2020 Liepos 10 d.
Penktadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Verslas

Transporto verslas – ne tik „baranką sukioti“

  • Įkelta: 2018-08-06

Kęstutis Onusaitis (centre) sako, kad verslo sėkmė – komandinis darbas

Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

„Keda Trans“ – pirmoji logistikos įmonė Lietuvoje, pradėjusi teikti vairuotojų nuomos paslaugas užsienio partneriams. Bendrovės vadovas Kęstutis Onusaitis, nuosavo transporto verslo nusprendė imtis, kai Lietuvą krėtė finansinė krizė – 2009-aisiais. Kęstutis su žmona pasakoja, jog buvo ne vienas, sukiojęs pirštą prie smilkinio – visi uždaro verslus, o jūs pradedat. Tačiau tikėjimas savo jėgomis ir noras įgyvendinti svajonę vedė į priekį, ir ne veltui. „Keda Trans“ gyvuoja jau gerą dešimtmetį.

Ramstis – šeima

Apie transporto paslaugų verslą su Kęstučiu ir jo žmona Dalia kalbamės jų namuose, prie kavos puodelio. Kęstutis neslepia – be žmonos palaikymo, kažin, kaip viskas eitųsi. Juk kadaise, kai pats važiuodavo į reisus, Daliai teko praktiškai vienai auginti dukras. O ir dabar, valdant įmonę, kurioje dirba 22 vairuotojai, slegianti atsakomybė ir verslo rūpesčiai dažnai braunasi ir į šeimą. Kęstutis šmaikštavo, jog dažnai tenka dirbti ir psichologu – vidury nakties išklausyti vairuotojų bėdas. O ir atsakomybė už gabenamus krovinius gula ant vadovo pečių – vyras prisipažįsta kiaurą parą sekantis, kur yra jo įmonės transportas, ar vairuotojas laiku sustojo pailsėti, ar viskas einasi pagal planą. Tačiau stiprybės verslininkas semiasi iš šeimos židinio.

– Mes visada pietaujame, vakarieniaujame kartu, tai šventas reikalas. Jis stengiasi būti geru vadovu, o aš savo ruožtu stengiuosi, kad verslininkas liktų ir žmogumi, – šypsosi Dalia.

Kęstutis kilęs iš Prienų, Tauragėje gyvena nuo 2001-ųjų, ir nesutrinka pavadintas meilės emigrantu – abu su žmona nusijuokia, jog, galima sakyti, taip ir yra.

Automobiliai, technika vyrui nedavė ramybės nuo vaikystės. Kęstutis pasakoja, jog, kadangi augo neturtingoje šeimoje, visada norėjo sukurti ką nors savo. Taigi, po nepriklausomybės atgavimo, metus atitarnavęs Lietuvos Respublikos armijoje, baigęs mokslus Žemės ūkio universitete, išvyko dirbti ir semtis patirties į Daniją. Ten Kęstučiui teko dirbti ir vairuotoju, ir logistika užsiimančios didelės įmonės vadybininku. Taigi užsienyje vyras įgijo žinių ir patirties, kaip suvaldyti transporto verslą.

Partnerystė su Danais

– Danų pasitikėjimą įgyti labai sudėtinga, tai trunka ne vienerius metus. Tačiau po kokių 5 metų bendro darbo jie pradeda kitaip į tave žiūrėti. Taip ir tapome partneriais. 2009-aisiais mes buvome pirmieji, pradėję siūlyti vairuotojų nuomos paslaugą. Šiuo metu „Keda Trans“ dirba dviem kryptimis – nuomoja vairuotojus danų logistikos bendrovėms ir vykdome tarptautinius pervežimus patys, – pasakojo Kęstutis.

Bendrovės pervežimų geografija – Danija, Prancūzija, Belgija, Vokietija, Liuksemburgas – senojo Europos žemyno šalys. Tauragė, anot Kęstučio, patogus miestas logistikai, dėl tarptautinio kelio „Via Baltica“. Įmonė vykdo tik tarptautinius pervežimus. Kęstučio teigimu, vežti iš Lietuvos – neapsimoka. „Keda Trans“ priklauso 11 vilkikų su tentinėmis priekabomis. Esą anksčiau turėjo ir šaldytuvų, tačiau šios galimybės atsisakė. O veža vairuotojai įvairius krovinius – daugiausia baldus, dviračius, net gi druską keliams barstyti. Kęstutis pasakoja, jog kartą teko pristatyti dviračių siuntą ir į Maljorką.

