2020 Lapkričio 25 d.
Trečiadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Verslas

Rimantas Martinavičius: mūsų ekonominis progresas yra didžiulis

  • Įkelta: 2018-09-19
Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

Rajono spaudoje pasirodė informacija, jog Tauragės autobusų parko sandorius tikrina Viešųjų pirkimų tarnyba. Įmonės vadovas, vežėjų asociacijos „Linava“ viceprezidentas  Rimantas Martinavičius „Tauragės žinioms“ sakė dėl to esąs ramus – viskas įmonėje atliekama pagal įstatymo raidę. O paskleistas abejones Tauragės autobusų parko veiklos skaidrumu ir nauda direktorius vertina kaip nešvarius konkurentų žaidimus.  Taip pat vadovas džiaugėsi, jog į viešojo transporto rinką skverbiasi technologijos, o Tauragė žengia koja priekyje.

– Kaip vertinate abejones Autobusų parko vykdomų viešųjų pirkimų skaidrumu?

– Jeigu darytume ką nors neteisėto, seniai būtume pasodinti į kalėjimą, dabar nebe tie laikai, kad ką nors būtų įmanoma nuslėpti. Pirkimams yra sudaryta komisija, jie vykdomi pagal nustatytas taisykles. Gal ir ras tarnyba kokių nors neatitikimų, detalių. Bet aš esu ramus visiškai dėl šių dalykų. Dalį pirkimų mes skelbiam per viešąją erdvę, daliai atliekam supaprastintas apklausas. Aišku, pirmiausia mes stengiamės, kad bendrovei būtų nauda. Ir produktas, ir kokybė, ir kaina būtų atitinkamai konkurencinga arba apskritai geresnė, nei rinkos sąlygos. Juk tuos pačius autobusus mes galėjome pirkti iš Lietuvos platintojų ir jie būtų kokiais 30 proc. brangesni. Mes negalėjom sau to leisti, nes pinigų kiekis yra ribotas, ir laimėjo vokiečių kompanija, paskelbtas tarptautinis konkursas ir kas norėjo, tas dalyvavo, kas galėjo pasiūlyti geriausią kainą. Nesigiriant, Lietuvoje nėra kito rajono, kur taip būtų atnaujinta autobusų techninė bazė. Mūsų kuro konkurso, kuris šiais metais vyko, kaina geresnė negu visos vežėjų asociacijos kaina. Dėl to, kad čia didelė konkurencija, Tauragėje 7–8 degalinės dalyvavo konkurse.

Lygiai taip pat savivaldybė dabar daro, pirkdama elektrinius autobusus. Neužilgo bus paskelbtas naujas konkursas. Pirmasis neįvyko, dabar yra dėliojamos pakeistos sąlygos, mes pateikėme taip pat savo pastabas. Galbūt kartelė per aukšta šiek tiek buvo ir plius gamintojų daug nėra, nėra konkurencijos, dėl to kaina laikosi nemaža.

– Ar tokia situacija, kai savivaldybė dotuoja savo valdomą vežėją, neiškraipo konkurencijos?

– Ar privati įmonė, ar mes, dirbame vienodomis sąlygomis. Tik tiek, kad tam privačiam kaip tik nereikia konkursų skelbti. Jie autobusą gali iškart nuvažiavę į kokią Turkiją nusipirkti, gal netgi pigiau. Jie neišlaiko autobusų stočių, infrastruktūros. Mes su asociacija apie tai esam daug kartų kalbėję – kad privatus vežėjas turi konkurencinį pranašumą prieš vežėjus savivaldybių įmones, kurios išlaiko dalį pastatų, infrastruktūrą, juk tai yra išlaidos. Tai yra gerai žmonėms, dėl to mes turime ir eksploatacines sutartis su savivaldybe. O apskritai visas transportas Europoje, pasaulyje, yra socialiai orientuotas ir jis yra kompensuojamas, vienur mažiau, kitur daugiau, priklausomai nuo žmonių kiekio, tankumo tam regione, kai kur labai stipriai, pavyzdžiui, Norvegijoje, kur atokios vietovės, jie ten moka tik trečdalį kuro kainos ir dar didžiulės kompensacijos.

