2018 Lapkričio 20 d.
Antradienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Verslas

Tauragėje gaminamos blizgės – žūklės klasika

  • Įkelta: 2018-06-20
Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

Turbūt nedaug kas žino, jog Tauragėje jau 18 metų gyvuoja žvejybinių blizgių gamybos įmonė, kurios produkcija prekiauja per 250 žūklės reikmenų parduotuvių Lietuvoje. „Zumpės“ tvenkinio hidronimu pavadintos įmonės produkcija turi gilias tradicijas, dar nuo Skaičiavimo mašinų gamyklos laikų. Todėl tauragiškių gamybos blizgės kokybe nenusileidžia užsienietiškoms, teigia patyrę žvejai, o kai kurios jų tapusios klasikinėmis.    

Ilgametės tradicijos

Buvusių „Skaičiukų“ vienose iš patalpų įsikūręs Raimondas Vidra įrengimus blizgių gamybai įsigijo iš tuo metu bankrutuojančios įmonės. Vyras pasakojo, kad „Skaičiukai“ šalia skaičiavimo mašinų gamybos vykdė ir gretutinių veiklų, kurių viena – blizgių presavimas. Išparduodamus štampus ir kitą įrangą įsigijęs Raimondas ėmėsi savo verslo – įkūrė įmonę pavadinimu „Zumpė ir ko“.

– Kada skaičiavimo mašinų gamykla bankrutavo, tada pirko čia kas ką išmanė. Aš šitą pastatą nusipirkau, pagrindinę įrangą ir ėmiausi verslo. Kadangi esu baigęs Žemės ūkio universitetą, turiu inžinieriaus specialybę, techniniai dalykai nesvetimi. Tada kaip ir vienas pradėjau, dabar ir sūnus padeda, – apie verslo pradžią pasakojo R. Vidra.

„Vartiklės Tauragėje buvo pradėtos kaldinti 1962 metais – iš viso 36 pavadinimų ir 22 išlinkių blizgės. Tauragės blizgės, be abejo, lėmė šių spinin­go masalų konstravimo tradicijas Europoje. Daugelis Tauragė­je sukurtų modelių šiek tiek modifikuoti ir toliau sėkmingai ga­minami su pasaulinio garso firmų žymekliais. Ne mažiau svarbu ir tai, kad lietuviškos vartiklės gimė Tauragėje, didelių vandenų pašonėje, o ten žūklės sąlygos labai įvairios. Tad po atrankos išlieka tik labai geri masalai,“ – rašo tinklaraščio gowild.lt autorius Viktoras Armalis, pats išbandęs žvejybą tauragiškėmis blizgėmis „Jūra“, „Jūratė“.

R. Vidra teigė, jog pernai atšventė pirmosios blizgės pagaminimo Tauragėje 55 m. jubiliejų.  Esą kuomet Tauragėje buvo pradėtos kaldinti blizgės, didieji dabar populiarūs užsienio gamintojai šios veiklos dar net nebuvo pradėję.

Upių vardai

Darbuotojų kaita „Zumpė ir ko“ nedidelė – „kojomis į priekį iš čia tik išneša“, – juokavo Raimondas. Dauguma jų – žvejai entuziastai, besidomintys įvairių rūšių žūkle. Vienas pirmųjų darbuotojų – Juozas Razokas, įmonėje pradirbo 18 metų. Pats Raimondas žurnalistei teigė nesantis „užkietėjęs“ žvejys, greičiau mėgėjas.

Pavadinimas „Zumpė“ įmonei pasirinktas neatsitiktinai – taip nuo seno tauragiškiai vadina Keramikos molio karjerus – tvenkinius. Prie šio vietovardžio atsiradimo istorijos tikina prisidėjęs ir pats Raimondas su bendraamžiais, dar tais laikais, kai prie tvenkinių leido vaikystę.

 – Kada buvo tie karjerai, mes, būdami vaikai, eidavome maudytis. Aš pats esu 1956 m. gimimo. Buvo toks berniukas, lenkų kilmės, jo vardas buvo Bronius. Tada sakydavo Bronečikai, neik prie Zompos. Zompa reiškia kalnakasių vandens surinkimo tvenkinį po žeme. Tai mes ir pavadinom Zumpe, taip ir liko, – prisiminimais dalijosi Raimondas.

Nedideliame ceche gimsta blizgės – mėgėjiškai ir sportinei žūklei skirti dirbtiniai metaliniai masalai. Produkcija gaminama dažniausiai iš įvairių metalų – plieno, vario arba žalvario. Įmonė gamina ir kitokius masalus žvejybai svarelius poledinei bei jūrinei žūklei, švino gaminius, putplasčio dėžutes, plūdes, skritulius. Visiems šiems gaminiams turi susikonstravę atskirą įrangą.

