2018 Spalio 18 d.
Ketvirtadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Verslas

„Dunokų“ turgelio laukia permainos

  • Įkelta: 2018-01-23
Daiva KYBARTIENĖ
daiva@taurageszinios.lt

„Dunokų“ turgelį, esantį prie Muzikos mokyklos, modernizuoti nusprendusi Tauragės rajono savivaldybė teigia, kad laukti liko nebe daug. Šiuo metu rengiamos anketos pirkėjams, pardavėjams, miesto gyventojams. Remiantis galimybių studijos rezultatais, bus formuojama prekyvietės ateities vizija.

Ketinama modernizuoti

Apie planus modernizuoti Dariaus ir Girėno gatvėje esantį UAB „Dunokai“ turgelį kalbėta nekartą. Politikai inicijavo diskusijas, užsakė galimybių studiją dėl turgelio ateities.

Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis informavo, kad turgelio vizija turėtų paaiškėti po tauragiškių, pirkėjų, pardavėjų apklausos, kuri bus atliekama netrukus.

– Sutartis dėl galimybių studijos pasirašyta su UAB „Eurointegracijos projektai“.  Jau parengta  anketa prekiautojams, pirkėjams, miestiečiams. Anketos derinimui atsiųstos savivaldybei. Apklausa siekiama išsiaiškinti turgavietės pirkėjų ir pardavėjų poreikius ir geriau suprasti jų įpročius. Norime pagerinti turgavietėje teikiamas paslaugas, kad atitiktų visų lūkesčius, – kalbėjo M. Petraitis. 

Remiantis apklausos duomenimis, galimybių studiją atliekanti UAB „Eurointegracijos projektai“ ketina suformuoti ne mažiau kaip dvi turgelio modernizavimo alternatyvas. Jose planuojama pateikti turgelių paviljonų išdėstymo schemą, vizualizaciją su pastovios ir laikinos prekybos vietomis. Ketinama apskaičiuoti ir investicijų bei eksploatacijos kaštus. Taip pat planuojama apskaičiuoti mokesčio dydį, kuris padengtų prekybos vietą. 

Įvertinus investavimo galimybes, planuojama pateikti pasiūlymą dėl turgelio priežiūros delegavimo seniūnijai ar savivaldybės įmonei. Svarbus akcentas, jog atliekant galimybių studiją, bus įvertintas esamų paviljonų legatyvumo klausimas ir teisinės galimybės juos nukeldinti.

Galimybių studija bus suformuota per du mėnesius.

Prie tokių sąlygų jau priprato

„Tauragės žinios“ pasiteiravo turgelio prekybininkų nuomonės apie planuojamas permainas. Du dešimtmečius turguje dirbantys ir savo užaugintomis daržovėmis prekiaujantys Algirdas ir Rita Jašinskai nesiskundžia.

– Nieko, šalta, bet ką darysi? Negi į užsienį važiuosi? Juk ir ten ne auksu lyja. Esame pripratę, jau dvidešimt metų kartu su žmona prekiaujame. Žinoma, žiemą sunkiau – pirkėjų mažiau, o ir prekes išlaikyti sveikas sunku. Tenka dalį daržovių laikyti mašinoje, kad neperšaltų. Tačiau labai nesiskundžiame, jau pripratome. Žinoma, jei sutvarkytų turgelį, padarytų modernesnį, būtų puiku,– teigė A. Jašinskas.

Jo žodžiams antrino ir sutuoktinė Rita bei netoliese daržovėmis prekiaujanti Vida. Moteris sakė, baiminasi tik dėl vieno, kad turgelio visiškai neuždarytų.

– Žmonės į turgelį ateina ieškodami natūralių, ekologiškų daržovių. Užsuka ir iš užsienio atostogų sugrįžusieji, kurie ieško natūralių produktų. Žinoma, žiemą čia nyku, o pardavėjų daugiau nei pirkėjų. Tačiau pavasariop, kai pradedama prekiauti gėlėmis, turgelis atgyja. Suguža augalų pirkėjai, atėję pasidairo, žiūrėk, ką nuperka, – kalbėjo ilgametę prekybos patirtį turinti Vida iš Šakviečio kaimo.

