„Keda Trans“ – pirmoji logistikos įmonė Lietuvoje, pradėjusi teikti vairuotojų nuomos paslaugas užsienio partneriams. Bendrovės vadovas Kęstutis Onusaitis, nuosavo transporto verslo nusprendė imtis, kai Lietuvą krėtė finansinė krizė – 2009-aisiais. Kęstutis su žmona pasakoja, jog buvo ne vienas, sukiojęs pirštą prie smilkinio – visi uždaro verslus, o jūs pradedat. Tačiau tikėjimas savo jėgomis ir noras įgyvendinti svajonę vedė į priekį, ir ne veltui. „Keda Trans“ gyvuoja jau gerą dešimtmetį.
Ramstis – šeima
Apie transporto paslaugų verslą su Kęstučiu ir jo žmona Dalia kalbamės jų namuose, prie kavos puodelio. Kęstutis neslepia – be žmonos palaikymo, kažin, kaip viskas eitųsi. Juk kadaise, kai pats važiuodavo į reisus, Daliai teko praktiškai vienai auginti dukras. O ir dabar, valdant įmonę, kurioje dirba 22 vairuotojai, slegianti atsakomybė ir verslo rūpesčiai dažnai braunasi ir į šeimą. Kęstutis šmaikštavo, jog dažnai tenka dirbti ir psichologu – vidury nakties išklausyti vairuotojų bėdas. O ir atsakomybė už gabenamus krovinius gula ant vadovo pečių – vyras prisipažįsta kiaurą parą sekantis, kur yra jo įmonės transportas, ar vairuotojas laiku sustojo pailsėti, ar viskas einasi pagal planą. Tačiau stiprybės verslininkas semiasi iš šeimos židinio.
– Mes visada pietaujame, vakarieniaujame kartu, tai šventas reikalas. Jis stengiasi būti geru vadovu, o aš savo ruožtu stengiuosi, kad verslininkas liktų ir žmogumi, – šypsosi Dalia.
Kęstutis kilęs iš Prienų, Tauragėje gyvena nuo 2001-ųjų, ir nesutrinka pavadintas meilės emigrantu – abu su žmona nusijuokia, jog, galima sakyti, taip ir yra.
Automobiliai, technika vyrui nedavė ramybės nuo vaikystės. Kęstutis pasakoja, jog, kadangi augo neturtingoje šeimoje, visada norėjo sukurti ką nors savo. Taigi, po nepriklausomybės atgavimo, metus atitarnavęs Lietuvos Respublikos armijoje, baigęs mokslus Žemės ūkio universitete, išvyko dirbti ir semtis patirties į Daniją. Ten Kęstučiui teko dirbti ir vairuotoju, ir logistika užsiimančios didelės įmonės vadybininku. Taigi užsienyje vyras įgijo žinių ir patirties, kaip suvaldyti transporto verslą.
Partnerystė su Danais
– Danų pasitikėjimą įgyti labai sudėtinga, tai trunka ne vienerius metus. Tačiau po kokių 5 metų bendro darbo jie pradeda kitaip į tave žiūrėti. Taip ir tapome partneriais. 2009-aisiais mes buvome pirmieji, pradėję siūlyti vairuotojų nuomos paslaugą. Šiuo metu „Keda Trans“ dirba dviem kryptimis – nuomoja vairuotojus danų logistikos bendrovėms ir vykdome tarptautinius pervežimus patys, – pasakojo Kęstutis.
Bendrovės pervežimų geografija – Danija, Prancūzija, Belgija, Vokietija, Liuksemburgas – senojo Europos žemyno šalys. Tauragė, anot Kęstučio, patogus miestas logistikai, dėl tarptautinio kelio „Via Baltica“. Įmonė vykdo tik tarptautinius pervežimus. Kęstučio teigimu, vežti iš Lietuvos – neapsimoka. „Keda Trans“ priklauso 11 vilkikų su tentinėmis priekabomis. Esą anksčiau turėjo ir šaldytuvų, tačiau šios galimybės atsisakė. O veža vairuotojai įvairius krovinius – daugiausia baldus, dviračius, net gi druską keliams barstyti. Kęstutis pasakoja, jog kartą teko pristatyti dviračių siuntą ir į Maljorką.
Šiame versle vežėjo atsakomybė didžiulė. Įmonės vadovas yra atsakingas ir už vilkiką su priekaba, kurio kaina siekia 120 tūkst. eurų, ir už krovinį bei visus netikėtumus. Todėl labai svarbu, kokią komandą pasirenki. O gerų vairuotojų, anot K. Onusaičio, tragiškai trūksta. Taip pat vyras įvardijo, jog didžiulė vairuotojų problema yra alkoholis bei kuro vagystės. Tokiais atvejais su vairuotojais tenka atsisveikinti, šiuo atžvilgiu įmonės politika griežta. Tačiau šiais laikais dirbti jau lengviau – į vilkikus sumontuojama sekimo įranga, kurios pagalba galima stebėti ne tik vilkiko buvimo vietą, bet ir kuro sąnaudas.
