2018 Vasario 21 d.
Trečiadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Verslas

Regioninę atskirtį įveikti galima?

  • Įkelta: 2018-02-14
Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

Regioninė atskirtis išlieka viena iš opiausių ir sunkiausiai išsprendžiamų problemų. Pripažinus šią problemą valstybės lygmeniu, imtasi priemonių, įgalinsiančių regionus prisiimti daugiau atsakomybės už savo ateitį. Parengta baltoji knyga, kurioje apibrėžtos darnios regioninės politikos gairės. Remiantis ja, Tauragės regionas numatė 6 pagrindines plėtros kryptis, padėsiančias pritraukti papildomą finansavimą iš regioninės atskirties mažinimo programų, kuris padidins regiono šansus vystyti tvarią ir tolygią plėtrą.

Nustatytos kryptys

Tauragės regionas jungia 4 savivaldybes: Tauragės r., Jurbarko r., Šilalės r. ir Pagėgių. Visų kaimyninių rajonų vadovai sėdo prie derybų stalo ir nustatė 6 prioritetines kryptis regiono ekonominiam vystymuisi, tarp kurių ir Tauragės žalioji vizija. Regionas, plėtodamas bendrą ateities strategiją, orientuosis į šešias sritis: inovatyvią eksportuojančią gamybą ir paslaugas, miškininkystę, medieną ir baldų pramonę, maistą ir žemės ūkį, sumanią specializaciją (clean-tech, green-tech, – ekoverslai, atsinaujinanti energetika, – red. past.), paslaugų centrų kūrimą, turizmą. Orientuotis į šias kryptis pasirinkta atsižvelgiant į ekonomines tradicijas ir išvystytą infrastruktūrą, regiono išteklius. Kryptys vasario 12 dieną bus pristatytos Vidaus reikalų ministerijai (VRM). Remiantis šiais prioritetais, bus teikiama finansinė ir konsultacinė pagalba regionams per VRM, taip pat, bus siekiama, kad remiantis šiais prioritetais būtų skirstomas finansavimas ES struktūrinių fondų regionų atskirties mažinimui.

Lietuvos skirstymas į regionus vykdomas gruodžio mėnesį patvirtintos baltosios knygos pagrindu. Joje konstatuojama, kad, nors pagal teritorijos plotą ir gyventojų skaičių Lietuva yra santykinai maža valstybė, tačiau egzistuoja pastebimi ekonominiai ir socialiniai skirtumai tarp atskirų jos dalių. Pavyzdžiui, remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2017-ųjų trečiąjį ketvirtį darbo užmokestis Tauragėje buvo 573,8 Eur (atskaičius mokesčius), kai tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybėje jis siekė 746,3 Eur (atskaičius mokesčius). Taigi Tauragėje gyventojų vidutinės pajamos yra mažesnės bemaž trečdaliu.

Galutiniame patobulintame baltosios knygos variante Lietuva skirstoma nebe į 5, o į 10 regionų, kas įgalina regionus turėti plėtros viziją, diferencijuotą pagal  kiekvieno regiono ekonomines tradicijas ir išsivystymą.  Formuojama 10 regionų, turintys 3 hierarchinių lygmenų centrus: 3 didžiausi miestai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda), 2 tarpinio dydžio centrai (Šiauliai, Panevėžys), 5 regioniniai centrai (Alytus, Marijampolė, Tauragė, Telšiai, Utena).

Tauragė – regiono centras

Tauragės Regiono tarybos narys Darius Stankus „Tauragės žinioms“ teigė, jog gyvenimas periferijoje ne būtinai reiškia stagnaciją – esą provincija gali pasiūlyti daug privalumų besikuriančiam verslui. Pirmiausia, tai mažesnės pragyvenimo sąnaudos potencialiems darbuotojams,  pigesni būstai nei didmiesčiuose, patogus susisiekimas. Kvalifikuotų darbuotojų esą regione taip pat pakanka, Tauragėje esantis Kauno kolegijos skyrius yra pasiruošęs rengti įvairių sričių specialistus.

Anot D. Stankaus, aplinkinių savivaldybių vadovai pripažįsta, kad regiono traukos centras visgi yra Tauragė. Patogi geografinė padėtis – miestą kertantis kelias Kaliningradas-Šiauliai sąlygoja patogų susisiekimą tarp visų aplinkinių savivaldybių ir skatina darbo jėgos judėjimą. Be to, Tauragės rajono savivaldybė įgyvendina verslumo skatinimo programas bei kuria infrastruktūrą verslui, jau turi patirties ir tradicijų pritraukiant investuotojus. Tauragės industrinis parkas pritraukė 15 užsienio kapitalo įmonių, kuriose šiuo metu dirba daugiau nei 900 tauragiškių bei aplinkinių miestelių gyventojų, toliau gerinama infrastruktūrą. Statistikos departamento duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui Tauragės rajone 2016-aisiais siekė 658 Eur, kai tuo tarpu Jurbarko r. savivaldybėje 36 Eur, Pagėgių sav. 9 Eur, o Šilalės rajone – nė vieno euro. Tiesioginių užsienio investicijų svarbą svarbiausiam regionų atskirties kriterijui – pajamų nelygybei mažinti akcentuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

„Investicijos. Klausiate, kodėl vieni uždirba daug, o kiti nedaug? Investicijos yra vienas iš atsakymų. Iš mūsų Savivaldybių tyrimo žinau, kad yra savivaldybių, kur vienam žmogui tenka... 1 Eur investicijų (TUI). Ne 1000, ne 100, o 1! Apie kokią „aukštą pridėtinę vertę“ ar „aukštus atlyginimus“ galima kalbėti“, – savo „Facebook“ paskyroje tiesioginių užsienio investicijų žemėlapį komentavo ekspertas.