– Kokia yra įprasta praktika Lietuvoje – ar kitos savivaldybės taip pat valdo autobusų parkų akcijų paketus?

– Lietuvoje autobusų parkus didžiąja dalimi valdo savivaldybės. Bet šiuo metu rinkoje situacija šiek tiek keičiasi. Mes vežėjų asociacijoje siekiame, kad išliktų galimybė savivaldybėms pačioms apsispręsti, ką jos turėtų daryti. Savivaldybė turėtų turėti tam tikras teises. Jeigu bus vidinių sandorių sudarymas apribotas, savivaldybės turės bet kokiu atveju skelbti konkursus. Dabar jos gali pagal vidinius sandorius sudarinėti sutartis su savo vežėjais, savo įmonėmis. Tas klausimas dabar yra Europos Teisme, Lietuvos konkurencijos taryba pasisako, kad turėtų būti skelbiami konkursai ir vidinių sandorių neturėtų būti. Jie laukia atsakymo, ar nėra pažeistos ES direktyvos. Tada bus visiškai aišku, kaip turėtų rinka Lietuvoje tvarkytis. Ir čia niekada vienybės nebus. Vilnius, va, dalį maršrutų konkursavo, tačiau nėra labai patenkinti. Nes privačių vežėjų autobusai neplauti, vairuotojai netvarkingi, nesilaiko grafikų. Nėra taip visai idealu. O galvojama, kad privatus atėjęs padarys kažkokį stebuklą. O yra labai daug niuansų.

– Kokia yra įmonės finansinė padėtis po pasirašytos sutarties su savivaldybe?

– Mes taupom savivaldybės lėšas. Šiais metais, lyginant su praėjusiais, gavom apie 85 tūkst. mažiau pinigų, kadangi nuostolio dengimo pas mus kaip ir neliko pagal tą sutartį. Ten yra maža savikaina ir mes taupom savivaldybės lėšas savo sąskaita. Taip, kad čia kalbėti apie kažkokį tai blogį aš net nedrįsčiau. Aišku, yra, kas norėtų autobusų parką matyti silpną, nepajėgų, tačiau pas mus ekonominis progresas yra didžiulis. Mes susipirkom naują techniką, sunaudojam daug mažiau kuro. Ir žinom kaip dirbti, kaip suvaldyti situaciją. Mums netrūksta vairuotojų, nors, aišku, norėtųsi, kad algos būtų didesnės. Tačiau mes mokame atlyginimus gal tik šiek tiek mažesnius, negu didmiesčiuose, tačiau tokia yra regionų specifika. Tai yra tik konkurentų žaidimai. Tie, kurie pralaimėjo konkursą, vis dar nerimsta. Mes turime pasirašę 5 metų sutartį, po to vėl bus konkursas, galės dalyvauti.

Dabar visoje Lietuvoje įdiegtos GPS sistemos, matosi autobusų judėjimo kryptys, maršrutai, dažnumas ir taip toliau. Labai daug technologijų diegiama į sistemą ir pas mus lygiai taip pat, mūsų visi duomenys yra kompiuterinėse programose, nuo kuro užsipylimo iki apskaitymo. Žmonių skaičius mažesnis, optimizavimą galėjom padaryti ir tai duoda rezultatą, finansinį efektyvumą. Finansinė būklė yra stabili. Atnaujinome techninę bazę, įsigijom 18 naujų transporto priemonių, taip pat pagal išgales vykdom papildomą veiklą, patys remontuojam tiek savo autobusus, tiek teikiam remonto paslaugas sunkiasvorėms transporto priemonėms.

