Prieš penkerius metus Taurų nuotykių parke atidarytą restoraną „Pasaga“ valdo nauji šeimininkai. Iš emigracijos grįžę tauragiškiai nusprendė investuoti į maitinimo paslaugas teikiančią įmonę bei klientus vilioti lietuviškais patiekalais.
2013 metų vasarą atidarytas restoranas „Pasaga“ į maitinimo rinką žengė su trenksmu. Ne tik dėl to, kad ne kartą bandė nustebinti išskirtiniu meniu, bet ir dėl interjero, kurio detalės persipynė su Tauragės miesto istorija. Verslininkas Antanas Venckus, tvarkydamas apleistą Taurų parko teritoriją, aptiko 1200 žirgų pasagų, kurios mena 1935 metus, kai dabartinėje parko teritorijoje buvo įsikūrusi Lietuvos kariuomenės kavalerija.
Lankytojų pamėgtoje Taurų nuotykių parko teritorijoje esanti kavinė vasarą sulaukdavo itin gausaus klientų srauto. Žiemą kavinės lankytojų trūko, verslininkai ne kartą bandė restoraną gaivinti protmūšiais, karaokė vakarais ir net išskirtine maisto tiekimo koncepcija, pagal kurią dirbo garsus Klaipėdos restoranas „Ridikai“.
Prieš trejus metus „Pasaga“ pakeitė pavadinimą ir tapo „Burokais“. Virtuvės komanda sutrumpino meniu, tai leido išsaugoti šviežesnius maisto produktus. „Burokų“ valgiaraštyje buvo išskirtiniai antienos, brandintos jautienos, avienos patiekalai. Tačiau nuo šių metų sausio 1 dienos restoranas užsidarė. Buvę savininkai verslą pardavė tauragiškei Gretai Vaitiekienei.
Devynerius metus Norvegijoje dirbusi moteris teigė, jog su šeima nusprendė investuoti į restoraną, nes šią vietą daug kas žino. „Pasagos“ direktorės teigimu, klientus jie vilios lietuviškais patiekalais. Pietauti kvies specialus dienos valgiaraštis, nuo 15 val. – kiek brangesnis „vakarinis meniu“ su grilio patiekalais.
„Pasagą“ jau šį savaitgalį rezervavo privačios šventės dalyviai, salė talpina apie 60 žmonių. Kavinėje veikia terasa, interjeras beveik nepakito.
Restoranas dirbs darbo dienomis nuo 11 iki 21 valandos, savaitgaliais nuo 11 iki 22 valandos.
Miesto pakraštyje įsikūręs Tauragės industrinis parkas (TIP) pradėjo įgyvendinti dar vieną plėtros etapą. Greta Tvenkinių gatvės esančiame žemės sklype vyksta paruošiamieji darbai, kadangi galimybe statyti čia gamyklas domisi keturi nauji investuotojai.
Šį mėnesį Tauragės rajone, Žygaičių seniūnijos Zoliškių kaime, pradės veikti pirmasis Lietuvoje krematoriumas gyvūnams. Jame ketinama kremuoti augintinius, kurių svoris neviršija 100 kilogramų. Tikimasi, kad iš užsienio parsivežta ir kelis metus brandinta mūsų kraštiečio Vitalijaus Žebelio idėja prigis Lietuvoje ir suformuos humaniškesnes atsisveikinimo su gyvūnais tradicijas.
AB „Vilkyškių pieninė“, 2017-aisiais pripažinta metų investuotoja, planuoja dar vieną didžiulį projektą Tauragėje. Įmonės vadovas Gintaras Bertašius pateikė rajono savivaldybei prašymą išnuomoti greta neseniai išdygusio AB „Modest“ išrūgų perdirbimo cecho esantį sklypą, kadangi planuoja dar vienos gamyklos statybą. Preliminariais duomenimis, pieno perdirbimo gigantė ketina investuoti 30–40 mln. eurų į sūrių gamyklą ir sukurti 50 naujų darbo vietų. Trečiadienį Taryba spręs dėl šio projekto pripažinimu regioninės svarbos projektu.
Praėjusių metų liepą „Tauragės žinios“ rašė, jog Tauragės šilumos tinklams pavyko išsrėbti 2015-aisiais įmonei vadovavusio Vaclovo Karbauskio privirtą košę – įtikinti Klaipėdos apygardos teismą, jog jo sudarytos sutarties su „Timbex“ nutraukimas užtikrino vartotojų interesus. Tai yra ne tik nemokėti UAB „Timbex“ 90 tūkst. eurų kompensacijos už negautas pajamas, bet ir prisiteisti 10 tūkst. Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau tuo bėdos nesibaigė, „Timbex“ surašė kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui, reikalaudama grąžinti pirmos instancijos teismo jiems naudingą nuosprendį. Šįkart šilumininkai galutinai apgynė įmonės ir vartotojų interesus – teisėjų kolegija konstatavo, jog nutraukdama sutartį su „Timbex“ ir taip sutaupydama 330 tūkst. eurų, bendrovė elgėsi teisėtai.
Nors 2017-ieji UAB „Dunokai“ nebuvo tokie pelningi kaip prieš tai buvę metai, įmonės veiklos rezultatus valdybos pirmininkas Modestas Petraitis vertina gerai. 37 tūkst. grynojo pelno uždirbusios įmonės direktoriui priedas prie atlyginimo padidintas nuo 20 iki 30 procentų, papenėti ir bendrovės akcininkai – dividendams išmokėti šiemet paskirta 15 tūkst. eurų.
