2020 Lapkričio 24 d.
Antradienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Verslas

Apsvarsčiusi visas rizikas nėrė į nuosavą verslą

  • Įkelta: 2019-02-08

Jaunam žmogui imtis nuosavo verslo reikia nemažai drąsos. 27-erių Viktorija Andrikienė tam ryžosi – vakar ji atidarė didelių dydžių moteriškų drabužių parduotuvę. Susidoroti su kylančiais iššūkiais ir įgyvendinti savo svajonę Viktorijai jėgų suteikia artimųjų palaikymas ir neblėstantis optimizmas.

Vasario 16-osios gatvėje duris atvėrusioje naujoje drabužių parduotuvėje „Apkūnutėms“ amžiną problemą – „nėra ką apsirengti“, ypač aktualią pilnesnėms moterims, spręsti padės pati parduotuvės savininkė Viktorija Andrikienė, žadanti patarti ir padėti kiekvienai pirkėjai.

Į Tauragę Viktorija atsikraustė ištekėjusi – jos vyras tauragiškis. Drabužiais moterims, ieškančioms didesnių dydžių, Viktorija prekiauja internetu. Jos internetinė parduotuvė „Rūbai apkūnutėms“ veikia daugiau nei pusmetį. Prekyba sekasi neblogai, tad moteris ryžosi įgyvendinti savo seną svajonę – atidaryti parduotuvę ir pabandyti prekiauti gyvai. Tam ryžtis ją paskatino ir pirkėjų internetu komentarai – pvz., kad ir toks: „Kiek dar erzinsite su savo nuostabiais rūbais, greičiau atidarykite parduotuvę“.

– Supratau, kad pačiai nusipirkti rūbų, rasti tai, kas būtų gražu ir patiktų, čia gana sunku. Pati esu ne iš tų „kūdučių“, – šypsosi moteris, – todėl žinau, kad nusipirkti gražų, kokybišką ir nebrangų drabužį būna sudėtinga. O jei ir randi, tai paprastai kainos būna išpūstos, neatitinkančios realios drabužio vertės. Pradėjau galvoti, kad reikia kažką daryti.

Parduotuvėje prekiaujama suknelėmis, tunikomis, megztukais, kostiumėliais. Viktorija pasakoja užsisakanti prekes Italijoje, Turkijoje – ir parsisiunčianti, ir važiuojanti parsivežti. Ji yra baigusi buhalterijos studijas, tad su verslo dokumentacija tikisi susitvarkyti pati. Ir parduotuvėje, bent kol kas, dirbs ji pati.

– Kuriu darbo vietą pati sau. Nieko nesamdysiu, dirbsiu pati pagal individualios veiklos pažymą. Noriu pasižiūrėti, ko nori klientai, kas juos domina. Ir pats bendravimas su klientu turi būti atitinkamas – pati ne kartą esu patyrusi, kaip nemalonus pardavėjo žodis ar netgi žvilgsnis gali atbaidyti, todėl bendravimo su klientais kol kas nepatikėsiu niekam, – sako Viktorija.

Ji teigė pardavinėsianti drabužius tokiomis pačiomis kainomis, kaip ir internetu. Brangiausias drabužis – kostiumėlis, kurio audinį sudaro 70 proc. medvilnės, kainuos 45 Eur. Nebent jei gautų ilgų klasikinių pokylių suknelių – jos daugių daugiausiai kainuotų 50 eurų. Pradedanti verslininkė tikina tikrai nekelsianti kainų:

– Tikrai neplėšiu nuo žmonių. Noriu, kad jiems nereikėtų vargti ir važiuoti ieškoti drabužių į kitus miestus, kad čia pat galėtų rasti ir asortimentą, ir tinkamą dydį, ir kokybę. Mano antkainis – 8–9 eurai ir nemanau, kad negalėsiu iš jo pragyventi. Kai užsideda 20–30 eurų antkainį, man tai protu nesuvokiama. Mane mama kitaip mokė. Kai iš manęs internetu drabužį nusipirkusios moterys parašo, kad labai džiaugiasi ir tikrai sugrįš dar ne kartą – nieko tobuliau negali būti, širdelė džiaugiasi, šokinėju iš laimės.