Dar ruošiamės projektui autobusų pritaikymui neįgaliesiems, nes mūsų autobusai yra nupirkti su visa reikalinga įranga. Europos priemonė Lietuvoje yra įgyvendinama, mes rengiame paraišką, tikimės, kad už kiekvieną transporto priemonę gausime nuo 10 iki 14 tūkst. eurų kompensaciją.

O jeigu savivaldybėje nėra sudaryta normali tvarka atsiskaitymo už nuostolingus reisus, taip pat ir privatus vežėjas eitų į bankrotą. Tam yra mūsų vežėjų asociacija, kuri visada kalba apie tai, kad turėtų būti vienodos konkurencinės sąlygos, tam yra kontroliuojančios institucijos, kurios kontroliuoja piniginius srautus.

– Kokią viešojo transporto perspektyvą matote Tauragėje?

– Manau, kad savivaldybės žingsniai dėl elektrinių transporto priemonių yra labai teisingi. Aišku, jos yra brangesnės, bet pagal Darnaus judumo projektą, kuris yra čia Tauragėje taip perspektyviai vystomas, ir aš tikiuosi, kad jis bus pabaigtas, tie elektriniai autobusai labai gerai įsilieja. Tai yra tikrai naujovė, tai yra skatinimas žmonėms persėsti iš nuosavų automobilių į viešąjį transportą. Jei elektrinis autobusas suksis po miestą ir jeigu savivaldybė dar sugalvos netgi nemokamai važiavimą, tai bus didžiulis progresas. Jie bus su technologijomis, informacija, bilieto nuskaitymu elektroniniu būdu. Taip pat planuojame įrengti išmanias švieslentes, kuriose bus matyti važiavimo laikas ir maršrutai, šie projektai eina lygiagrečiai. Kai gyventojas pajus patogumą, keisis įpročiai, vaikai lips į autobusus, na, turėtų lipti. Ateina tam tikras kitoks mąstymo modelis, tai yra didelis žingsnis į priekį.  

Dėkojame už pokalbį.

Užs. nr. 88

Aplinkos ministerijos paskelbtas taršos mažinimo planas sujudino ne tik automobilių vairuotojus, bet ir verslininkus, tiesiogiai „sėdinčius“ ant šio smulkaus verslo šakos. Tokių mūsų mieste apstu, nuo nepriklausomybės atgavimo iš Vokietijos ir Prancūzijos į Tauragę jie pramynė plačius kelius, kuriais rieda daugiausiai 10–14 metų senumo transporto priemonės. Todėl siekis apmokestinti dyzelines bei senesnes transporto priemones tiesiogiai kirs ne tik per pirkėjų, bet ir per prekybininkų kišenes. „Tauragės žinių“ pakalbinti naudotų automobilių verslo atstovai ironiškai klausė, ar žmonės turi pinigų elektromobiliams, ar naujesnes transporto priemones sugebės nusipirkti pensininkai ir studentai?

„Keda Trans“ – pirmoji logistikos įmonė Lietuvoje, pradėjusi teikti vairuotojų nuomos paslaugas užsienio partneriams. Bendrovės vadovas Kęstutis Onusaitis, nuosavo transporto verslo nusprendė imtis, kai Lietuvą krėtė finansinė krizė – 2009-aisiais. Kęstutis su žmona pasakoja, jog buvo ne vienas, sukiojęs pirštą prie smilkinio – visi uždaro verslus, o jūs pradedat. Tačiau tikėjimas savo jėgomis ir noras įgyvendinti svajonę vedė į priekį, ir ne veltui. „Keda Trans“ gyvuoja jau gerą dešimtmetį.

Šiais metais į naują vietą „Prekybos banke“ persikėlusios picerijos „Piri piri“ savininkė prasitarė apie bankrotą. Moteris tikina, kad jos maitinimo įstaigos nesėkmių kalti konkurentai, siekiantys sužlugdyti jos verslą. Žodžių į vatą moteris nevyniojo, tauragiškius išvadino „debilais“.

