2018 Liepos 17 d.
Antradienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Verslas

Tauragiškiai perka dar neįrengtus butus

  • Įkelta: 2018-05-10
Daiva KYBARTIENĖ
daiva@taurageszinios.lt

Nekilnojamojo turto skelbimų portalo aruodas.lt duomenimis, šiuo metu Tauragės rajone parduodami 37 butai, kurių kainos siekia nuo 253 Eur iki 841 Eur už kvadratinį metrą. „Tauragės žinių“ duomenimis, rajono nekilnojamo turto rinką dar šiemet papildys du nauji projektai. Antram gyvenimui prikeliamas daugiabutis namas vaiduoklis J. Tumo-Vaižganto gale, į kurį ketinama investuoti 1,5 mln. eurų, ir buvęs darželio „Ereliukas“ pastatas, kuris virs gyvenamaisiais butais ir kotedžais. Pastarąjį palankiai vertina nekilnojamo turto ekspertai, ir, nors statybos pilnu tempu dar net neprasidėjo, jame jau rezervuota 11 butų. Tuo tarpu namo vaiduoklio sėkme abejojama, nors jame taip pat planuojami modernūs statybos sprendimai.

Rezervuota 11 butų

Pernai gruodį iš Tauragės rajono savivaldybės aukcione už daugiau nei 177 tūkst. eurų įsigijęs darželio „Ereliukas“ pastatą, esantį Ateities take 14, UAB „Apastata“ vadovas Mindaugas Apavičius  ėmė projektuoti gyvenamuosius butus ir kotedžus. Specialiai tam tikslui įsteigta bendrovė „AT14“, sukurtas ir daugiabutį reklamuojantis internetinis tinklapis. Jame puikuojasi būsimo projekto vizualizacija, vardinami nekilnojamo turto privalumai – uždara teritorija, vaikų žaidimo aikštelė, vieta automobiliui, barbekiu zona, terasos.  Dviejų aukštų pastate ketinama įrengti 17 modernių butų ir keturis kotedžus. Planuojama, kad butai bus nuo pačių mažiausių – 42 kv. m ploto iki didžiausių – 110 kv. m. Kotedžo plotas sieks 90 kv. metrų. Butus su daline apdaila siūloma įsigyti už 750 Eur / kv. m. 
Anot „AT 14“ projekto vadovės Agnės Venckutės, išskirtinis nekilnojamo turto projektas sulaukė ypatingo tauragiškių susidomėjimo. Tai liudija ir skaičiai – jau rezervuota vienuolika butų, iš jų du kotedžai.

– Rezervuoti patys didžiausi 110 kv. m butai ir du kotedžai. Žmones žavi projekto išskirtinumas – erdvi, uždara teritorija, kuri suteiks privatumo.  Joje galės saugiai jaustis vaikai, kurtis draugiška bendruomenė. Daugiabutis  ramioje, tačiau nuo miesto centro nenutolusioje vietoje. Šalia darželiai, mokyklos, parduotuvės,  matyt, tas ir imponuoja, – svarstė A. Venckutė.

Projektas įgyvendinamas etapais

Nors buvęs „Ereliuko“ pastatas išoriškai atrodo nei kiek nepakitęs, projekto „AT 14“ vadovė A. Venckutė paaiškina, kad šiuo metu „Apastata“ darbininkai triūsia pastato viduje.

– Kol kas atliekami paruošiamieji statybų darbai. Rimtesni darbai prasidės gegužės viduryje. Projektas įgyvendinamas etapais. Pirmą pastato korpusą planuojama užbaigti iki liepos pirmosios, antrąjį – iki spalio. Iki rudens vidurio ketinama sutvarkyti ir daugiabučio  aplinką, –paaiškino A. Venckutė ir pridūrė, kad raktus nuo pirmųjų butų gyventojai jau galės gauti liepą.

Tiesa, įsikelti dar nebus galima, mat butai pardavinėjami su daline apdaila.

Į vaiduoklį investuos pusantro milijono eurų

Netoli Oko miško stovinčiame apleistame penkiaaukštyje J. Tumo-Vaižganto g. 129 A pluša darbininkai. Porą dešimtmečių vėjų ir lietaus gairinamas namas dar šiemet turėtų atrodyti kaip netoliese stovintis „brolis“ J. Tumo Vaižganto g. 129 B. Tai tos pačios statybų bendrovės UAB „Minestas“ vykdytas projektas.

UAB „Minestas“ direktorius Andrius Eidukevičius pasakojo, kad daugiabutis J. Tumo-Vaižganto g. 129 A pastatytas 1993 metais, tačiau, matyt, dėl sunkmečio iki galo nebuvo įrengtas. Bendrovė pastatą įsigijo 2007-aisiais, prieš kelerius metus bandė parduoti, tačiau nesėkmingai.

Prie namo vaiduoklio nuspręsta sugrįžti šiemet – planuojama atnaujinti bei įrengti virš šešiasdešimt  gyvenamųjų butų. Į pastato įrengimą ketinama investuoti 1,5 mln. eurų.