Paprašyta papasakoti, kaip rinkosi patalpas savo parduotuvei, Viktorija sako, kad pasirinkti lyg ir  buvo iš ko, tačiau tai vieta buvo pernelyg atoki, tai nuomos kaina kosminė. Pasak jos, buvo ir tokių pasiūlymų, kur už 52 kv. m patalpą būtų reikėję mokėti 650 eurų per mėnesį. O ši vieta jai patikusi todėl, kad ir miesto centras už kelių žingsnių, ir savininkė gera, o ir kaina nebauginanti.

Neretai jauni verslininkai neapskaičiuoja, kad pirmi mėnesiai pelno tikriausiai neatneš, kad reikia būti pasirengusiam dirbti ilgai ir kantriai, kol sulauks pirkėjų pripažinimo. Viktorija sako viską apgalvojusi, visas rizikas, visus pliusus ir minusus. Ji nusiteikusi pusmetį dirbti be pelno, vien už nuomą.

– Nemanau, kad pirkėjų nebus. Džiaugsiuosi, jei bent nuomai surinksiu. Su laiku gal ir atsipirks, o jei ne – būsiu bent jau įgyvendinusi savo svajonę, – sako ji.

Paklausta, ar pradėdama savo verslą sulaukė kokios nors paramos, ji pasakoja, kad jai nepadėjo niekas. Sako ėjusi į darbo biržą, klaususi dėl paramos, tačiau supratusi, kad teks kliautis vien savo jėgomis.

– Labai juokingi tie jų reikalavimai. Jei gaučiau paramą, trejus metus negalėčiau sirgti, susilaukti vaikų, įdarbinti kito žmogaus. Juk mes jauni žmonės, gal mes tikimės to vaikelio susilaukti, – aiškina jaunoji verslininkė. – Mane tokie reikalavimai visiškai atstūmė. Be to, gautus iš jų pinigus tektų išleisti visai ne tam, ko man realiai reikia. Tai kam man įsipareigoti valstybei, jei galiu įsipareigoti pati sau? Iš savo santaupų viską pasidariau. Patalpų remontas, nuomos mokestis, persirengimo kabinos, manekenai, kabyklos – viskas atsiėjo apie 6 tūkstančius eurų. O didžiausia investicija – pačios prekės, – neslepia Viktorija. – Jei „nudegsiu“, būsiu bent savo svajonę įgyvendinusi. Bent pabandžiusi. Kas nerizikuoja, tas negeria šampano...

 

Mažąją bendriją „Skaidrus medis“, gyvuojančią vos metus ir gaminančią prabangius vienetinius nepakartojamo grožio stalus iš medžio ir epoksido, įkūrė 24-erių Giedrė Abromaitė, su draugu grįžusi iš užsienio. Nors pradėti verslą buvo nelengva ir, jei reikėtų šį kelią pakartoti dar kartą, pasak jos, labai gerai pagalvotų, mergina dėl nieko nesigaili ir tiki tuo, ką daro. 

Bažnyčių gatvėje duris atvers modernus pastatas. Ten, kur prieš 28-erius metus ir pradėjo savo veiklą viena pirmųjų Tauragėje komercinė prekybinė firma „Agava“, dabar iškilo naujas šiuolaikiškas pastatas, kuriame – ne tik komercinės patalpos, bet ir svečių namai, pavadinti „Senamiesčio apartamentais“. Nors tai pirmieji žingsniai neišbandytoje verslo nišoje, PKF  „Agava“ direktorius Tadas Alijošius įsitikinęs: „Kai myli tai, ką darai, ir darai tai, ką myli, turi pasisekti“.

Gal ir sunkoka patikėti – Tauragėje šiuo metu yra 116 viešojo maitinimo įmonių, vien šiemet jų įsteigta 17. Restorano vardą turi tik viena  jų – vakar „Tauragės“ viešbučio pirmajame aukšte duris atvėręs „Da Feng“. Pasak jo savininkės Almos Marozienės, svajonės pildosi lėtai: idėja sukurti tokį restoraną gimė prieš penkerius metus, o įgyvendinta per pusmetį.

