2018 Rugpjūčio 15 d.
Trečiadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Verslas

Ukrainietis džiaugiasi atradęs Tauragę

  • Įkelta: 2018-01-22
Daiva KYBARTIENĖ
daiva@taurageszinios.lt

Šalyje augant emigracijai, vis labiau trūksta kvalifikuotų ir motyvuotų darbuotojų. Dėl to Lietuvos įmonės darbuotojų ieško Rytų rinkose. Trūkstamų specialistų: inžinierių, tolimųjų reisų vairuotojų, statybininkų gausu ekonominę krizę išgyvenančioje Ukrainoje. Su darbuotojais iš šių šalių paprasta bendrauti dėl kalbos ir gerai pažįstamo kultūrinio mentaliteto. Dalis jų jau sėkmingai darbuojasi Lietuvoje, ne išimtis ir Tauragė. Kaip teigia darbdaviai, pas mus galiojanti užsieniečių įdarbinimo tvarka nėra labai patogi nei darbdaviui, nei darbuotojui. Nors trukdo biurokratija, Tauragėje dirbančių ukrainiečių yra. „Tauragės žinių“ žurnalistė iš pirmųjų lūpų sužinojo, kaip čia sekasi atvykusiam Olegui Khaninui. Vyras džiaugėsi atradęs Tauragę, stebėjosi automobilių gausa ir alų ryte geriančiais vyrais.   

Dirba 20 ukrainiečių

Anot Tauragėje veikiančios įdarbinimo agentūros  „Darbo turas“ direktoriaus Tomo Juodikio, ukrainiečius imigruoti į Lietuvą skatina didesni atlyginimai. Vidutinė alga Ukrainoje siekia 250, Lietuvoje – 660 eurų „į rankas“. Nemažą vaidmenį atlieka panašios tautų kultūros ypatybės bei žinia, kad Lietuvoje atvykėliai be vargo gali susikalbėti rusiškai.

Darbdaviai savo ruoštu tikina, kad vertina aukštą ukrainiečių parengimo lygį ir atsakingumą. Anot T. Juodikio, šiuo metu Tauragėje įvairiose srityse dirba apie dvidešimt ukrainiečių, taip pat keletas gruzinų bei baltarusių. Ukrainiečiai Tauragėje dirba  UAB „Gby“, UAB „Molupis ir Ko“, UAB „Engersund Net“ bei AB „Vilkyškių pieninė“.

– Ukrainiečiams mūsų šalis patraukli, nes atlyginimas aukštesnis negu tėvynėje. Pasinaudodamas proga noriu informuoti, kad atvykėliai pigiau, nei vietiniai, tikrai nedirba, tai draudžia Lietuvos įstatymai.  Taip pat noriu pasakyti, kad atvykstantys neužima lietuvių darbo vietų. Darbdavys, norintis įdarbinti užsienietį, turi kreiptis į teritorinę darbo biržą ir užregistruoti laisvą darbo vietą. Skelbimas turi būti talpinamas ne mažiau kaip 14 dienų. Skelbimas yra viešas. Tad visada prioritetas teikiamas  savam, Lietuvos piliečiui, o tik vėliau svetimšaliui. Tačiau Lietuvoje didėjant emigracijai, kvalifikuotų darbuotojų labai trūksta.  Verslininkai ilgai vargsta, kol suranda tinkamą specialistą. Todėl ir dairomasi į kitas šalis. Atsižvelgdami į Tauragės verslininkų pageidavimus, įkūrėme šią įdarbinimo agentūrą, – situaciją apibūdino T. Juodikis.

Kreipėsi į Seimo narę

Užsieniečių įdarbinimo problemą pastebėjo ir Tauragės apskrities verslininkų asociacija (TAVA). Dar visai neseniai Lietuvoje dirbantys trečiųjų šalių piliečiai buvo labiau retenybė nei kasdienybė. Vis dėlto šiandien padėtis smarkiai pasikeitė. Tai lėmė ne tik tam tikrų profesijų atstovų trūkumas Lietuvoje, bet ir būtent profesionalių vienos ar kitos srities atstovų stygius. Motyvuodama tuo, kad darbdavys norintis įdarbinti užsienietį turi pereiti daugybę biurokratinių kliūčių TAVA valdybos pirmininkė Giedrė Stulginskienė raštu kreipėsi į LR Seimo narę Aušrinę Norkienę su prašymu mažinti perteklinius reikalavimus, trukdančius darbdaviams įdarbinti užsieniečius Lietuvoje.

