2018 Gruodžio 14 d.
Penktadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Verslas

Verslo sėkmės paslaptis: kepinių tradicijos su mados prieskoniu

  • Įkelta: 2018-11-23

Jovitos Verpečinskienės nuotraukos 

Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

„Sigitos kepiniai“ – tradicinis šeimos verslas, kurio šeimininkai puoselėja tas pačias vertybes jau 25-erius metus. Šiandien įmonės jubiliejų Sigita ir Albinas Geštautai pasitinka derindami tradicijas ir modernius sprendimus. Praėjusią savaitę duris atvėrė atnaujinta jų produkcijos parduotuvėlė Respublikos g. „Saldumynų namai“, kurioje galima ne tik įsigyti skanėstų šventei, bet ir vietoje užkrimsti, patogiai prisėdus, išgerti arbatos.

Mada ir tradicijos

Parduotuvės interjerą atnaujinti verslininkams padėjo dukros – jau gerą penkmetį Lina ir Jovita darbuojasi tėvų įmonėje. Merginos juokauja, jog tėvai, nors ir yra pratę išlaikyti tradicijas, nesipriešina naujų idėjų gūsiams – o kad jų nepritrūktų, žinių jos semiasi įvairiuose seminaruose, kursuose ir mokymuose, mat kepinių rinka diktuoja savo sąlygas. Ar egzistuoja kepinių mados? Be abejonės, taip, – teigia Lina Geštautaitė. Tačiau į Lietuvą jos dažnai ateina pavėlavusios. Tortų dekoravimas cukraus mase, macaronsai, kepami iš riešutų miltų, – visa tai tiesiog privalo būti asortimente, todėl snausti nėra kada, ir kūrybai erdvės – per akis.

Be tradicinių kepinių – sausainių, šakočių, pyragų, vyniotinių, tortų, bandelių, parduodamų parduotuvėse, „Sigitos kepiniai“ priima individualius užsakymus šventėms – vestuvėms, krikštynoms, kepa tortus ir kitus skanėstus, kurie tarnauja ir kaip šventinio stalo papuošimai. Čia savo išmonę demonstruoja Lina – įgudusios jos rankos kuria tikrus stebuklus, pagražintus prancūziškais macaronsais, gardžiais keksiukais. Jos rankose gėlėmis pražysta vestuvių tortai, mažuosius džiugina pasakų ir animacinių filmukų personažai.

Sigita Geštautienė, vaišindama obuolių pyragu ir namine žolelių arbata, „Tauragės žinių“ žurnalistei pasakoja, jog kai kurių kepinių receptūrą išsaugojo nuo pačios pradžios. Pavyzdžiui, pyragas „Gardėsis“ – itin mėgstamas pirkėjų, todėl jo receptūros verslininkai nedrįsta keisti. Esą kartą nusprendus išbandyti kitų tiekėjų karamelę, klientai tuoj pat pajuto skonio skirtumus, taigi teko grąžinti anksčiau buvusius ingredientus. Verslininkė teigė, jog gamyboje naudojami tik aukščiausios kokybės produktai – grietinė, kiaušiniai, miltai, o visi kepiniai – rankų darbo, gaminami atsidavusių kepėjų.

Lina vasarą filmavosi laidoje „Beatos virtuvė“, kur kepė savo ištobulintą sūrio pyragą, kuris jau spėjo užkariauti namiškių širdis, jo jau galima įsigyti ir „Saldumynų namuose“. Laidą televizijos ekranuose bus galima išvysti gruodžio mėnesį.

– Pamačiau, jog Japonijoje prie šio pyrago prekybos vietų driekiasi eilės – visi laukia, kol iškeps. Pasidarė smalsu, kas gi ten tokio, – nauju skoniu intrigavo Lina.

Jovitos teigimu, įvesti naujovę – ilgas ir sudėtingas procesas. Receptus kuria ir išbando Lina. Pirmiausia, bandymų keliu atrasdama geriausią proporciją, teikia ją buhalterijos skyriui, kuris suskaičiuoja kalorijas ir ingredientų kiekius, kurie spausdinami ant etikečių. Tuomet seka naujo kepinio įvedimas į gamybą – kepėjų mokymai. Kaip nusprendžiama, kurie kepiniai verti dėmesio ir bus perkami? Anot Sigitos, geriausias lakmuso popierėlis – vaikai. Greičiausiai todėl šį vaidmenį nuo mažens atlikdavusios Lina ir Jovita galiausiai įsitraukė į kepinių verslą.

– Sugalvojam įvesti naujas bandeles ar sausainius, pirmiausia duodam paragauti vaikams. Jeigu jie valgo – paleidžiam į rinką, – pasakojo verslininkė.

Dirba visa šeima

1993 m. lapkritį įkurtai kepyklai tų metų Kalėdos buvo pirmasis darbymetis.

– Tie pirmieji mėnesiai buvo sunkūs, – prisimena S. Geštautienė, pridurdama, kad kepėjai tokiu ritmu ir gyvena – kol kiti švenčia, jie pluša. Motinos diena, Kalėdos, Velykos, kitos poilsio dienos – jeigu „iškrenta“ ilgesnis savaitgalis, lauk anšlago.

Moteris pasakoja, jog kelerius metus kepė namų rūsyje įrengtose patalpose, tik vėliau kieme pasistatė cechą. Šiuo metu visoje įmonėje pluša 32 darbuotojai, įmonė turi 5 prekybos taškus įvairiuose Žemaitijos miestuose bei šiemet pradėjo eksportuoti savo produkciją į Didžiąją Britaniją.

