2020 Lapkričio 26 d.
Ketvirtadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Verslas

To dar nebuvo: Tauragėje – kinų restoranas

  • Įkelta: 2018-12-21

Gal ir sunkoka patikėti – Tauragėje šiuo metu yra 116 viešojo maitinimo įmonių, vien šiemet jų įsteigta 17. Restorano vardą turi tik viena  jų – vakar „Tauragės“ viešbučio pirmajame aukšte duris atvėręs „Da Feng“. Pasak jo savininkės Almos Marozienės, svajonės pildosi lėtai: idėja sukurti tokį restoraną gimė prieš penkerius metus, o įgyvendinta per pusmetį.

„Da Feng“ – šefo vardas

Daugeliui tauragiškių, dievinančių azijietiškus skonius, tokio restorano atidarymas – puiki kalėdinė staigmena. Restorano savininkė Alma Marozienė prisipažįsta pati labai mėgstanti kinišką maistą, tad nenuostabu, kad seniai svajojo įkurti tokį restoraną. Prieš penkerius metus susipažinusi su kinu šefu, su kuriuo bendrauja iki šiol, pamažu pildė savo žinių bagažą apie kinų virtuvę, mezgė ryšius, ir tik tada, kai rado šefą, kuris galėtų dirbti Tauragėje, idėja ėmė įgauti realias formas.

– Nuo šių metų gegužės ėmėmės konkrečiai įgyvendinti idėją, nes susipažinau su Da Feng. Kaip matote, jo vardas tapo ir restorano pavadinimu. Beje, rasti laisvą šefą yra tragedija. Radome jį per pažįstamus šefus. Kaip kinas nepagamins tobulų cepelinų, taip ir lietuviui pagaminti tikrą kinišką maistą nerealu. Da Feng yra dirbęs mūsų šalyje, be to, jam, bent jau kurį laiką, padės dar vienas šefas kinas, – sako ji.

Juo labiau, kad pasak A. Marozienės, kinų virtuvėje labai svarbūs padažai, prieskoniai. Jų reikia būtent kiniškų ir pirktų iš atitinkamų tiekėjų – bet kuriame prekybos centre jų tikrai nerasi.

Investavo dvigubai daugiau nei tikėjosi

Restorano savininkė pasakojo, kad rasti restoranui tinkamas patalpas – Tauragės centre, patogioje vietoje, lengvai pasiekiamas, buvo labai sunku – pasiūla itin maža, o kainos prilygsta Klaipėdos ar Kauno kainoms. Vis dėlto per ilgas paieškas pavyko rasti 120 kv. m patalpas viešbutyje (buvęs „Bitės“ salonas)

Paklausta, kiek investicijų prireikė restoranui įkurti, savininkė konkrečios sumos neatskleidė:

– Bent jau dvigubai daugiau nei tikėjausi, – sakė ji.

Vis dėlto A. Marozienė neslepia tvirtai tikinti savo sumanymo sėkme:

– Netikėčiau – nebūčiau to dariusi. Vos žengę pirmuosius žingsnius link savo svajonės įgyvendinimo sulaukėme itin daug aplinkinių entuziazmo – susidomėjimas buvo didžiulis, visi palaikė. Kai idėja pasidalinome socialiniuose tinkluose, reakcija buvo puiki. Tai įkvėpė nesustoti, eiti pirmyn.

Nors lengva tikrai nebuvo, juo labiau, kad Marozai augina tris vaikus, mažiausiai dukrelei netrukus sueis 11 mėnesių. Todėl didžiausi pagalbininkai, pasak restorano savininkės, buvo jos tėvai, dažnai prižiūrintys anūkus.

Firminis patiekalas – karpis

Pasak A. Marozienės, restorane galima ne tik pasimėgauti skaniais patiekalais per pietų pertrauką, bet ir praleisti vakarą jaukioje aplinkoje, o atskiroje erdvėje švęsti gimtadienį ar kitą ypatingą įvykį, organizuoti dalykinius pietus. Galima ir užsisakyti maistą į namus.

Vakar duris atvėręs restoranas kol kas dirbs nuo 10 iki 20 valandos. Dienos pietų iki Naujųjų metų nebus, patiekalus bus galima užsisakyti iš meniu. Pasirinkimas išties platus. Kaip svarbiausią meniu akcentą A. Marozienė mini sriubas – jai pačiai tai pats skaniausias dalykas kinų virtuvėje. Jų bus bene 11-os rūšių, visiems skoniams: aštrios, saldžios, sūrios. Bus netgi vaikams skirta sriuba.