Rašte Seimo narės prašoma į Lietuvoje trūkstamų profesijų sąrašą, pagal ekonominės veiklos rūšį įtraukti  tokias profesijas, kaip pakuotojas, linijų operatorius, trumpinti leidimų laikinai gyventi išdavimo terminus. Teigiama, jog dėl Lietuvoje egzistuojančių kliūčių, kvalifikuoti užsienio darbininkai pirmiau pasirenka kaimynines šalis, kur įsidarbinti paprasčiau.

Darbo ieškojo internete

Kaip ukrainiečiams sekasi Lietuvoje, „Tauragės žinių“ žurnalistė išgirdo iš pirmųjų lūpų. Keturiasdešimtmetis ukrainietis Olegas Khaninas Tauragėje dar tik mėnuo, tačiau jau moka keletą lietuviškų žodžių ir negaili komplimentų mūsų kraštui bei žmonėms. Vyras su šeima gyveno vidurio Ukrainoje Kryvyj Roho mieste. Metalo apdirbimo gamykloje dirbo automatikos inžinieriumi. Tačiau ekonominei situacijai Ukrainoje ėmus prastėti, ryžosi laimės ieškoti Lietuvoje. Internete suradęs įdarbinimo agentūrą „Darbo turas“ įsidarbino „Vilkyškių pieninėje“ inžinieriumi. Didžioji dalis jo draugų ir pažįstamų, taip pat skalsesnės duonos ieško svetur. Viena iš priežasčių, kodėl jiems patraukli Lietuva – didesni atlyginimai ir kalba. Su vyresnės kartos žmonėmis Lietuvoje vis dar įmanoma susikalbėti rusiškai. Anot Olego, jis be ukrainietiško akcento kalba rusiškai, taip pat – angliškai.

– Eidamas į susitikimą mąsčiau, gal jūs norėsite išgirsti pikantišką istoriją su siaubo detalėmis. Tačiau man pasisekė – mano istorija gera, todėl noriu padėkoti Tomui Juodikiui bei puikiai jo komandai. Taip pat ir visam „Vilkyškių pieninės“ kolektyvui, ypač Kęstučiui Keršiui (AB „Modest“ direktorius – red. past.) ir Zenonui Kaminskui. Jie man labai geri ir malonūs. Apskritai, kol kas 90 procentų žmonių, kuriuos sutikau Tauragėje, labai geri. Taip pat noriu pažymėti, kad jūsų šalis labai graži – mane nustebino švara, tvarka ir malonūs žmonės. Man čia labai patinka, todėl jei viskas gerai, gal ateityje į Lietuvą atsivešiu ir šeimą, – sakė O. Khaninas.

Kol kas Olego žmona ir du vaikai: vienuolikos metų sūnus ir 3,5 metų dukra, gyvena Ukrainoje. Olegas su gimtinėje likusiais artimaisiais po darbo bendrauja interneto pagalba.

Dalykai, kurie nustebino ukrainietį – girtuoklystės. Stebėjosi, kai eidamas į darbą ryte prie namo matė alų maukiantį vyrą. Vyrą Tauragėje stebino ir automobilių gausa.

– Iš pradžių nesupratau, kodėl tokiame mažame mieste žmonėms reikia tiek daug automobilių, juk čia visur galima nukakti pėstute. Kai draugų paklausiau, kur čia baseinas, sužinojau, kad už 30 kilometrų Šilalėje, o kino teatras – Šiauliuose arba Klaipėdoje, tuom viskas tapo aišku, – šypsojosi Olegas.

Pasiteiravus, gal iš Ukrainos vyras išvažiavo dar ir dėl karo grėsmės, Olegas atskleidė, kad karo lauko zona yra vos 30–40 kilometrų nuo jo namų.

– Iš pradžių buvo labai baisu, bijodavome ir iš namų patys išeiti ir vaikus į kiemą išleisti, tačiau vėliau prie to pripratome, – pasakojo Olegas. 

Ambasadoriaus vizitas

Praėjusią savaitę Tauragėje viešėjęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis su vietos valdžia aptarė bendradarbiavimo klausimus. Diplomatas  sutiko atsakyti į keletą  „Tauragės žinių“ žurnalistės klausimų apie  ukrainiečių įdarbinimą Lietuvoje ir ne tik.

– Koks pagrindinis apsilankymo Tauragėje tikslas?