Šiame versle vežėjo atsakomybė didžiulė. Įmonės vadovas yra atsakingas ir už vilkiką su priekaba, kurio kaina siekia 120 tūkst. eurų, ir už krovinį bei visus netikėtumus. Todėl labai svarbu, kokią komandą pasirenki. O gerų vairuotojų, anot K. Onusaičio, tragiškai trūksta. Taip pat vyras įvardijo, jog didžiulė vairuotojų problema yra alkoholis bei kuro vagystės. Tokiais atvejais su vairuotojais tenka atsisveikinti, šiuo atžvilgiu įmonės politika griežta. Tačiau šiais laikais dirbti jau lengviau – į vilkikus sumontuojama sekimo įranga, kurios pagalba galima stebėti ne tik vilkiko buvimo vietą, bet ir kuro sąnaudas.

6 savaitės kelyje

Šiuo metu „Keda Trans“ komandoje – 22 vairuotojai ir 6 administracijos darbuotojai, iš kurių trys vadybininkai, mokantys kelias užsienio kalbas, o ir pats Kęstutis dirba vadybininko darbą.  kai kurie jų dirba nuo pat įmonės įsikūrimo. K. Onusaitis teigia, jog komanda šiuo metu sukomplektuota ir patikima. Jis pats studijuoja Kauno kolegijos Tauragės skyriuje Įstaigų ir įmonių administravimo Logistikos specializacijos programą.

– Labai svarbu vadovo santykis su darbuotoju. Nes šioje srityje itin daug lemia žmogiškasis faktorius. O ir darbas specifinis – 6 savaitėms išvykstama į reisą, prie to reikia prisitaikyti. Yra žmonių, kuriems toks gyvenimo būdas prie širdies, kelyje jie atranda save. Ir aš pats vis dar mėgstu pavairuoti – vilkike ant gulto kartais net geriau išsimiegu, nei dvigulėje lovoje namuose, – šmaikštavo Kęstutis. Anot jo, 6 savaitės, tai psichologinė riba, kurią žmogus gali ištverti kelyje.

„Keda Trans“ vadovas teigė, jog Danijoje įmonė yra įsigijusi būstą, kur vairuotojai gali pailsėti, išsiskalbti, pasijusti, tarsi namuose. Anot jo, tai labai svarbu žmogui, kuris visą laiką kelyje. Tačiau įvairių kuriozų išvengti nepavyksta – kartą, pasakojo Kęstutis, kartu į reisą vykę svainiai pakeliui naktį susivaidijo. Vienam išlipus iš vilkiko, kitas ėmė ir nuvažiavo. Telefonu spręsti tokias situacijas Kęstučiui ne naujiena. Taip pat pasitaiko įvairiausių situacijų, kitaip sakant force majeure – avarija, spūstys keliuose, dėl kurių vėluojama pristatyti krovinį. Tokiu atveju problemas spręsti prisieina vėlgi vadovui – derinti laiką su tiekėjais, užsakovais, konsultuoti vairuotoją, kaip elgtis. Taigi telefonas netyla dažnai.

Padidinta rizika

Būna ir tragiškų nelaimių, nes kelyje dažnai kyla neprognozuojamos situacijos. Vairuotojas – padidintos rizikos profesija. K. Onusaičio teigimu, daug diskusijų sukelia tai, jog LR civilinis kodeksas numato, kad už vairuotojo kelyje padarytą žalą, net jei įrodyta jo kaltė, visada atsako įmonė. Kęstučiui yra tekę turėti ir itin skaudžios patirties, kai jo įmonės vairuotojas, sukėlė eismo įvykį Lietuvoje, kurio metu žuvo  du žmonės. Tuomet įmonei teko išmokėti neturtinę žalą žuvusiųjų artimiesiems. Anot Kęstučio, toji nelaimė baisiai sukrėtė tiek vairuotojo, tiek jo paties šeimą.

Bendrovės vadovo teigimu – vairuotojo darbas – nelengvas, tačiau gana gerai apmokamas. Užsienyje dirbančių vairuotojų atlygis gali siekti ir 130 eurų per dieną. Tačiau jis reikalauja ir žinių. Neužtenka „baranką sukioti“, kaip, anot vadovo, kartais išsireiškia kai kurie vairuotojai.

– Yra vairuotojų iš didžiosios raidės, profesionalų, o yra tokių, kurie imasi to tik dėl pinigų. Tokie karjerą dažniausiai greitai baigia, – Kęstučiui antrina jo žmona Dalia.