6 savaitės kelyje
Šiuo metu „Keda Trans“ komandoje – 22 vairuotojai ir 6 administracijos darbuotojai, iš kurių trys vadybininkai, mokantys kelias užsienio kalbas, o ir pats Kęstutis dirba vadybininko darbą. kai kurie jų dirba nuo pat įmonės įsikūrimo. K. Onusaitis teigia, jog komanda šiuo metu sukomplektuota ir patikima. Jis pats studijuoja Kauno kolegijos Tauragės skyriuje Įstaigų ir įmonių administravimo Logistikos specializacijos programą.
– Labai svarbu vadovo santykis su darbuotoju. Nes šioje srityje itin daug lemia žmogiškasis faktorius. O ir darbas specifinis – 6 savaitėms išvykstama į reisą, prie to reikia prisitaikyti. Yra žmonių, kuriems toks gyvenimo būdas prie širdies, kelyje jie atranda save. Ir aš pats vis dar mėgstu pavairuoti – vilkike ant gulto kartais net geriau išsimiegu, nei dvigulėje lovoje namuose, – šmaikštavo Kęstutis. Anot jo, 6 savaitės, tai psichologinė riba, kurią žmogus gali ištverti kelyje.
„Keda Trans“ vadovas teigė, jog Danijoje įmonė yra įsigijusi būstą, kur vairuotojai gali pailsėti, išsiskalbti, pasijusti, tarsi namuose. Anot jo, tai labai svarbu žmogui, kuris visą laiką kelyje. Tačiau įvairių kuriozų išvengti nepavyksta – kartą, pasakojo Kęstutis, kartu į reisą vykę svainiai pakeliui naktį susivaidijo. Vienam išlipus iš vilkiko, kitas ėmė ir nuvažiavo. Telefonu spręsti tokias situacijas Kęstučiui ne naujiena. Taip pat pasitaiko įvairiausių situacijų, kitaip sakant force majeure – avarija, spūstys keliuose, dėl kurių vėluojama pristatyti krovinį. Tokiu atveju problemas spręsti prisieina vėlgi vadovui – derinti laiką su tiekėjais, užsakovais, konsultuoti vairuotoją, kaip elgtis. Taigi telefonas netyla dažnai.
Padidinta rizika
Būna ir tragiškų nelaimių, nes kelyje dažnai kyla neprognozuojamos situacijos. Vairuotojas – padidintos rizikos profesija. K. Onusaičio teigimu, daug diskusijų sukelia tai, jog LR civilinis kodeksas numato, kad už vairuotojo kelyje padarytą žalą, net jei įrodyta jo kaltė, visada atsako įmonė. Kęstučiui yra tekę turėti ir itin skaudžios patirties, kai jo įmonės vairuotojas, sukėlė eismo įvykį Lietuvoje, kurio metu žuvo du žmonės. Tuomet įmonei teko išmokėti neturtinę žalą žuvusiųjų artimiesiems. Anot Kęstučio, toji nelaimė baisiai sukrėtė tiek vairuotojo, tiek jo paties šeimą.
Bendrovės vadovo teigimu – vairuotojo darbas – nelengvas, tačiau gana gerai apmokamas. Užsienyje dirbančių vairuotojų atlygis gali siekti ir 130 eurų per dieną. Tačiau jis reikalauja ir žinių. Neužtenka „baranką sukioti“, kaip, anot vadovo, kartais išsireiškia kai kurie vairuotojai.
– Yra vairuotojų iš didžiosios raidės, profesionalų, o yra tokių, kurie imasi to tik dėl pinigų. Tokie karjerą dažniausiai greitai baigia, – Kęstučiui antrina jo žmona Dalia.
Pagrindinis iššūkis šiam verslui, anot Kęstučio – labai aukštos Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kainos. Apdrausti vilkiką metams Lietuvoje kainuoja nuo 3000 Eur iki 5000 tūkst. eurų, o jei įmonė turi padariusi žalų, tai kaina pakyla net iki 10 tūkst. eurų, kai tuo tarpu Lenkijoje kaina siekia kelis kartus mažiau. Dėl šios priežasties, anot Kęstučio, daug vežėjų perkelia įmones į Lenkiją ir į kitas Europos Sąjungos šalis. Pagalbos ranką Lietuvos vežėjams žada ištiesti asociacija „Linava“, nuo rudens žadanti pasiūlyti asociacijos nariams draudimo paslaugą.
Kęstutis nusiteikęs optimistiškai, nors į verslo plėtrą Lietuvoje teigia žiūrintis atsargiai, ypač, kai griežtėja ES įstatyminė bazė, diskutuojama dėl „Mobilumo paketo“, kuris, anot vadovo, diskriminuoja tokių mažų šalių, kaip Lietuva, vežėjus.
Reklama: ferrybookings.lt