Regionas savo konkurencingumą didinti, anot Ž. Šilėno, turėtų investuodamas į tas ūkio šakas, kurių vystyme turi patirties. Tam tikros ūkio šakos plėtojimo tradicijos – svarbus argumentas naujiems investuotojams ateiti į regioną.

Galėtų lyderiauti

D. Stankus akcentavo, jog Tauragė galėtų prisiimti lyderės vaidmenį ir Vidaus reikalų ministerijos planuojamuose vykdyti pilotiniuose projektuose, kai svarbių valstybinių įstaigų padaliniai galėtų būti perkeliami į periferiją.

– Mano nuomone, Vidaus reikalų ministerijos požiūris yra labai palankus regionams ir tai, kas yra daroma, yra labai didelis darbas, leisiantis regionams įgyti konkurencinio pranašumo. Pagrindine kryptimi išlieka eksportuojanti ir inovatyvi gamyba ir paslaugos, visi sutinka, kad tai yra ekonominis regiono stuburas. Taip pat kalbama ir apie pilotinius projektus, kad į regionus gali būti perkeliamos ir valstybinių įstaigų funkcijos. Galime būti pirmieji, kurie to imsis, ypač įkurdinti tokius funkcinius padalinius, kurie nereikalauja labai aukšto technologinio pasirengimo – kaip skambučių centrai. Juo labiau, kad jau yra pavyzdžių, Registrų centro visos Lietuvos skambučių centras yra Tauragėje. Taigi, kodėl gi ne, kalbant apie verslo skatinimo politiką savivaldybėje, Tauragė yra pasirengusi, šiuo metu reikia  tik šiek tiek pagalbos iš „Investuok Lietuvoje“, pritraukiant investuotojų. Tauragėje padalinius galėtų kurti ir paslaugų centrai, – teigė D. Stankus.

Dvi Lietuvos

Regioninei politikai reikšmingas ir Vyriausybės sprendimas, jog teikiant statistiką ES, Lietuva padalinama į 2 regionus – Vilnių ir visą likusią šalį, siekiant pabrėžti skirtumus tarp šuoliais augančio pragyvenimo lygio sostinėje ir periferijos. Kadangi, vertinant bendrą šalies ekonominį augimą iškreipiama reali situacija – nematyti didėjančio atotrūkio tarp provincijos ir didmiesčių. Lietuva iki šiol buvo traktuojama kaip vienas mažiau išsivystęs regionas, tačiau per pastaruosius metus stipriai įsibėgėjus Vilniaus regiono ekonominei plėtrai, pradėta baimintis, kad šalis po 2020 metų gali būti priskirta pereinamojo regiono kategorijai ir prarastų nemažą dalį būsimos paramos. Dviejų regionų duomenys Eurostatui pradėti teikti nuo sausio 1 dienos.

 

Penktadienį sporto komplekse „Bastilija“ vyks iškilmingi „Regiono verslo ir bendruomenės apdovanojimai – Tauragės METŲ ŽMOGUS 2017“. Kasmetiniuose apdovanojimuose dalyvaus bendruomenių lyderiai, organizacijų vadovai, taip pat bus išrinktos geriausios 2017 metų įmonės.

Nuo praėjusios savaitės Tauragės gatvėse galite išvysti du specialiais „Etransport“ lipdukais  apklijuotus automobilius – tai kol kas nauja pavežėjų paslauga mūsų mieste.    

Apleistame bankrutavusios radiotechnikos spausdintųjų plokščių gamintojos AB „Telga“ pastate bus vystoma nauja veikla. UAB „Argimetas“ direktorius Arvydas Ivanauskas patvirtino apie sandorį, tačiau kokią veiklą vykdys, atskleis tik po kelių mėnesių.

„Dunokų“ turgelį, esantį prie Muzikos mokyklos, modernizuoti nusprendusi Tauragės rajono savivaldybė teigia, kad laukti liko nebe daug. Šiuo metu rengiamos anketos pirkėjams, pardavėjams, miesto gyventojams. Remiantis galimybių studijos rezultatais, bus formuojama prekyvietės ateities vizija. 

Šalyje augant emigracijai, vis labiau trūksta kvalifikuotų ir motyvuotų darbuotojų. Dėl to Lietuvos įmonės darbuotojų ieško Rytų rinkose. Trūkstamų specialistų: inžinierių, tolimųjų reisų vairuotojų, statybininkų gausu ekonominę krizę išgyvenančioje Ukrainoje. Su darbuotojais iš šių šalių paprasta bendrauti dėl kalbos ir gerai pažįstamo kultūrinio mentaliteto. Dalis jų jau sėkmingai darbuojasi Lietuvoje, ne išimtis ir Tauragė. Kaip teigia darbdaviai, pas mus galiojanti užsieniečių įdarbinimo tvarka nėra labai patogi nei darbdaviui, nei darbuotojui. Nors trukdo biurokratija, Tauragėje dirbančių ukrainiečių yra. „Tauragės žinių“ žurnalistė iš pirmųjų lūpų sužinojo, kaip čia sekasi atvykusiam Olegui Khaninui. Vyras džiaugėsi atradęs Tauragę, stebėjosi automobilių gausa ir alų ryte geriančiais vyrais.