Pagrindinis iššūkis šiam verslui, anot Kęstučio – labai aukštos Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kainos. Apdrausti vilkiką metams Lietuvoje kainuoja nuo 3000 Eur iki 5000 tūkst. eurų, o jei įmonė turi padariusi žalų, tai kaina pakyla net iki 10 tūkst. eurų, kai tuo tarpu Lenkijoje kaina siekia kelis kartus mažiau. Dėl šios priežasties, anot Kęstučio, daug vežėjų perkelia įmones į Lenkiją ir į kitas Europos Sąjungos šalis. Pagalbos ranką Lietuvos vežėjams žada ištiesti asociacija „Linava“, nuo rudens žadanti pasiūlyti asociacijos nariams draudimo paslaugą.

Kęstutis nusiteikęs optimistiškai, nors į verslo plėtrą Lietuvoje teigia žiūrintis atsargiai, ypač, kai griežtėja ES įstatyminė bazė, diskutuojama dėl „Mobilumo paketo“, kuris, anot vadovo, diskriminuoja tokių mažų šalių, kaip Lietuva, vežėjus.

Šiais metais į naują vietą „Prekybos banke“ persikėlusios picerijos „Piri piri“ savininkė prasitarė apie bankrotą. Moteris tikina, kad jos maitinimo įstaigos nesėkmių kalti konkurentai, siekiantys sužlugdyti jos verslą. Žodžių į vatą moteris nevyniojo, tauragiškius išvadino „debilais“.

Prieš keturis metus Antoninai Toliušei metus valstybės tarnybos darbą Rusijos Federacijoje, artimieji buvo prieš jos sprendimą gyventi ir dirbti Lietuvoje. Atvykusi į Lietuvą jauna moteris ėmėsi savo gimtojoje šalyje gan populiarios valgomų puokščių gamybos. Sulaukė susidomėjimo. Svajoja įkurti dirbtuves.

 

Žurnalo „Verslo klasė“ skelbiamame didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2017 m. pardavimo pajamas tūkstantuke yra ne viena Tauragės apskrities įmonė. Aukščiausiai šiame sąraše iškilusi AB „Vilkyškių pieninė“, užimanti 51 poziciją.

Pagramantyje, Akmenos gatvėje, kurios vienoje pusėje čiurlena Akmena, kitoje gėlynuose skendintys namai, veikia siuvykla, kurios produkcija keliauja į Olandiją. 24-erius metus gyvuojančios įmonės savininkė Raselė Stružeckienė atvira – pastaraisiais metais konkurencija gerokai praretino siuvyklos užsakovų gretas. Iš įvairaus asortimento – nuo proginių suknelių iki laisvalaikio rūbų ir žaislų, šiuo metu beliko tik pastarieji. Tačiau moteris uždaryti siuvyklos negalvoja, dalijasi naujomis idėjomis, o labiausiai vertina atsidavusius darbuotojus, kurie kartu su ja nuo pat įkūrimo.

Į „Tauragės žinių“ redakciją kreipėsi viena smulkiųjų UAB „Dunokai“ akcininkių (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.). Moteris teigia nerimaujanti dėl savivaldybės kontroliuojamo įmonės akcijų paketo privatizavimo, esą smulkieji akcininkai jaučiasi atsidūrę nežinioje. „Jeigu savivaldybė parduoda, mes irgi norime parduoti savo akcijas, tik nežinome, kaip,“ – savo nerimą išsakė moteris.

Praėjusią savaitę Tauragės rajono savivaldybėje rinkosi įmonių privatizavimo komisija, kuri patvirtino UAB Tauragės butų ūkis ir UAB „Dunokai“ privatizavimo programą. Anot savivaldybės administracijos direktoriaus Modesto Petraičio, ją šiandien tvirtins Turto bankas, o liepos pabaigoje jau galima tikėtis aukciono paskelbimo. Parduodama bendrovė praėjusią savaitę pasirašė 4 iš 5 miesto tvarkymo paslaugų sutarčių. Tarptautinio konkurso paskelbimas savivaldybei sutaupys maždaug po 200 tūkst. eurų kasmet, nes penkerius metus taikytus įkainius „Dunokai“ sumažino trečdaliu.

Turbūt nedaug kas žino, jog Tauragėje jau 18 metų gyvuoja žvejybinių blizgių gamybos įmonė, kurios produkcija prekiauja per 250 žūklės reikmenų parduotuvių Lietuvoje. „Zumpės“ tvenkinio hidronimu pavadintos įmonės produkcija turi gilias tradicijas, dar nuo Skaičiavimo mašinų gamyklos laikų. Todėl tauragiškių gamybos blizgės kokybe nenusileidžia užsienietiškoms, teigia patyrę žvejai, o kai kurios jų tapusios klasikinėmis.    

