„Tauragės žinios“ ne kartą rašė apie planus ir bandymus atgaivinti Vytauto ir Jūros gatvių pabaigoje esantį kareivinių miestelį. Netoliese vis dar apleistų didžiulių pastatų besikuriančios modernios pramogų ir užimtumo erdvės teikia vilčių, jog neilgai trukus ši miesto dalis atgis. Savivaldybė savo iniciatyva rekonstravo 2 pastatus bei stato baseiną, likusias kareivines imta aktyviai pardavinėti aukcione. Vieną iš pastatų įsigiję verslininkai planuoja svečių namus, kiti istorinę praeitį menantys vaiduokliai – privatizuojamų sąraše.
Šeimos pramogų centras
Istoriniame kareivinių miestelyje Vytauto gatvės pabaigoje formuojasi naujas traukos taškas. Kaip žinia, čia dygsta baseinas, už Europos Sąjungos lėšas suremontuotas 139 namas virto jaunimo traukos objektu – čia įrengta Tauragės atvira jaunimo erdvė, kurioje jau pusę metų šurmuliuoja Tauragės apskritojo stalo koordinuojamos veiklos – paskaitos, žaidimų vakarai, muzikos užsiėmimai.
Greta jau suremontuotas didžiulis pastatas, Vytauto g. 141, kuriame įsikūręs Tauragės sporto centras. Pastatas bus pritaikytas šeimų, jaunimo ir bendruomenių užimtumo poreikiams, sportinei veiklai, pramogoms. Patalpos jau sutvarkytos, anot savivaldybės administracijos direktoriaus Modesto Petraičio, šiuo metu laukiama statybos užbaigimo akto, po to pastatas bus perduotas bendruomenių žinion – jį administruos miesto Vietos veiklos grupė, vienijanti miesto bendruomenes.
Iš viso šio pastato remontas kainavo 1,7 mln. eurų, iš kurių 821 tūkst. sudarė Europos Sąjungos finansavimas, 883 tūkst. – savivaldybės biudžeto lėšos. Sutvarkytame pastate planuojama įrengti kino salę, batutų pramogų parką, lazerių labirintą ir kitų pramogų šeimai zonas. Pirmajame aukšte galėtų veikti ir kavinė. Anksčiau planuotų svečių namų idėjos atsisakyta, kadangi žinoma, jog netoliese apgyvendinimo įstaigą ketina kurti verslas.
Valgykloje – svečių namai
Kitus kareivinių pastatus su sklypais nuspręsta suskirstyti ir parduoti aukcione. Vienas aukcionas jau įvyko vasario mėnesį, kitas – elektroninis, prasidėjo gegužės 24, jame parduodami 5 buvę garažai su žemės sklypais, esantys Jūros skersgatvyje, pažymėti numeriais 4, 9, 11, 13, 15. Jų pradinės kainos siekia nuo 25 tūkst. iki 57 tūkst. eurų, priklausomai nuo pastato ir žemės sklypo dydžio. Suformuoti sklypai – nemaži, nuo 38 iki 55 arų. Dar vienas pastatas, 1,7 tūkst. kv. m ploto kareivinės, esančios Jūros skg. 34, su 72 arų žemės sklypus bus parduodamas savivaldybėje gegužės 29 d. vyksiančiame aukcione. Kaip informavo Tauragės rajono savivaldybės Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėja Genovaitė Pukelytė, tvarkomi dokumentai dar 9 kareivinių pastatų pardavimui aukcione.
Anot G. Pukelytės, vasario 20 d. jau parduotas vienas iš pastatų – buvusi kareivinių valgykla Jūros g. 36, kartu su priskirtu 0,3936 ha žemės sklypu. Valgykla – arčiausiai pramogų komplekso su būsimu baseinu Vytauto g. 141 esantis kareivinių pastatas.
„Tauragės žinių“ duomenimis, objektą įsigijo UAB „Taura group“, šį faktą žurnalistei patvirtino įmonės vadovas Artūras Vaičiulis. Vyras atskleidė, jog vietoje karinės valgyklos ketina įrengti svečių namus. Verslininkai mano, jog Tauragėje trūksta aukštesnės klasės apgyvendinimo įstaigų – verslo klientams, iš užsienio atostogoms grįžusiems emigrantams. Todėl nusprendė įsigytą pastatą paversti svečių namais.
– Vieta ganėtinai nebloga, kas ten toliau kursis, matysime. Šiuo metu esame dar tik projektavimo stadijoje, vystyti projektą planuojame kitais metais, – teigė verslininkas. Anot A. Vaičiulio, pastate galėtų būti įrengti apie 12 kambarių svečiams.
Kareivinių istorija
Kaip „Tauragės žinioms“ pasakojo krašto muziejaus „Santaka“ istorijos skyriaus vedėjas Darius Kiniulis, Tauragės kareivinių miestelis mena skaudžius istorijos momentus.
Anot istoriko, iki Lietuvos nepriklausomybės 1918 m. ten buvo Valerijanovo dvaras, sudėtinė Tauragės dvaro dalis. Tuomet tai dar buvo atskiras nuo miesto kaimas – Valerijanava. Paskui gyvenvietei suteiktas Visbutų vardas.
„1934 m. tame gale, kur dabar Sporto centras ir statomas baseinas, buvo pastatytos kareivinės ir įkurtas Lietuvos kariuomenės 7-asis kunigaikščio Butigeidžio pėstininkų pulkas. Tame dalinyje buvo ir kalėjimas, kur laikydavo prasikaltusius piliečius. Jame laikė ir 1927 m. Tauragės sukilimo dalyvius, kurių daug buvo nuteista mirties bausme.
Vėliau daliai suteikta malonė, o dalis sušaudyta nuvedus nuo kalno link Jūros. Ten yra paminklas. Atėjus sovietams, 1941 m. į kalėjimą buvo sugrūsta labai daug kalinių, daugiausia buvusių Lietuvos valdžios atstovų. Planuota padaryti tokius pat kraupius kankinimus ir žudynes kaip Rainiuose prie Telšių, bet įsiveržė vokiečiai. Kalėjime buvo įkalintas ir paskutinis Tauragės miesto burmistras Jonas Jurgilas. Vokiečiams 1941 06 22 apšaudant miestą, buvo apgriauta kalėjimo tvora. Ši istorija 2010 m. aprašyta Antano Girčio knygoje „Nemakščiai“. Kaliniai bandė pabėgti, buvo nuginklavę kalėjimo apsaugą, bet čekistai, nors ir skubėjo trauktis, su šautuvų buožėm suvarė kalinius atgal. Prie vartų čekistai paskubom eilės tvarka ėmė klausinėti kalinių, už ką jie buvo suimti. J. Jurgilo sūnus prisimena: „Tėvas nugirdo: kalinys teisinosi, kad nieko blogo sovietų valdžiai nepadaręs, nežinąs už ką suimtas. Jis buvęs nusiųstas į sunkvežimį. Kai tėvo paklausė, už ką suimtas jis, šis atsakė rusiškai: „Pilieti viršininke, pavogiau kumelę“. Čekistas skambiai nusikeikė ir, pasiuntęs tėvą velniop, išstūmė jį pro vartus. Buvo kalbama, kad dalis kalinių buvo sušaudytas miške netoli Tauragės, dalis išvežti į Rusijos gilumą. Jonas Jurgilas iki 1944 m. buvo laisvėje ir atsisakė trauktis iš Lietuvos. Sovietams grįžus buvo suimtas, įkalintas ir sušaudytas,“ – „Tauragės žinioms“ pasakojo D. Kiniulis.