Prieš keturis metus Antoninai Toliušei metus valstybės tarnybos darbą Rusijos Federacijoje, artimieji buvo prieš jos sprendimą gyventi ir dirbti Lietuvoje. Atvykusi į Lietuvą jauna moteris ėmėsi savo gimtojoje šalyje gan populiarios valgomų puokščių gamybos. Sulaukė susidomėjimo. Svajoja įkurti dirbtuves.

 

Žurnalo „Verslo klasė“ skelbiamame didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2017 m. pardavimo pajamas tūkstantuke yra ne viena Tauragės apskrities įmonė. Aukščiausiai šiame sąraše iškilusi AB „Vilkyškių pieninė“, užimanti 51 poziciją.

Pagramantyje, Akmenos gatvėje, kurios vienoje pusėje čiurlena Akmena, kitoje gėlynuose skendintys namai, veikia siuvykla, kurios produkcija keliauja į Olandiją. 24-erius metus gyvuojančios įmonės savininkė Raselė Stružeckienė atvira – pastaraisiais metais konkurencija gerokai praretino siuvyklos užsakovų gretas. Iš įvairaus asortimento – nuo proginių suknelių iki laisvalaikio rūbų ir žaislų, šiuo metu beliko tik pastarieji. Tačiau moteris uždaryti siuvyklos negalvoja, dalijasi naujomis idėjomis, o labiausiai vertina atsidavusius darbuotojus, kurie kartu su ja nuo pat įkūrimo.

Į „Tauragės žinių“ redakciją kreipėsi viena smulkiųjų UAB „Dunokai“ akcininkių (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.). Moteris teigia nerimaujanti dėl savivaldybės kontroliuojamo įmonės akcijų paketo privatizavimo, esą smulkieji akcininkai jaučiasi atsidūrę nežinioje. „Jeigu savivaldybė parduoda, mes irgi norime parduoti savo akcijas, tik nežinome, kaip,“ – savo nerimą išsakė moteris.

Praėjusią savaitę Tauragės rajono savivaldybėje rinkosi įmonių privatizavimo komisija, kuri patvirtino UAB Tauragės butų ūkis ir UAB „Dunokai“ privatizavimo programą. Anot savivaldybės administracijos direktoriaus Modesto Petraičio, ją šiandien tvirtins Turto bankas, o liepos pabaigoje jau galima tikėtis aukciono paskelbimo. Parduodama bendrovė praėjusią savaitę pasirašė 4 iš 5 miesto tvarkymo paslaugų sutarčių. Tarptautinio konkurso paskelbimas savivaldybei sutaupys maždaug po 200 tūkst. eurų kasmet, nes penkerius metus taikytus įkainius „Dunokai“ sumažino trečdaliu.

Turbūt nedaug kas žino, jog Tauragėje jau 18 metų gyvuoja žvejybinių blizgių gamybos įmonė, kurios produkcija prekiauja per 250 žūklės reikmenų parduotuvių Lietuvoje. „Zumpės“ tvenkinio hidronimu pavadintos įmonės produkcija turi gilias tradicijas, dar nuo Skaičiavimo mašinų gamyklos laikų. Todėl tauragiškių gamybos blizgės kokybe nenusileidžia užsienietiškoms, teigia patyrę žvejai, o kai kurios jų tapusios klasikinėmis.    

Praėjusį antradienį Žygaičių kaime ūkininko Alvydo Merkelio valdose susirinko Tauragės apskrities žemdirbiai. Bendradarbiaujant su AB „Kauno grūdai“ įvyko renginys „Lauko diena“, kuriame ūkininkai galėjo ne tik įvertinti modernų šeimininko A. Merkelio pieno ūkį, bet ir aptarti susidariusius rūpesčius.