Meniu, anot A. Marozienės, nesikeis, tai tarsi kinų maisto standartas – aukščiau bambos neiššoksi.

– Du patiekalai išskirtiniai – tai firminis karpis, kuris tiekiamas nedažname kinų restorane. Pagamintas pagal kinų tradicijas ir skirtas 4–6 asmenims, ir tradicinė Pekino antis. Meniu yra įvairiausių vištienos, kiaulienos, jautienos, daržovių patiekalų: saldžiarūgštė traški vištiena ar kiauliena, gongbao vištienos arba kiaulienos gabaliukai, žuvies skonio vištiena, šonkauliukai sojos padaže ir daug kitų egzotiškų, lietuvio skoniui neįprastų patiekalų, gardinamų šparagais, morkomis, bambukais, salierais, česnakais, sezamo sėklomis, juodaisiais grybais, sojos ar austrių padažu, – vardino restorano savininkė.

Beje, užsukti į restoraną neturėtų baimintis ir nemėgstantieji kinų maisto – meniu bus ir lietuviams įprastų patiekalų.

Interjerą kūrė patys

Restorane „Da Feng“ sukurtos 5 darbo vietos – padavėjomis įdarbintos 5 merginos.

– Esu labai patenkinta suburtu kolektyvu. Man smagu, kad turiu galimybę leisti jauniems žmonėms tobulėti. Juk kažkada ir aš ėjau į pirmą darbą. Juk sakoma – lenk medį, kol jaunas. Tinkamai  motyvuoti, jauni žmonės tiesiog trykšta entuziazmu, labai greit visko mokosi, nori dirbti ir uždirbti, – sako A. Marozienė.

Paklausta, kas kūrė restorano interjerą, ji pasakojo, kad viską pasidarė patys, savo jėgomis.

– Turėjom viziją, žinojom, kaip viskas turi atrodyti, ir to siekėm, – sakė jis. – Tai mūsų vaikas, mūsų kūrinys, tikiuosi, kad bus įvertintas.

Restorano interjeras klasikinis, itin minimalistinis ir santūrus: tamsios sienos, vieną jų puošia paveikslas „Dievo pirštas“, nutapytas, beje, patalpų šeimininko Sigito Ozgirdo, juodi odiniai suolai, baltos užuolaidos. Vienintelis kiniškas akcentas – balti popieriniai žibintai.

– Manau, kad itin ryškios dekoracijos, visi tie raudoni žibintai ir spalvingi drakonai – jau praeitis. Nebesinori tos pompastikos.

Tauragėje – 7 restoranai

Kaip informuoja Tauragės Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Tauragės mieste yra 7 restoranai (vienas iš jų – greitojo maisto restoranas „Hesburger“), kavinių-užkandinių – 26, valgyklų – 9, barų – 3, kebabinių – 9, mokyklų, kuriose gaminamas maistas, – 7, mokyklų, kuriose vykdomas maisto išdalinimas – 2, darželių – 3, socialinės globos ir rūpybos skyrių – 3.

Per 2018 metus uždaryta 13 viešojo maitinimo įmonių: 1 restoranas, 3 kavinės-užkandinės, 1 valgykla, 2 kebabinės, 4 mokyklos, kuriose gaminamas maistas, 1 mokykla, kurioje vykdomas maisto išdalinimas, 1 kaimo turizmo sodyba.

Šiais metais įsteigta 17 viešojo maitinimo įmonių (iš jų 1 restoranas, 6 kavinės užkandinės, 2 valgyklos, 3 kebabinės, 3 mokyklos, 2 mokyklos, kuriose vykdomas maisto išdalinimas). Mokyklose pasikeitė tik maitinimo paslaugų teikėjai.

Iš viso Tauragės rajone yra 116 viešojo maitinimo įmonių.

„Bratoil“ degalinę, esančią Gedimino gatvėje, Tauragėje, įsigijo degalinių tinklas „Circle K“. Pasak bendrovės atstovės, bendra planuojama investicija į įsigytą degalinę, įskaitant ir jos įsigijimo išlaidas, sieks apie 2,15 mln. eurų. Ketinama iš esmės atnaujinti degalų pylimo zoną, pastatyti naują, gerokai didesnę parduotuvę, įrengti visiškai naują automobilių plovyklą.