 

„Bratoil“ degalinę, esančią Gedimino gatvėje, Tauragėje, įsigijo degalinių tinklas „Circle K“. Pasak bendrovės atstovės, bendra planuojama investicija į įsigytą degalinę, įskaitant ir jos įsigijimo išlaidas, sieks apie 2,15 mln. eurų. Ketinama iš esmės atnaujinti degalų pylimo zoną, pastatyti naują, gerokai didesnę parduotuvę, įrengti visiškai naują automobilių plovyklą.

„Sigitos kepiniai“ – tradicinis šeimos verslas, kurio šeimininkai puoselėja tas pačias vertybes jau 25-erius metus. Šiandien įmonės jubiliejų Sigita ir Albinas Geštautai pasitinka derindami tradicijas ir modernius sprendimus. Praėjusią savaitę duris atvėrė atnaujinta jų produkcijos parduotuvėlė Respublikos g. „Saldumynų namai“, kurioje galima ne tik įsigyti skanėstų šventei, bet ir vietoje užkrimsti, patogiai prisėdus, išgerti arbatos.

Tauragės apskrities verslininkų asociacija, jau penktus metus iš eilės organizuojanti TAVA atviro verslo dienas, lapkričio 5–9 dienomis sukvietė gimnazijų, progimnazijų, vidurinių, pagrindinių mokyklų moksleivius, priešmokyklinio ugdymo įstaigų vaikus, profesinio rengimo centro bei Kauno kolegijos Tauragės skyriaus studentus ir jų vadovus į savo įmones susipažinti su verslininkų vykdoma veikla, verslo procesais, bei pasidalinti sėkmės istorijomis.

Miesto pakraštyje įsikūręs, nuoseklią plėtrą vykdantis Tauragės industrinis parkas (TIP) pastaruoju metu sulaukia vis daugiau investuotojų dėmesio. Čia veikiančios Australijos-JAV, Švedijos, Danijos, Norvegijos bei lietuviško kapitalo įmonės nuolat plečiasi. Didinamas gamybinių patalpų plotas, investuojama į modernią techniką, kuriamos naujos darbo vietos.

 

Respublikos gatvėje neseniai atidaryta tradicinių lietuviškų skanėstų – šakočių parduotuvė jau kviečia užsukti ir įsigyti ko nors gardaus. Juo labiau, kad jos lentynos nukrautos ne tik įvairaus dydžio ir skonio, įvairiai papuoštais šakočiais, bet ir kitokiais saldumynais – skruzdėlynais, grybukais, sausainiais. Vis dėlto svarbiausia prekė čia – būtent šakočiai: juos jau 20 metų kepa parduotuvės savininkės Ligitos Kužmarskienės įmonė, įsikūrusi Šilutėje.

Tauragėje įsikūrusiame nedideliame ceche gimsta mielos ir spalvingos tortų dekoracijos, keliaujančios po visą pasaulį. „Nojaus kepykla“ – pirmoji ir didžiausia tortų papuošimų gamintoja Lietuvoje, kurios įkūrėjai verslo idėją parsivežė iš emigracijos. Kad kiekviena šeimininkė pasijustų kepėja ir ypatinga proga nustebintų artimuosius puošniu tortu – tokia „Nojaus kepyklos“ misija.

Rajono spaudoje pasirodė informacija, jog Tauragės autobusų parko sandorius tikrina Viešųjų pirkimų tarnyba. Įmonės vadovas, vežėjų asociacijos „Linava“ viceprezidentas  Rimantas Martinavičius „Tauragės žinioms“ sakė dėl to esąs ramus – viskas įmonėje atliekama pagal įstatymo raidę. O paskleistas abejones Tauragės autobusų parko veiklos skaidrumu ir nauda direktorius vertina kaip nešvarius konkurentų žaidimus.  Taip pat vadovas džiaugėsi, jog į viešojo transporto rinką skverbiasi technologijos, o Tauragė žengia koja priekyje.