Praėjusį antradienį Žygaičių kaime ūkininko Alvydo Merkelio valdose susirinko Tauragės apskrities žemdirbiai. Bendradarbiaujant su AB „Kauno grūdai“ įvyko renginys „Lauko diena“, kuriame ūkininkai galėjo ne tik įvertinti modernų šeimininko A. Merkelio pieno ūkį, bet ir aptarti susidariusius rūpesčius.

Į antradienį bendradarbiavimo centre „Spiečius“ vykusį reginį „Moteris versle: galimybės ir iššūkiai“ susirinko dailiosios lyties atstovės iš Tauragės, Šilutės, Šiaulių ir Klaipėdos. Kai kurios – norėdamos susitikti pažįstamas verslo atstoves, kitos – išgirsti taip trokštamus verslo sėkmės receptus.

„Tauragės žinios“ ne kartą rašė apie planus ir bandymus atgaivinti Vytauto ir Jūros gatvių  pabaigoje esantį kareivinių miestelį. Netoliese vis dar apleistų didžiulių pastatų besikuriančios modernios pramogų ir užimtumo erdvės teikia vilčių, jog neilgai trukus ši miesto dalis atgis. Savivaldybė savo iniciatyva rekonstravo 2 pastatus bei stato baseiną, likusias kareivines imta aktyviai pardavinėti aukcione. Vieną iš pastatų įsigiję verslininkai planuoja svečių namus, kiti istorinę praeitį menantys vaiduokliai – privatizuojamų sąraše.

Braškių augintojai trina rankomis – kaip reta šiltas ir ankstyvas pavasaris sparčiai nokina uogas. Pirmosios braškės graibstyte graibstomos. „Per pusvalandį išpardaviau 50 kilogramų braškių,“ – teigia „Eco braškė“ savininkas Vaidas Rimkus.  Pirkėjų negąsdina nė kaina. Už kilogramą lietuviškų braškių negailima ir 6 eurų.

Pastaruoju metu lyg grybai po lietaus Tauragėje „dygsta“ grožio oazės. Naujų grožio salonų savininkai nusiteikę optimistiškai ir tiki naujo verslo sėkme. O šios srities senbuvės teigia, kad rinka jau ir taip perpildyta. „Tauragėje greit kiekvienas klientas turės po atskirą meistrą,“ – įsitikinusi 33 metus grožio srityje dirbanti kosmetologė.

Penkerius metus Dariaus ir Girėno gatvėje dirbęs Šiaulių banko Tauragės klientų aptarnavo skyrius keliasi į Bažnyčių gatvę. Dėl kraustymosi procesų dvi dienas šį bankinė įstaiga nedirbs.

Nekilnojamojo turto skelbimų portalo aruodas.lt duomenimis, šiuo metu Tauragės rajone parduodami 37 butai, kurių kainos siekia nuo 253 Eur iki 841 Eur už kvadratinį metrą. „Tauragės žinių“ duomenimis, rajono nekilnojamo turto rinką dar šiemet papildys du nauji projektai. Antram gyvenimui prikeliamas daugiabutis namas vaiduoklis J. Tumo-Vaižganto gale, į kurį ketinama investuoti 1,5 mln. eurų, ir buvęs darželio „Ereliukas“ pastatas, kuris virs gyvenamaisiais butais ir kotedžais. Pastarąjį palankiai vertina nekilnojamo turto ekspertai, ir, nors statybos pilnu tempu dar net neprasidėjo, jame jau rezervuota 11 butų. Tuo tarpu namo vaiduoklio sėkme abejojama, nors jame taip pat planuojami modernūs statybos sprendimai.

Prieš penkerius metus Taurų nuotykių parke atidarytą restoraną „Pasaga“ valdo nauji šeimininkai. Iš emigracijos grįžę tauragiškiai nusprendė investuoti į maitinimo paslaugas teikiančią įmonę bei klientus vilioti lietuviškais patiekalais.

Miesto pakraštyje įsikūręs Tauragės industrinis parkas (TIP) pradėjo įgyvendinti dar vieną plėtros etapą. Greta Tvenkinių gatvės esančiame žemės sklype vyksta paruošiamieji darbai, kadangi galimybe statyti čia gamyklas domisi keturi nauji investuotojai.

Šį mėnesį Tauragės rajone, Žygaičių seniūnijos Zoliškių kaime, pradės veikti pirmasis Lietuvoje krematoriumas gyvūnams. Jame ketinama kremuoti augintinius, kurių svoris neviršija 100 kilogramų. Tikimasi, kad iš užsienio parsivežta ir kelis metus brandinta mūsų kraštiečio Vitalijaus Žebelio idėja prigis Lietuvoje ir suformuos humaniškesnes atsisveikinimo su gyvūnais tradicijas.