Kai kurios moterys pas Sigitą dirba nuo pat įsikūrimo, tačiau šeima džiaugiasi, jog prie kolektyvo prisijungė ir nemažai jaunimo.

– Šiuo metu kolektyvas, galima sakyti, sustyguotas, dirba kaip laikrodis, – teigia S. Geštautienė.

Anot jos, daugelį darbų šeima nudirba patys. Štai Albinas – ir komercijos direktorius, ir ūkvedys, dukra Jovita tvarko buhalteriją ir vadybinius reikalus, administruoja „Sigitos kepinių“ interneto svetainę bei fotografuoja kepinius – rūpinasi, kad nuotraukose atsiskleistų visas saldžių šedevrų grožis. Naujų rinkų paieška, ryšiai su užsieniu – taip pat Jovitos baras. Lina – idėjinis variklis ir naujų skonių generatorė, konditerijos meistrė. Po 25 metų triūso Sigita ir Albinas pripažįsta dabar jau galintys kartais ir atsipūsti, ramia širdimi išvykti atostogų – mat žino, kad verslu be priekaištų pasirūpins dukterys.

Verslininkai teigia konkurencijos nebijantys, esą duonos visiems užteks. Tačiau, Sigitos teigimu, piktina nelegaliai tortus kepančios namudininkės.

– Tegul kepa, visiems užteks vietos po saule. Bet dirbkim visi vienodomis sąlygomis – pagal sanitarinius reikalavimus, higienos normas, mokėkim mokesčius. Pirkėjai dažnai neįvertina namuose gaminamų kepinių rizikos. Juk kai kepi didelius kiekius, sutaupai pirkdamas žaliavą. O namudininkai eina į prekybos centrus medžioti nukainotų prekių, kurių kokybė – abejotina, neturi tinkamų laikymo sąlygų. Mes irgi namuose kepam, ne lauke, – juokavo moteris.

Pasak S. Geštautienės, nuomonė, kad specializuotose kepinių parduotuvėse kainos aukštesnės negu prekybos centruose, taip pat tesąs mitas.

– Mes negalim brangiau pardavinėti nei prekybos centrai, turim konkuruoti. Ten kainos dažnai net didesnės būna. O produkcijos kokybė – nepalyginama, užtenka pažiūrėti į sudėtį, – kokio ilgio E raide pažymėtų ingredientų sąrašas. O mes gaminam be pakaitalų, iš tikrų produktų ir parduodam dažnai net pigiau, – teigė Sigita. 

Paklausta, kas, tuomet gena pirkėjus tortų į prekybos centrus, verslininkė samprotavo, jog greičiausiai įpročiai bei laiko stoka – noras viską rasti vienoje vietoje.

Pirkėjus nuo praėjusios savaitės vilioja atnaujinta „Sigitos kepinių“ parduotuvė-kavinukė Respublikos g. Atnaujintas ne tik interjeras, bet ir asortimentas – be pirkėjų pamėgtos produkcijos, nuo šiol siūloma bandelių su lašinukais, kokosinių sausainių, desertų, morkų pyrago, pagal senovinį receptą iš daugybės lakštų kepto „Medučio“ ir dar kelios naujovės.

„Saldumynų namuose“ sekmadieniais ypač laukiami senjorai – arbata jie bus vaišinami nemokamai.  

Miesto pakraštyje įsikūręs, nuoseklią plėtrą vykdantis Tauragės industrinis parkas (TIP) pastaruoju metu sulaukia vis daugiau investuotojų dėmesio. Čia veikiančios Australijos-JAV, Švedijos, Danijos, Norvegijos bei lietuviško kapitalo įmonės nuolat plečiasi. Didinamas gamybinių patalpų plotas, investuojama į modernią techniką, kuriamos naujos darbo vietos.

 

Respublikos gatvėje neseniai atidaryta tradicinių lietuviškų skanėstų – šakočių parduotuvė jau kviečia užsukti ir įsigyti ko nors gardaus. Juo labiau, kad jos lentynos nukrautos ne tik įvairaus dydžio ir skonio, įvairiai papuoštais šakočiais, bet ir kitokiais saldumynais – skruzdėlynais, grybukais, sausainiais. Vis dėlto svarbiausia prekė čia – būtent šakočiai: juos jau 20 metų kepa parduotuvės savininkės Ligitos Kužmarskienės įmonė, įsikūrusi Šilutėje.

Tauragėje įsikūrusiame nedideliame ceche gimsta mielos ir spalvingos tortų dekoracijos, keliaujančios po visą pasaulį. „Nojaus kepykla“ – pirmoji ir didžiausia tortų papuošimų gamintoja Lietuvoje, kurios įkūrėjai verslo idėją parsivežė iš emigracijos. Kad kiekviena šeimininkė pasijustų kepėja ir ypatinga proga nustebintų artimuosius puošniu tortu – tokia „Nojaus kepyklos“ misija.

Rajono spaudoje pasirodė informacija, jog Tauragės autobusų parko sandorius tikrina Viešųjų pirkimų tarnyba. Įmonės vadovas, vežėjų asociacijos „Linava“ viceprezidentas  Rimantas Martinavičius „Tauragės žinioms“ sakė dėl to esąs ramus – viskas įmonėje atliekama pagal įstatymo raidę. O paskleistas abejones Tauragės autobusų parko veiklos skaidrumu ir nauda direktorius vertina kaip nešvarius konkurentų žaidimus.  Taip pat vadovas džiaugėsi, jog į viešojo transporto rinką skverbiasi technologijos, o Tauragė žengia koja priekyje.