Aplinkos ministerijos paskelbtas taršos mažinimo planas sujudino ne tik automobilių vairuotojus, bet ir verslininkus, tiesiogiai „sėdinčius“ ant šio smulkaus verslo šakos. Tokių mūsų mieste apstu, nuo nepriklausomybės atgavimo iš Vokietijos ir Prancūzijos į Tauragę jie pramynė plačius kelius, kuriais rieda daugiausiai 10–14 metų senumo transporto priemonės. Todėl siekis apmokestinti dyzelines bei senesnes transporto priemones tiesiogiai kirs ne tik per pirkėjų, bet ir per prekybininkų kišenes. „Tauragės žinių“ pakalbinti naudotų automobilių verslo atstovai ironiškai klausė, ar žmonės turi pinigų elektromobiliams, ar naujesnes transporto priemones sugebės nusipirkti pensininkai ir studentai?

„Keda Trans“ – pirmoji logistikos įmonė Lietuvoje, pradėjusi teikti vairuotojų nuomos paslaugas užsienio partneriams. Bendrovės vadovas Kęstutis Onusaitis, nuosavo transporto verslo nusprendė imtis, kai Lietuvą krėtė finansinė krizė – 2009-aisiais. Kęstutis su žmona pasakoja, jog buvo ne vienas, sukiojęs pirštą prie smilkinio – visi uždaro verslus, o jūs pradedat. Tačiau tikėjimas savo jėgomis ir noras įgyvendinti svajonę vedė į priekį, ir ne veltui. „Keda Trans“ gyvuoja jau gerą dešimtmetį.

Šiais metais į naują vietą „Prekybos banke“ persikėlusios picerijos „Piri piri“ savininkė prasitarė apie bankrotą. Moteris tikina, kad jos maitinimo įstaigos nesėkmių kalti konkurentai, siekiantys sužlugdyti jos verslą. Žodžių į vatą moteris nevyniojo, tauragiškius išvadino „debilais“.

Prieš keturis metus Antoninai Toliušei metus valstybės tarnybos darbą Rusijos Federacijoje, artimieji buvo prieš jos sprendimą gyventi ir dirbti Lietuvoje. Atvykusi į Lietuvą jauna moteris ėmėsi savo gimtojoje šalyje gan populiarios valgomų puokščių gamybos. Sulaukė susidomėjimo. Svajoja įkurti dirbtuves.

 

Žurnalo „Verslo klasė“ skelbiamame didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2017 m. pardavimo pajamas tūkstantuke yra ne viena Tauragės apskrities įmonė. Aukščiausiai šiame sąraše iškilusi AB „Vilkyškių pieninė“, užimanti 51 poziciją.

Pagramantyje, Akmenos gatvėje, kurios vienoje pusėje čiurlena Akmena, kitoje gėlynuose skendintys namai, veikia siuvykla, kurios produkcija keliauja į Olandiją. 24-erius metus gyvuojančios įmonės savininkė Raselė Stružeckienė atvira – pastaraisiais metais konkurencija gerokai praretino siuvyklos užsakovų gretas. Iš įvairaus asortimento – nuo proginių suknelių iki laisvalaikio rūbų ir žaislų, šiuo metu beliko tik pastarieji. Tačiau moteris uždaryti siuvyklos negalvoja, dalijasi naujomis idėjomis, o labiausiai vertina atsidavusius darbuotojus, kurie kartu su ja nuo pat įkūrimo.

Į „Tauragės žinių“ redakciją kreipėsi viena smulkiųjų UAB „Dunokai“ akcininkių (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.). Moteris teigia nerimaujanti dėl savivaldybės kontroliuojamo įmonės akcijų paketo privatizavimo, esą smulkieji akcininkai jaučiasi atsidūrę nežinioje. „Jeigu savivaldybė parduoda, mes irgi norime parduoti savo akcijas, tik nežinome, kaip,“ – savo nerimą išsakė moteris.