– Šiuo metu vykdome pagrindinius statybos darbus: apšiltiname stogą, butuose mūrijame pertvaras, formuojame kambarius. Gegužės mėnesį pradėsime montuoti langus. Birželio–rugpjūčio mėnesiais vykdysime fasado apšiltinimo ir apdailos darbus. Lygiagrečiai bus vykdomi ir inžinerinių komunikacijų – šildymo, vandentiekio, nuotekų, elektros instaliacijos įrengimo darbai. Šiluminės trasos įvadas jau įrengtas. Aplinką ketiname pradėti tvarkyti rugsėjo–spalio mėnesiais, – planais dalinosi UAB „Minestas“ direktorius.

Įrengs grindinį šildymą

Prie J. Tumo-Vaižganto g. 129 A daugiabučio bus sutvarkyta ir apželdinta aplinka, įrengtas kiemo ir pastato apšvietimas. Bus išspręsta automobilių statymo problema, įkurdinta vaikų žaidimo aikštelė. Pastatą planuojama užbaigti ir valstybinei komisijai priduoti dar šiais metais (šių metų IV ketvirtį, – red. past.).

– Prekybos partneriais pasirinkta UAB „Tauragės nekilnojamojo turto agentūra“. Butus jau dabar galima rezervuoti. Šiame statybų etape pirkėjai gali keisti butų išplanavimą pagal savo poreikį. Butai parduodami pilnai įrengti arba tik su daline apdaila. Pilnai įrengto buto kv. m kaina prasideda nuo 700 eurų, butas su daline apdaila kainuos mažiau. Butuose bus įrengta grindinio šildymo sistema, užtikrinanti daugiau komforto ir ženkliai sumažinanti sąnaudas, – atnaujinamo daugiabučio būsimus privalumus vardijo A. Eidukevičius.

Daugiabutyje planuojama įrengti šešiasdešimt šešis butus, kurių dydis svyruos nuo 45 iki 82 kv. metrų.

„Tauragės žinių“ žurnalistei telefonu susisiekus su  UAB „Tauragės nekilnojamojo turto agentūra“, konsultantė informavo, kad kol kas J. Tumo-Vaižganto g. 129 A daugiabutyje nerezervuotas nė vienas butas. Esą žmonės skambina, teiraujasi, tačiau kol kas „pirkti oro“ nesiryžta.

Pataria palaukti

Tauragiškis nekilnojamojo turto analitikas, VšĮ „Realdata“ direktorius Arnoldas Antanavičius, būstą įsigyti planuojantiems gyventojams patarė luktelėti, nes nekilnojamo turto kaina, kuri jau kelerius metus laikosi tame pačiame lygyje (vidutiniškai 480–530 eurų už kv. m), gali kristi. Anot analitiko, kitose provincijose kainos prieš keletą metų buvo šiek tiek mažesnės arba panašios, o paskutinius kelerius metus buvo linkusios šiek tiek didėti. A. Antanavičiaus teigimu, Tauragė, lyginant su kitais panašaus dydžio miestais, nelabai išsiskiria ir rinkos aktyvumu. Panašaus dydžio provincijose parduodamų būstų kiekis yra labai panašus – maždaug 15–30 sandorių per mėnesį.

– Vis dar gyvename pakilimo laikotarpyje, kurį sukėlė kiekybinis Europos centrinio banko skatinimas – kitaip sakant, pinigų injekcijos į euro zoną. Tai lėmė verslų, darbo vietų plėtrą, natūraliai atsirado poreikis žmonėms gerinti gyvenimo sąlygas: įsigyti ar pasistatyti erdvesnį, naujesnį būstą. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad ne visur šis ekonominis pakilimas jaučiamas vienodai. Didžiausias efektas juntamas sostinėje, į kurią plūsta daugiausiai užsienio investicijų, daugėja gyventojų, auga vartojimas, o mažiausias – regionuose. Juose, nepaisant ekonominio pakilimo šalyje, toliau aštrėja demografinės problemos: mažėja gyventojų, miestai sensta ir t. t. Todėl nekilnojamo turto perspektyvas regionuose vertinčiau atsargiai. Apskritai laikausi nuomonės, kad pirkti būstą šiuo metu nėra tinkamiausias metas, kadangi kainos yra pasiekusios piką ir labai didelė tikimybė, kad, Europos centriniam bankui atitraukus kiekybinį skatinimą ir pradėjus kelti palūkanas, nekilnojamo turto kainos Lietuvoje neišvengiamai mažės, – teigė VšĮ „Realdata“ direktorius A. Antanavičius.

Vertina atsargiai

Pasak A. Antanavičiaus, naujų nekilnojamo turto projektų atsiradimą Tauragėje jis vertina dvejopai. Esą iš vienos pusės gerai, nes investicijos pagyvina miestą bei sukuria naujų produktų žmonėms, kuriems atsiranda galimybė pagerinti gyvenimo sąlygas, bet iš kitos pusės mieste, kuriame mažėja gyventojų, naujo būsto atsiradimas dar labiau apsunkins senos statybos būsto rinkos situaciją – žmonėms bus sunkiau jį parduoti ir spaudimas mažinti kainas tik didės.