„Sigitos kepiniai“ – tradicinis šeimos verslas, kurio šeimininkai puoselėja tas pačias vertybes jau 25-erius metus. Šiandien įmonės jubiliejų Sigita ir Albinas Geštautai pasitinka derindami tradicijas ir modernius sprendimus. Praėjusią savaitę duris atvėrė atnaujinta jų produkcijos parduotuvėlė Respublikos g. „Saldumynų namai“, kurioje galima ne tik įsigyti skanėstų šventei, bet ir vietoje užkrimsti, patogiai prisėdus, išgerti arbatos.

Tauragės apskrities verslininkų asociacija, jau penktus metus iš eilės organizuojanti TAVA atviro verslo dienas, lapkričio 5–9 dienomis sukvietė gimnazijų, progimnazijų, vidurinių, pagrindinių mokyklų moksleivius, priešmokyklinio ugdymo įstaigų vaikus, profesinio rengimo centro bei Kauno kolegijos Tauragės skyriaus studentus ir jų vadovus į savo įmones susipažinti su verslininkų vykdoma veikla, verslo procesais, bei pasidalinti sėkmės istorijomis.

Miesto pakraštyje įsikūręs, nuoseklią plėtrą vykdantis Tauragės industrinis parkas (TIP) pastaruoju metu sulaukia vis daugiau investuotojų dėmesio. Čia veikiančios Australijos-JAV, Švedijos, Danijos, Norvegijos bei lietuviško kapitalo įmonės nuolat plečiasi. Didinamas gamybinių patalpų plotas, investuojama į modernią techniką, kuriamos naujos darbo vietos.

 

Respublikos gatvėje neseniai atidaryta tradicinių lietuviškų skanėstų – šakočių parduotuvė jau kviečia užsukti ir įsigyti ko nors gardaus. Juo labiau, kad jos lentynos nukrautos ne tik įvairaus dydžio ir skonio, įvairiai papuoštais šakočiais, bet ir kitokiais saldumynais – skruzdėlynais, grybukais, sausainiais. Vis dėlto svarbiausia prekė čia – būtent šakočiai: juos jau 20 metų kepa parduotuvės savininkės Ligitos Kužmarskienės įmonė, įsikūrusi Šilutėje.

Tauragėje įsikūrusiame nedideliame ceche gimsta mielos ir spalvingos tortų dekoracijos, keliaujančios po visą pasaulį. „Nojaus kepykla“ – pirmoji ir didžiausia tortų papuošimų gamintoja Lietuvoje, kurios įkūrėjai verslo idėją parsivežė iš emigracijos. Kad kiekviena šeimininkė pasijustų kepėja ir ypatinga proga nustebintų artimuosius puošniu tortu – tokia „Nojaus kepyklos“ misija.

Rajono spaudoje pasirodė informacija, jog Tauragės autobusų parko sandorius tikrina Viešųjų pirkimų tarnyba. Įmonės vadovas, vežėjų asociacijos „Linava“ viceprezidentas  Rimantas Martinavičius „Tauragės žinioms“ sakė dėl to esąs ramus – viskas įmonėje atliekama pagal įstatymo raidę. O paskleistas abejones Tauragės autobusų parko veiklos skaidrumu ir nauda direktorius vertina kaip nešvarius konkurentų žaidimus.  Taip pat vadovas džiaugėsi, jog į viešojo transporto rinką skverbiasi technologijos, o Tauragė žengia koja priekyje.

Aplinkos ministerijos paskelbtas taršos mažinimo planas sujudino ne tik automobilių vairuotojus, bet ir verslininkus, tiesiogiai „sėdinčius“ ant šio smulkaus verslo šakos. Tokių mūsų mieste apstu, nuo nepriklausomybės atgavimo iš Vokietijos ir Prancūzijos į Tauragę jie pramynė plačius kelius, kuriais rieda daugiausiai 10–14 metų senumo transporto priemonės. Todėl siekis apmokestinti dyzelines bei senesnes transporto priemones tiesiogiai kirs ne tik per pirkėjų, bet ir per prekybininkų kišenes. „Tauragės žinių“ pakalbinti naudotų automobilių verslo atstovai ironiškai klausė, ar žmonės turi pinigų elektromobiliams, ar naujesnes transporto priemones sugebės nusipirkti pensininkai ir studentai?