AB „Vilkyškių pieninė“, 2017-aisiais pripažinta metų investuotoja, planuoja dar vieną didžiulį projektą Tauragėje. Įmonės vadovas Gintaras Bertašius pateikė rajono savivaldybei prašymą išnuomoti greta neseniai išdygusio AB „Modest“ išrūgų perdirbimo cecho esantį sklypą, kadangi planuoja dar vienos gamyklos statybą. Preliminariais duomenimis, pieno perdirbimo gigantė ketina investuoti 30–40 mln. eurų į sūrių gamyklą ir sukurti 50 naujų darbo vietų. Trečiadienį Taryba spręs dėl šio projekto pripažinimu regioninės svarbos projektu.

Praėjusių metų liepą „Tauragės žinios“ rašė, jog Tauragės šilumos tinklams pavyko išsrėbti 2015-aisiais įmonei vadovavusio Vaclovo Karbauskio privirtą košę – įtikinti Klaipėdos apygardos teismą, jog jo sudarytos sutarties su „Timbex“ nutraukimas užtikrino vartotojų interesus. Tai yra ne tik nemokėti UAB „Timbex“ 90 tūkst. eurų kompensacijos už negautas pajamas, bet ir prisiteisti 10 tūkst. Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau tuo bėdos nesibaigė, „Timbex“ surašė kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui, reikalaudama grąžinti pirmos instancijos teismo jiems naudingą nuosprendį. Šįkart šilumininkai galutinai apgynė įmonės ir vartotojų interesus – teisėjų kolegija konstatavo, jog nutraukdama sutartį su „Timbex“ ir taip sutaupydama 330 tūkst. eurų, bendrovė elgėsi teisėtai. 

Nors 2017-ieji UAB „Dunokai“ nebuvo tokie pelningi kaip prieš tai buvę metai, įmonės veiklos rezultatus valdybos pirmininkas Modestas Petraitis vertina gerai. 37 tūkst. grynojo pelno uždirbusios įmonės direktoriui priedas prie atlyginimo padidintas nuo 20 iki 30 procentų, papenėti ir bendrovės akcininkai – dividendams išmokėti šiemet paskirta 15 tūkst. eurų.

Nors 2017-ieji UAB „Dunokai“ nebuvo tokie pelningi kaip prieš tai buvę metai, įmonės veiklos rezultatus valdybos pirmininkas Modestas Petraitis vertina gerai. 37 tūkst. grynojo pelno uždirbusios įmonės direktoriui priedas prie atlyginimo padidintas nuo 20 iki 30 procentų, papenėti ir bendrovės akcininkai – dividendams išmokėti šiemet paskirta 15 tūkst. eurų.

Nors 2017-ieji UAB „Dunokai“ nebuvo tokie pelningi kaip prieš tai buvę metai, įmonės veiklos rezultatus valdybos pirmininkas Modestas Petraitis vertina gerai. 37 tūkst. grynojo pelno uždirbusios įmonės direktoriui priedas prie atlyginimo padidintas nuo 20 iki 30 procentų, papenėti ir bendrovės akcininkai – dividendams išmokėti šiemet paskirta 15 tūkst. eurų.

Atėjus pavasariui atnaujinti moteriškų, vyriškų ir vaikiškų drabužių garderobą kviečia „Notilė“. Vasario 16-osios gatvėje įsikūrusi nauja parduotuvė prekiauja iš Anglijos parvežtais kokybiškais drabužiais, avalyne, žaislais. Ir turbūt vienintelė Tauragėje – dirbs net sekmadieniais. 

Kitą savaitę verslo ir eksporto skatinimo organizacija „Versli Lietuva“ Tauragėje įsteigs trečiąjį šalyje bendradarbystės centrą „Spiečius“. Tai – jauno verslo vystymosi skatinimo centrai, pritaikyti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, vykdantiems veiklą ne ilgiau kaip 5 metus. Naujos patalpos bus pritaikytos „freelanceriams“, kurie nemokamai galės naudotis kompiuterizuota darbo vieta ir specialistų konsultacijomis.

Žvejybos tinklų gamybos įmonė UAB „Egersund Net“ jau įgyvendina naujo profesinio mokymo – pameistrystės programą.  Po „Saugaus darbo garanto“ (SDG) ir įmonės vykdytų mokymų, 10 asmenų sėkmingai įsidarbino pagal neterminuotas darbo sutartis, skelbia Teritorinė darbo birža.