Praėjusią savaitę Tauragės rajono savivaldybėje rinkosi įmonių privatizavimo komisija, kuri patvirtino UAB Tauragės butų ūkis ir UAB „Dunokai“ privatizavimo programą. Anot savivaldybės administracijos direktoriaus Modesto Petraičio, ją šiandien tvirtins Turto bankas, o liepos pabaigoje jau galima tikėtis aukciono paskelbimo. Parduodama bendrovė praėjusią savaitę pasirašė 4 iš 5 miesto tvarkymo paslaugų sutarčių. Tarptautinio konkurso paskelbimas savivaldybei sutaupys maždaug po 200 tūkst. eurų kasmet, nes penkerius metus taikytus įkainius „Dunokai“ sumažino trečdaliu.

Turbūt nedaug kas žino, jog Tauragėje jau 18 metų gyvuoja žvejybinių blizgių gamybos įmonė, kurios produkcija prekiauja per 250 žūklės reikmenų parduotuvių Lietuvoje. „Zumpės“ tvenkinio hidronimu pavadintos įmonės produkcija turi gilias tradicijas, dar nuo Skaičiavimo mašinų gamyklos laikų. Todėl tauragiškių gamybos blizgės kokybe nenusileidžia užsienietiškoms, teigia patyrę žvejai, o kai kurios jų tapusios klasikinėmis.    

Praėjusį antradienį Žygaičių kaime ūkininko Alvydo Merkelio valdose susirinko Tauragės apskrities žemdirbiai. Bendradarbiaujant su AB „Kauno grūdai“ įvyko renginys „Lauko diena“, kuriame ūkininkai galėjo ne tik įvertinti modernų šeimininko A. Merkelio pieno ūkį, bet ir aptarti susidariusius rūpesčius.

Į antradienį bendradarbiavimo centre „Spiečius“ vykusį reginį „Moteris versle: galimybės ir iššūkiai“ susirinko dailiosios lyties atstovės iš Tauragės, Šilutės, Šiaulių ir Klaipėdos. Kai kurios – norėdamos susitikti pažįstamas verslo atstoves, kitos – išgirsti taip trokštamus verslo sėkmės receptus.

„Tauragės žinios“ ne kartą rašė apie planus ir bandymus atgaivinti Vytauto ir Jūros gatvių  pabaigoje esantį kareivinių miestelį. Netoliese vis dar apleistų didžiulių pastatų besikuriančios modernios pramogų ir užimtumo erdvės teikia vilčių, jog neilgai trukus ši miesto dalis atgis. Savivaldybė savo iniciatyva rekonstravo 2 pastatus bei stato baseiną, likusias kareivines imta aktyviai pardavinėti aukcione. Vieną iš pastatų įsigiję verslininkai planuoja svečių namus, kiti istorinę praeitį menantys vaiduokliai – privatizuojamų sąraše.

Braškių augintojai trina rankomis – kaip reta šiltas ir ankstyvas pavasaris sparčiai nokina uogas. Pirmosios braškės graibstyte graibstomos. „Per pusvalandį išpardaviau 50 kilogramų braškių,“ – teigia „Eco braškė“ savininkas Vaidas Rimkus.  Pirkėjų negąsdina nė kaina. Už kilogramą lietuviškų braškių negailima ir 6 eurų.

Pastaruoju metu lyg grybai po lietaus Tauragėje „dygsta“ grožio oazės. Naujų grožio salonų savininkai nusiteikę optimistiškai ir tiki naujo verslo sėkme. O šios srities senbuvės teigia, kad rinka jau ir taip perpildyta. „Tauragėje greit kiekvienas klientas turės po atskirą meistrą,“ – įsitikinusi 33 metus grožio srityje dirbanti kosmetologė.

Penkerius metus Dariaus ir Girėno gatvėje dirbęs Šiaulių banko Tauragės klientų aptarnavo skyrius keliasi į Bažnyčių gatvę. Dėl kraustymosi procesų dvi dienas šį bankinė įstaiga nedirbs.