– Iš pradėtų projektų Tauragėje palankiausiai vertinčiau „AT14“, nes tai netipinis projektas, siūlantis alternatyvą naujo būsto poreikį turintiems žmonėms. Kotedžo tipo, mažaaukštės statybos būsto pasiūlos Tauragėje beveik nėra, o šis projektas tokią pasiūlą kuria. Kita vertus, daugiabučio projektas J. Tumo-Vaižganto gatvėje taip pat nebus esamų daugiabučių papildymas. Pagal planus matau, kad tai bus kitoks, moderniai išplanuotas, naujos statybos būsto savybių, kaip pavyzdžiui, grindinis šildymas, turintis projektas. Tik klausimas, koks yra šio pastato realus nusidėvėjimas ir ar po tiek metų nebaigtos statybos šis pastatas bus ilgaamžis? – svarstė analitikas.

Sėkme abejoja

Ilgus metus nekilnojamo turto pardavimo veikla užsiimantis Virginijus Šimkūnas abejoja naujų nekilnojamų objektų sėkme. Esą, apskritai Tauragėje nekilnojamo turto pardavimai vyksta vangiai. Žmonės neturi pinigų, ieško pigesnių variantų.

– Jiems duok namelį, idealiausia, 10 kilometrų nuo Tauragės nutolusiame vienkiemyje.  Lietuviai gabūs – elektrikai, santechnikai. Jie patys geba savo rankom susiremontuoti būstą. Aišku, ne visi nori gyventi kaime. Kiti savęs neįsivaizduoja be buto. Kaip visada populiariausi –dviejų kambarių, antrame aukšte, – tikino V. Šimkūnas ir pridūrė, kad kainas klientas paprastai linkęs „nusižiūrėti“ internete ar laikraštyje. Nors reali kaina turėtų būti mažesnė, – teigė V. Šimkūnas.

Prieš penkerius metus Taurų nuotykių parke atidarytą restoraną „Pasaga“ valdo nauji šeimininkai. Iš emigracijos grįžę tauragiškiai nusprendė investuoti į maitinimo paslaugas teikiančią įmonę bei klientus vilioti lietuviškais patiekalais.

Miesto pakraštyje įsikūręs Tauragės industrinis parkas (TIP) pradėjo įgyvendinti dar vieną plėtros etapą. Greta Tvenkinių gatvės esančiame žemės sklype vyksta paruošiamieji darbai, kadangi galimybe statyti čia gamyklas domisi keturi nauji investuotojai.

Šį mėnesį Tauragės rajone, Žygaičių seniūnijos Zoliškių kaime, pradės veikti pirmasis Lietuvoje krematoriumas gyvūnams. Jame ketinama kremuoti augintinius, kurių svoris neviršija 100 kilogramų. Tikimasi, kad iš užsienio parsivežta ir kelis metus brandinta mūsų kraštiečio Vitalijaus Žebelio idėja prigis Lietuvoje ir suformuos humaniškesnes atsisveikinimo su gyvūnais tradicijas.

AB „Vilkyškių pieninė“, 2017-aisiais pripažinta metų investuotoja, planuoja dar vieną didžiulį projektą Tauragėje. Įmonės vadovas Gintaras Bertašius pateikė rajono savivaldybei prašymą išnuomoti greta neseniai išdygusio AB „Modest“ išrūgų perdirbimo cecho esantį sklypą, kadangi planuoja dar vienos gamyklos statybą. Preliminariais duomenimis, pieno perdirbimo gigantė ketina investuoti 30–40 mln. eurų į sūrių gamyklą ir sukurti 50 naujų darbo vietų. Trečiadienį Taryba spręs dėl šio projekto pripažinimu regioninės svarbos projektu.

Praėjusių metų liepą „Tauragės žinios“ rašė, jog Tauragės šilumos tinklams pavyko išsrėbti 2015-aisiais įmonei vadovavusio Vaclovo Karbauskio privirtą košę – įtikinti Klaipėdos apygardos teismą, jog jo sudarytos sutarties su „Timbex“ nutraukimas užtikrino vartotojų interesus. Tai yra ne tik nemokėti UAB „Timbex“ 90 tūkst. eurų kompensacijos už negautas pajamas, bet ir prisiteisti 10 tūkst. Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau tuo bėdos nesibaigė, „Timbex“ surašė kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui, reikalaudama grąžinti pirmos instancijos teismo jiems naudingą nuosprendį. Šįkart šilumininkai galutinai apgynė įmonės ir vartotojų interesus – teisėjų kolegija konstatavo, jog nutraukdama sutartį su „Timbex“ ir taip sutaupydama 330 tūkst. eurų, bendrovė elgėsi teisėtai.