– Tauragė yra viena aktyviausiai su Ukraina dirbančių savivaldybių Lietuvoje, todėl atvykau pasikalbėti su meru ir kitais valdžios atstovais apie bendradarbiavimą. Naudinga sužinoti vietos veiklos, verslo poreikius. Sužinoti, kaip ambasada gali padėti skatinant šalių bendradarbiavimą. Šiuo metu mūsų verslas aktyviai domisi Ukraina, prekyba auga, ryšių – daug. Kaip šiandien išgirdau, Tauragės verslas turi bendrų projektų su Ukraina, todėl buvo apie ką pakalbėti. Kaip žinia, auga ir iš Ukrainos į Lietuvą atvykstančių darbuotojų skaičius. Vien pernai mūsų ambasada išdavė 20 tūkstančių nacionalinių vizų ukrainiečiams, tai dvigubai daugiau nei 2016 metais.

– Ateityje imigrantų daugės?

– Kol kas matoma aiški didėjimo tendencija. Sunku prognozuoti, kaip bus paskui.

– Į kokias darbo vietas pretenduoja ukrainiečiai?

– Dalis jų plūstelėjo į logistikos paslaugas teikiančias įmones, dirba tolimųjų reisų vairuotojais. Kiti dirba statybų, paslaugų, siuvimo  sektoriuje.

– Teko girdėti Tauragės verslininkų skundus, kad piliečius iš trečiųjų šalių Lietuvoje įdarbinti yra labai sudėtinga. Įvardintos biurokratinės spragos. Esą būna, kad užsieniečiai persigalvoja ir nesulaukę darbo vizos išvyksta į kitas valstybes. O kai kurie tiesiog apeina Lietuvoje veikiančią sistemą – įsidarbina Lenkijos bendrovėse, kurios vėliau „išnuomoja“ darbuotojus Lietuvos bendrovėms. Ką ketinama daryti, kad būtų palengvintas užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje?

– Lenkija mus šioje srityje lenkia vien todėl, kad anksčiau susidūrė su šiuo reiškiniu. Mums dar reikia diskutuoti, kaip pagerinti teisės aktus. Tačiau Vyriausybė jau padarė keletą žingsnių, kad palengvintų užsieniečių įdarbinimą šalyje, siekdama pagerinti verslo aplinką. Vienas tokių – išplėstas trūkstamų specialybių sąrašas. Šiuo metu į jį jau patenka  27 Lietuvoje trūkstamų profesijų atstovai: programuotojai, grafikos dizaineriai, mechaninės įrangos inžinieriai, siuvimo technologai, konstruktoriai, aviacijos technikai. Šių specialybių žmones lengviau įdarbinti, tai sutrumpina įdarbinimo procedūras.

Vienas seniausių Tauragėje „Ginara autoservisas“ persikėlė į naujas patalpas Pramonės gatvėje. 70 arų sklype išdygo modernus angaras, kuriame vienu metu gali būti remontuojami 5 sunkvežimiai, traktoriai ar lengvieji automobiliai. Į servisą 800 tūkst. Eur investavęs verslininkas Remigijus Mickus teigė, jog senosiomis darbo sąlygomis veikti nebegalėjo bei pakvietė „Tauragės žinias“ pasidairyti po 1000 kv. m ploto patalpas.

Daugiau nei 20 metų leistas laikraštis „Pliusas“ nuo šių metų nutraukia popierinio laikraščio leidybą. Bendrovės direktorė Violeta Pocienė patvirtino, jog uždaromas ir biuras Vasario 16-osios gatvėje, įmonė veiklą plėtos tik internetinėje erdvėje.

„Tauragės žiniose“ jau rašėme apie Gedimino ir J. Tumo-Vaižganto gatvių sankryžoje, šalia anksčiau buvusios parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelės ant valstybinės žemės stovinčius prekybinius kioskus. Iki šiol jų niekas nejudino, nors iš esmės statiniai, kuriuose vyko mažmeninė prekyba, stovėjo nelegaliai – žemės nuomos mokesčio valstybei jų savininkai nemokėjo. Savivaldybei nutarus aukcione parduoti greta esantį avarinės būklės medinį namą, kuriame anksčiau buvo socialiniai būstai, prekybininkams buvo liepta likviduoti kioskus. Tačiau raštiškų prašymų šie nepaiso. Savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis teigė, jog šio reikalo tvarkymą savivaldybė perdavė Nacionalinei žemės tarnybai, kuri neklusniems prekeiviams grasina baudomis. 

Rugsėjo pabaigoje Vasario 16-osios bei Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje stovėjęs medinis namas virto griuvėsių krūva. Nuo to laiko sklype vyksta intensyvūs aplinkos tvarkymo ir statybos darbai. Sklypo valdytojai jau skelbia, koks pastatas išdygs nugriautojo vietoje. Projektas pavadintas verslo centru „Šimtmetis“.