti planuoja beveik 70 proc. emigrantų, daugiau nei pusė jų rinktųsi gimtąjį miestą. „Šie žmonės – mūsų tikslinė auditorija. Būtina su jais palaikyti ryšius, įtraukti į vietos gyvenimą, suteikti informaciją ir paraginti grįžti, o grįžusiems padėti integruotis. Blogiausia, kas gali nutikti, jei žmogus nusprendžia išvažiuoti antrą kartą. Tuomet jį susigrąžinti tampą neįmanoma,“– teigė D. Kaminskas. Tauragės rajono savivaldybės meras Sigitas Mičiulis pridūrė, kad grįžtantys ne tik įsilieja į vietos darbo rinką, bet ir patys tampa verslininkais.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius kalbėjo, kad Lietuva tapo viena labiausiai nuo Europos Sąjungos lėšų priklausomų valstybių. kurioje iš Bendrijos fondų ir biudžeto finansuota 70 proc. viešųjų investicijų. Patvirtinus naują 2021–2027 m. biudžetą ES narės nebeturėtų tikėtis tokios paramos, ypač į infrastruktūros projektus, kokia naudojosi visos šalies savivaldybės. A. Pranckevičius pabrėžė, kad ES lėšų galės tikėtis tie, kas įrodys šių investicijų ilgalaikę naudą ir grąžą. Pats ES biudžetas turėtų būti maždaug dešimtadaliu didesnis, o labiausiai finansavimas didinimas šioms prioritetinėms sritims: moksliniai tyrimams, inovacijoms ir skaitmenizavimui, jaunimui, klimatui ir gamtiniams ištekliams, migracijai ir sienų apsaugai, saugumui bei išorės veiksniams.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas politikams siūlė nepataikauti rinkėjams, bet imtis nepopuliarių sprendimų. „Lietuvoje yra daugybė gyvenamųjų teritorijų, kuriose nebėra nė vieno gyventojo. Valdžia turėtų įvertinti, kuriuos regionus dar galima išgelbėti ir imtis jų gaivinti, o, nors skamba ciniškai, beviltiškus nurašyti,“ – kalbėjo Ž. Šilėnas.

IQ forume apie savo įmonės veiklą ir planus taip pat pasakojo Gintaras Bertašius, Vilkyškių pieninės vadovas ir steigėjas. Naujausia ir moderniausia šios bendrovės gamykla neseniai pradėjo veiklą Tauragėje, kur gaminami įvairūs sauso pieno produktai.

Po forumo surengti tradiciniai apskrities verslininkų apdovanojimai. Šiemet išrinktos dvi geriausios Tauragės rajono bei po vieną Šilalės ir Jurbarko rajono bendrovę. Apdovanojimai įteikti UAB GBY direktoriui Giedriui Baciuškai (krovinių pervežimas), UAB „Nagoja“ direktoriui Juozui Midvikiui (ąžuolinių parketlenčių gamyba), Jurbarko rajone sėkmingai veikiančios dantų protezų gamybos įmonės direktorei Laimutei Šulinskienei ir Šilalės UAB „Raudoniai“ direktoriui Tomui Raudoniui.

„IQ forumas šiemet suteikė galimybę į Tauragės rajono verslo sąlygas pažvelgti plačiau – kokios stiprybės lemia galimybes mūsų krašte augančiam verslui. Su šiuo forumu Tauragės apskrities verslininkų asociacija taip pat atnaujino Tauragės geriausios įmonės rinkimo principus. Šiemet kartu su Tauragės rajono savivaldybės kompetentingų darbuotojų pagalba buvo renkamos 2 geriausios įmonės. Nominacija „Augantis verslas, maža įmonė“ ir „Augantis verslas, vidutinė įmonė“. Vertinimo kriterijai buvo 5, tai yra įmonės veiklos periodas ne trumpesnis nei 3 metai, pardavimų bei paslaugų suma už 2016, 2017 metus bei 2018 metų preliminarūs rezultatai, vidutinis darbuotojų atlyginimas už 2017 ir 2018 metus. Išvestiniai kriterijai – Bankroto reitingas ir atsiskaitymų vėlavimo reitingai, kuriuos skaičiuoja UAB „Creditinfo“. Vertinome ne tik įmones TAVA nares, buvo įvertinti visų Tauragės rajone įregistruotų įmonių duomenys. Didžiausią plėtrą mažųjų įmonių grupėje pagal šiuos kriterijus vykdė UAB „Nagoja“, o vidutinių įmonių grupėje – UAB GBY. Džiaugiuosi, kad šios įmonės nuo šių metų tapo asociacijos narėmis ir geriausios įmonės rinkimai įgavo platesnę apimtį,“ – sakė TAVA valdybos pirmininkė Giedrė Stulginskienė.

Pasaulinės permainos

IQ forumo rengėjai auditorijai pasiūlė ne tik dalyvauti konferencijoje, bet ir išbandyti naujus automobilius bei rūkančių svečių viso renginio metu atsisakyti cigarečių.

„Automobilių ir tabako pramonės sparčiai keičiasi, siekdamos sumažinti žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, o tuos pokyčius paspartino technologinis proveržis. Siekiant išnaudoti visus technologijų siūlomus privalumus, būtina informuoti žmones apie egzistuojančias alternatyvas“, – aiškino jie.

Organizatorių teigimu, negalintiems atsisakyti rūkymo įpročio pačios tabako kompanijos kuria alternatyvas – pasaulyje pripažintus bedūmius tabako gaminius, kuriuos vartojant nekenkiama aplinkiniams. Sparčiai besivystančios technologijos padeda spręsti ne tik rūkymo, bet ir su juo susijusio pasyvaus rūkymo problemą. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Japonijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, bedūmiai tabako gaminiai nacionaliniu lygiu pripažinti kaip geresnė alternatyva įprastoms cigaretėms.

Tuo tarpu automobilių gamintojai kuria vis taupesnius ir ekologiškesnius automobilius. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama ir saugumui – automobiliuose diegiamos įvairios saugumo technologijos – nuo  elementarių stabilumo sistemų iki adaptyvios kruizo kontrolės, išlaikančios atstumą iki priešais važiuojančios transporto priemonės. Daugelis jų sparčiai didina elektromobilių gamybos apimtis.

Parengta bendradarbiaujant su žurnalo IQ redakcija ir forumo rengėjais