Į antradienį bendradarbiavimo centre „Spiečius“ vykusį reginį „Moteris versle: galimybės ir iššūkiai“ susirinko dailiosios lyties atstovės iš Tauragės, Šilutės, Šiaulių ir Klaipėdos. Kai kurios – norėdamos susitikti pažįstamas verslo atstoves, kitos – išgirsti taip trokštamus verslo sėkmės receptus.

„Tauragės žinios“ ne kartą rašė apie planus ir bandymus atgaivinti Vytauto ir Jūros gatvių  pabaigoje esantį kareivinių miestelį. Netoliese vis dar apleistų didžiulių pastatų besikuriančios modernios pramogų ir užimtumo erdvės teikia vilčių, jog neilgai trukus ši miesto dalis atgis. Savivaldybė savo iniciatyva rekonstravo 2 pastatus bei stato baseiną, likusias kareivines imta aktyviai pardavinėti aukcione. Vieną iš pastatų įsigiję verslininkai planuoja svečių namus, kiti istorinę praeitį menantys vaiduokliai – privatizuojamų sąraše.

Braškių augintojai trina rankomis – kaip reta šiltas ir ankstyvas pavasaris sparčiai nokina uogas. Pirmosios braškės graibstyte graibstomos. „Per pusvalandį išpardaviau 50 kilogramų braškių,“ – teigia „Eco braškė“ savininkas Vaidas Rimkus.  Pirkėjų negąsdina nė kaina. Už kilogramą lietuviškų braškių negailima ir 6 eurų.

Pastaruoju metu lyg grybai po lietaus Tauragėje „dygsta“ grožio oazės. Naujų grožio salonų savininkai nusiteikę optimistiškai ir tiki naujo verslo sėkme. O šios srities senbuvės teigia, kad rinka jau ir taip perpildyta. „Tauragėje greit kiekvienas klientas turės po atskirą meistrą,“ – įsitikinusi 33 metus grožio srityje dirbanti kosmetologė.

Penkerius metus Dariaus ir Girėno gatvėje dirbęs Šiaulių banko Tauragės klientų aptarnavo skyrius keliasi į Bažnyčių gatvę. Dėl kraustymosi procesų dvi dienas šį bankinė įstaiga nedirbs.

Nekilnojamojo turto skelbimų portalo aruodas.lt duomenimis, šiuo metu Tauragės rajone parduodami 37 butai, kurių kainos siekia nuo 253 Eur iki 841 Eur už kvadratinį metrą. „Tauragės žinių“ duomenimis, rajono nekilnojamo turto rinką dar šiemet papildys du nauji projektai. Antram gyvenimui prikeliamas daugiabutis namas vaiduoklis J. Tumo-Vaižganto gale, į kurį ketinama investuoti 1,5 mln. eurų, ir buvęs darželio „Ereliukas“ pastatas, kuris virs gyvenamaisiais butais ir kotedžais. Pastarąjį palankiai vertina nekilnojamo turto ekspertai, ir, nors statybos pilnu tempu dar net neprasidėjo, jame jau rezervuota 11 butų. Tuo tarpu namo vaiduoklio sėkme abejojama, nors jame taip pat planuojami modernūs statybos sprendimai.

Prieš penkerius metus Taurų nuotykių parke atidarytą restoraną „Pasaga“ valdo nauji šeimininkai. Iš emigracijos grįžę tauragiškiai nusprendė investuoti į maitinimo paslaugas teikiančią įmonę bei klientus vilioti lietuviškais patiekalais.

Miesto pakraštyje įsikūręs Tauragės industrinis parkas (TIP) pradėjo įgyvendinti dar vieną plėtros etapą. Greta Tvenkinių gatvės esančiame žemės sklype vyksta paruošiamieji darbai, kadangi galimybe statyti čia gamyklas domisi keturi nauji investuotojai.