„Keda Trans“ – pirmoji logistikos įmonė Lietuvoje, pradėjusi teikti vairuotojų nuomos paslaugas užsienio partneriams. Bendrovės vadovas Kęstutis Onusaitis, nuosavo transporto verslo nusprendė imtis, kai Lietuvą krėtė finansinė krizė – 2009-aisiais. Kęstutis su žmona pasakoja, jog buvo ne vienas, sukiojęs pirštą prie smilkinio – visi uždaro verslus, o jūs pradedat. Tačiau tikėjimas savo jėgomis ir noras įgyvendinti svajonę vedė į priekį, ir ne veltui. „Keda Trans“ gyvuoja jau gerą dešimtmetį.

Šiais metais į naują vietą „Prekybos banke“ persikėlusios picerijos „Piri piri“ savininkė prasitarė apie bankrotą. Moteris tikina, kad jos maitinimo įstaigos nesėkmių kalti konkurentai, siekiantys sužlugdyti jos verslą. Žodžių į vatą moteris nevyniojo, tauragiškius išvadino „debilais“.

Prieš keturis metus Antoninai Toliušei metus valstybės tarnybos darbą Rusijos Federacijoje, artimieji buvo prieš jos sprendimą gyventi ir dirbti Lietuvoje. Atvykusi į Lietuvą jauna moteris ėmėsi savo gimtojoje šalyje gan populiarios valgomų puokščių gamybos. Sulaukė susidomėjimo. Svajoja įkurti dirbtuves.

 

Žurnalo „Verslo klasė“ skelbiamame didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2017 m. pardavimo pajamas tūkstantuke yra ne viena Tauragės apskrities įmonė. Aukščiausiai šiame sąraše iškilusi AB „Vilkyškių pieninė“, užimanti 51 poziciją.

Pagramantyje, Akmenos gatvėje, kurios vienoje pusėje čiurlena Akmena, kitoje gėlynuose skendintys namai, veikia siuvykla, kurios produkcija keliauja į Olandiją. 24-erius metus gyvuojančios įmonės savininkė Raselė Stružeckienė atvira – pastaraisiais metais konkurencija gerokai praretino siuvyklos užsakovų gretas. Iš įvairaus asortimento – nuo proginių suknelių iki laisvalaikio rūbų ir žaislų, šiuo metu beliko tik pastarieji. Tačiau moteris uždaryti siuvyklos negalvoja, dalijasi naujomis idėjomis, o labiausiai vertina atsidavusius darbuotojus, kurie kartu su ja nuo pat įkūrimo.

Į „Tauragės žinių“ redakciją kreipėsi viena smulkiųjų UAB „Dunokai“ akcininkių (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.). Moteris teigia nerimaujanti dėl savivaldybės kontroliuojamo įmonės akcijų paketo privatizavimo, esą smulkieji akcininkai jaučiasi atsidūrę nežinioje. „Jeigu savivaldybė parduoda, mes irgi norime parduoti savo akcijas, tik nežinome, kaip,“ – savo nerimą išsakė moteris.

Praėjusią savaitę Tauragės rajono savivaldybėje rinkosi įmonių privatizavimo komisija, kuri patvirtino UAB Tauragės butų ūkis ir UAB „Dunokai“ privatizavimo programą. Anot savivaldybės administracijos direktoriaus Modesto Petraičio, ją šiandien tvirtins Turto bankas, o liepos pabaigoje jau galima tikėtis aukciono paskelbimo. Parduodama bendrovė praėjusią savaitę pasirašė 4 iš 5 miesto tvarkymo paslaugų sutarčių. Tarptautinio konkurso paskelbimas savivaldybei sutaupys maždaug po 200 tūkst. eurų kasmet, nes penkerius metus taikytus įkainius „Dunokai“ sumažino trečdaliu.

Turbūt nedaug kas žino, jog Tauragėje jau 18 metų gyvuoja žvejybinių blizgių gamybos įmonė, kurios produkcija prekiauja per 250 žūklės reikmenų parduotuvių Lietuvoje. „Zumpės“ tvenkinio hidronimu pavadintos įmonės produkcija turi gilias tradicijas, dar nuo Skaičiavimo mašinų gamyklos laikų. Todėl tauragiškių gamybos blizgės kokybe nenusileidžia užsienietiškoms, teigia patyrę žvejai, o kai kurios jų tapusios klasikinėmis.    