Pagrindinis įmonės asortimentas – hidronimais pavadintos per 28 blizgių (vartiklių) rūšių. Jomis žvejojamos lydekos, starkiai bei kitos plėšrios žuvys. Anot tyrinėtojų, tiek lydekos, tiek daugumas plėšriųjų žuvų atakuoja spindin­čius (refleksuojančius) masalus ir beveik visada – masalą, kuris joms primena dažniausiai pasitaikanti grobį. Blizgės žaismas vandenyje plėšrioms žuvims puikiai primena tai, ką pačios ne­seniai sumedžiojo. Vartiklės savybės priklauso nuo jos formos ir išlinkio (profi­lio konfigūracija), o tik paskui svarbus šių dviejų ypatybių ir svorio santykis. Pagrindinis blizgės klasifikacinis požymis – iš­linkis.

 – Blizgių modelių turime maždaug 28. Visos jos skirtingos pagal formą, ir visos jos turi savo pavadinimus – Jūratė, Jūra, Minija, Dubysa, Šešuvis, Akmena, Gintarėlis. Tie pavadinimai dar nuo Skaičiukų laikų išlikę, – prekių arsenalą aprodė verslininkas.

Anot minėto tinklaraštininko V. Armalio, blizgė „Jūra“ tapusi žūklės klasika, kurią kopijuoja ir didieji žvejybos reikmenų gamintojai. „Jūrą“ pri­menančią blizgę gamino vokiečių kompanija D.A.M. ir pavadino savo modelį „Effzet“. Šis masa­las taip pat tapo klasikiniu – jį galima pamatyti daugelyje žūklės įrankių katalogų“, – rašo jis.

Nišinė rinka

Žvejybos prekių rinka – specifinė, ir nėra labai plati. Tai nišinė produkcija. O žvejų, anot Raimondo, iš dalies mažėja, – jaunimas šiais laikais turi ir daug kitokių pramogų.

– Jeigu „Skaičiukai“ pagamindavo visai Tarybų Sąjungai apie 120 tūkst. vienetų blizgių per mėnesį, tai „Zumpė ir ko“ tiek pagamina per metus. Mes pagamintume ir daugiau, bet rinka realizacijai ne begalinė. Rusai prekiavo tik su socialistinėmis šalimis, mes gaunam užsakymų į egzotines šalis – Izraelį, Šri Lanką, Urugvajų, – teigė R. Vidra.

Bendradarbiaujama bemaž su visomis žūklės priemonių parduotuvėmis Lietuvoje, taip pat Latvijoje ir Estijoje. Per 18 metų patirtį Raimondas teigia sukūręs santykius su klientais, grįstus pasitikėjimu. Mat naujų žaidėjų į rinką neateina, o esami vienas kitą jau gerai pažįsta. Tačiau „Zumpė ir ko“ Lietuvoje ne vienintelė blizgių gamintoja, yra konkurentų.

Anot Raimondo, nedidelės įmonės privalumas – lankstumas. Nors mažmenine prekyba „Zumpė“ neužsiima, užsakovų pageidavimu gali būti pagaminti ir kitokie modeliai, negu siūlomi kataloge. Ir tai padaroma greitai – darbuotojai pakoreguoja blizgės faktūrą, spalvas, reikalui esant, per vieną dieną.

Praėjusį antradienį Žygaičių kaime ūkininko Alvydo Merkelio valdose susirinko Tauragės apskrities žemdirbiai. Bendradarbiaujant su AB „Kauno grūdai“ įvyko renginys „Lauko diena“, kuriame ūkininkai galėjo ne tik įvertinti modernų šeimininko A. Merkelio pieno ūkį, bet ir aptarti susidariusius rūpesčius.

Į antradienį bendradarbiavimo centre „Spiečius“ vykusį reginį „Moteris versle: galimybės ir iššūkiai“ susirinko dailiosios lyties atstovės iš Tauragės, Šilutės, Šiaulių ir Klaipėdos. Kai kurios – norėdamos susitikti pažįstamas verslo atstoves, kitos – išgirsti taip trokštamus verslo sėkmės receptus.

„Tauragės žinios“ ne kartą rašė apie planus ir bandymus atgaivinti Vytauto ir Jūros gatvių  pabaigoje esantį kareivinių miestelį. Netoliese vis dar apleistų didžiulių pastatų besikuriančios modernios pramogų ir užimtumo erdvės teikia vilčių, jog neilgai trukus ši miesto dalis atgis. Savivaldybė savo iniciatyva rekonstravo 2 pastatus bei stato baseiną, likusias kareivines imta aktyviai pardavinėti aukcione. Vieną iš pastatų įsigiję verslininkai planuoja svečių namus, kiti istorinę praeitį menantys vaiduokliai – privatizuojamų sąraše.

Pastaruoju metu lyg grybai po lietaus Tauragėje „dygsta“ grožio oazės. Naujų grožio salonų savininkai nusiteikę optimistiškai ir tiki naujo verslo sėkme. O šios srities senbuvės teigia, kad rinka jau ir taip perpildyta. „Tauragėje greit kiekvienas klientas turės po atskirą meistrą,“ – įsitikinusi 33 metus grožio srityje dirbanti kosmetologė.