Šį mėnesį Tauragės rajone, Žygaičių seniūnijos Zoliškių kaime, pradės veikti pirmasis Lietuvoje krematoriumas gyvūnams. Jame ketinama kremuoti augintinius, kurių svoris neviršija 100 kilogramų. Tikimasi, kad iš užsienio parsivežta ir kelis metus brandinta mūsų kraštiečio Vitalijaus Žebelio idėja prigis Lietuvoje ir suformuos humaniškesnes atsisveikinimo su gyvūnais tradicijas.

AB „Vilkyškių pieninė“, 2017-aisiais pripažinta metų investuotoja, planuoja dar vieną didžiulį projektą Tauragėje. Įmonės vadovas Gintaras Bertašius pateikė rajono savivaldybei prašymą išnuomoti greta neseniai išdygusio AB „Modest“ išrūgų perdirbimo cecho esantį sklypą, kadangi planuoja dar vienos gamyklos statybą. Preliminariais duomenimis, pieno perdirbimo gigantė ketina investuoti 30–40 mln. eurų į sūrių gamyklą ir sukurti 50 naujų darbo vietų. Trečiadienį Taryba spręs dėl šio projekto pripažinimu regioninės svarbos projektu.

Praėjusių metų liepą „Tauragės žinios“ rašė, jog Tauragės šilumos tinklams pavyko išsrėbti 2015-aisiais įmonei vadovavusio Vaclovo Karbauskio privirtą košę – įtikinti Klaipėdos apygardos teismą, jog jo sudarytos sutarties su „Timbex“ nutraukimas užtikrino vartotojų interesus. Tai yra ne tik nemokėti UAB „Timbex“ 90 tūkst. eurų kompensacijos už negautas pajamas, bet ir prisiteisti 10 tūkst. Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau tuo bėdos nesibaigė, „Timbex“ surašė kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui, reikalaudama grąžinti pirmos instancijos teismo jiems naudingą nuosprendį. Šįkart šilumininkai galutinai apgynė įmonės ir vartotojų interesus – teisėjų kolegija konstatavo, jog nutraukdama sutartį su „Timbex“ ir taip sutaupydama 330 tūkst. eurų, bendrovė elgėsi teisėtai. 

Nors 2017-ieji UAB „Dunokai“ nebuvo tokie pelningi kaip prieš tai buvę metai, įmonės veiklos rezultatus valdybos pirmininkas Modestas Petraitis vertina gerai. 37 tūkst. grynojo pelno uždirbusios įmonės direktoriui priedas prie atlyginimo padidintas nuo 20 iki 30 procentų, papenėti ir bendrovės akcininkai – dividendams išmokėti šiemet paskirta 15 tūkst. eurų.

Nors 2017-ieji UAB „Dunokai“ nebuvo tokie pelningi kaip prieš tai buvę metai, įmonės veiklos rezultatus valdybos pirmininkas Modestas Petraitis vertina gerai. 37 tūkst. grynojo pelno uždirbusios įmonės direktoriui priedas prie atlyginimo padidintas nuo 20 iki 30 procentų, papenėti ir bendrovės akcininkai – dividendams išmokėti šiemet paskirta 15 tūkst. eurų.

Nors 2017-ieji UAB „Dunokai“ nebuvo tokie pelningi kaip prieš tai buvę metai, įmonės veiklos rezultatus valdybos pirmininkas Modestas Petraitis vertina gerai. 37 tūkst. grynojo pelno uždirbusios įmonės direktoriui priedas prie atlyginimo padidintas nuo 20 iki 30 procentų, papenėti ir bendrovės akcininkai – dividendams išmokėti šiemet paskirta 15 tūkst. eurų.

Atėjus pavasariui atnaujinti moteriškų, vyriškų ir vaikiškų drabužių garderobą kviečia „Notilė“. Vasario 16-osios gatvėje įsikūrusi nauja parduotuvė prekiauja iš Anglijos parvežtais kokybiškais drabužiais, avalyne, žaislais. Ir turbūt vienintelė Tauragėje – dirbs net sekmadieniais.