Praėjusį antradienį Žygaičių kaime ūkininko Alvydo Merkelio valdose susirinko Tauragės apskrities žemdirbiai. Bendradarbiaujant su AB „Kauno grūdai“ įvyko renginys „Lauko diena“, kuriame ūkininkai galėjo ne tik įvertinti modernų šeimininko A. Merkelio pieno ūkį, bet ir aptarti susidariusius rūpesčius.

Į antradienį bendradarbiavimo centre „Spiečius“ vykusį reginį „Moteris versle: galimybės ir iššūkiai“ susirinko dailiosios lyties atstovės iš Tauragės, Šilutės, Šiaulių ir Klaipėdos. Kai kurios – norėdamos susitikti pažįstamas verslo atstoves, kitos – išgirsti taip trokštamus verslo sėkmės receptus.

„Tauragės žinios“ ne kartą rašė apie planus ir bandymus atgaivinti Vytauto ir Jūros gatvių  pabaigoje esantį kareivinių miestelį. Netoliese vis dar apleistų didžiulių pastatų besikuriančios modernios pramogų ir užimtumo erdvės teikia vilčių, jog neilgai trukus ši miesto dalis atgis. Savivaldybė savo iniciatyva rekonstravo 2 pastatus bei stato baseiną, likusias kareivines imta aktyviai pardavinėti aukcione. Vieną iš pastatų įsigiję verslininkai planuoja svečių namus, kiti istorinę praeitį menantys vaiduokliai – privatizuojamų sąraše.

Braškių augintojai trina rankomis – kaip reta šiltas ir ankstyvas pavasaris sparčiai nokina uogas. Pirmosios braškės graibstyte graibstomos. „Per pusvalandį išpardaviau 50 kilogramų braškių,“ – teigia „Eco braškė“ savininkas Vaidas Rimkus.  Pirkėjų negąsdina nė kaina. Už kilogramą lietuviškų braškių negailima ir 6 eurų.

Pastaruoju metu lyg grybai po lietaus Tauragėje „dygsta“ grožio oazės. Naujų grožio salonų savininkai nusiteikę optimistiškai ir tiki naujo verslo sėkme. O šios srities senbuvės teigia, kad rinka jau ir taip perpildyta. „Tauragėje greit kiekvienas klientas turės po atskirą meistrą,“ – įsitikinusi 33 metus grožio srityje dirbanti kosmetologė.

Penkerius metus Dariaus ir Girėno gatvėje dirbęs Šiaulių banko Tauragės klientų aptarnavo skyrius keliasi į Bažnyčių gatvę. Dėl kraustymosi procesų dvi dienas šį bankinė įstaiga nedirbs.

Nekilnojamojo turto skelbimų portalo aruodas.lt duomenimis, šiuo metu Tauragės rajone parduodami 37 butai, kurių kainos siekia nuo 253 Eur iki 841 Eur už kvadratinį metrą. „Tauragės žinių“ duomenimis, rajono nekilnojamo turto rinką dar šiemet papildys du nauji projektai. Antram gyvenimui prikeliamas daugiabutis namas vaiduoklis J. Tumo-Vaižganto gale, į kurį ketinama investuoti 1,5 mln. eurų, ir buvęs darželio „Ereliukas“ pastatas, kuris virs gyvenamaisiais butais ir kotedžais. Pastarąjį palankiai vertina nekilnojamo turto ekspertai, ir, nors statybos pilnu tempu dar net neprasidėjo, jame jau rezervuota 11 butų. Tuo tarpu namo vaiduoklio sėkme abejojama, nors jame taip pat planuojami modernūs statybos sprendimai.

Prieš penkerius metus Taurų nuotykių parke atidarytą restoraną „Pasaga“ valdo nauji šeimininkai. Iš emigracijos grįžę tauragiškiai nusprendė investuoti į maitinimo paslaugas teikiančią įmonę bei klientus vilioti lietuviškais patiekalais.

Miesto pakraštyje įsikūręs Tauragės industrinis parkas (TIP) pradėjo įgyvendinti dar vieną plėtros etapą. Greta Tvenkinių gatvės esančiame žemės sklype vyksta paruošiamieji darbai, kadangi galimybe statyti čia gamyklas domisi keturi nauji investuotojai.