Prasčiausias šalyje

Žurnalistei kalbantis su prekybininke, sulaukiame ir vieno kito pirkėjo. Reda į turgelį atskuba pritrūkus bulvių ir kitų daržovių. Moteris daržoves perka tik turguje, esą čia kokybė geresnė, chemijos mažiau.

Daugelio prekybininkų nuomone, žiemą spaudžiant šaltukui ir pučiant atšiauriam vėjui, prekiauti turguje ne pyragai. Vištiena ir jos gaminiais kioskelyje daugiau nei dešimtmetį prekiaujanti Violeta pasisakė dar griežčiau. Ir tai ne tik jos mintys, prekyvietę keikia ir produkciją atvežantys vadybininkai.

– Vadybininkai sako, kad mūsų turgelis baisus. Vienas prasčiausias šalyje, o juk jie visur važinėja, mato kaip kitur yra. Iš tikro, miesto toks apšiuręs turgelis tikrai nepuošia. Tad jei ketinama jį modernizuoti – šaunu! – teigė kioskelio savininkė Violeta.

 

Šalyje augant emigracijai, vis labiau trūksta kvalifikuotų ir motyvuotų darbuotojų. Dėl to Lietuvos įmonės darbuotojų ieško Rytų rinkose. Trūkstamų specialistų: inžinierių, tolimųjų reisų vairuotojų, statybininkų gausu ekonominę krizę išgyvenančioje Ukrainoje. Su darbuotojais iš šių šalių paprasta bendrauti dėl kalbos ir gerai pažįstamo kultūrinio mentaliteto. Dalis jų jau sėkmingai darbuojasi Lietuvoje, ne išimtis ir Tauragė. Kaip teigia darbdaviai, pas mus galiojanti užsieniečių įdarbinimo tvarka nėra labai patogi nei darbdaviui, nei darbuotojui. Nors trukdo biurokratija, Tauragėje dirbančių ukrainiečių yra. „Tauragės žinių“ žurnalistė iš pirmųjų lūpų sužinojo, kaip čia sekasi atvykusiam Olegui Khaninui. Vyras džiaugėsi atradęs Tauragę, stebėjosi automobilių gausa ir alų ryte geriančiais vyrais.   

Vienas seniausių Tauragėje „Ginara autoservisas“ persikėlė į naujas patalpas Pramonės gatvėje. 70 arų sklype išdygo modernus angaras, kuriame vienu metu gali būti remontuojami 5 sunkvežimiai, traktoriai ar lengvieji automobiliai. Į servisą 800 tūkst. Eur investavęs verslininkas Remigijus Mickus teigė, jog senosiomis darbo sąlygomis veikti nebegalėjo bei pakvietė „Tauragės žinias“ pasidairyti po 1000 kv. m ploto patalpas.

Daugiau nei 20 metų leistas laikraštis „Pliusas“ nuo šių metų nutraukia popierinio laikraščio leidybą. Bendrovės direktorė Violeta Pocienė patvirtino, jog uždaromas ir biuras Vasario 16-osios gatvėje, įmonė veiklą plėtos tik internetinėje erdvėje.

„Tauragės žiniose“ jau rašėme apie Gedimino ir J. Tumo-Vaižganto gatvių sankryžoje, šalia anksčiau buvusios parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelės ant valstybinės žemės stovinčius prekybinius kioskus. Iki šiol jų niekas nejudino, nors iš esmės statiniai, kuriuose vyko mažmeninė prekyba, stovėjo nelegaliai – žemės nuomos mokesčio valstybei jų savininkai nemokėjo. Savivaldybei nutarus aukcione parduoti greta esantį avarinės būklės medinį namą, kuriame anksčiau buvo socialiniai būstai, prekybininkams buvo liepta likviduoti kioskus. Tačiau raštiškų prašymų šie nepaiso. Savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis teigė, jog šio reikalo tvarkymą savivaldybė perdavė Nacionalinei žemės tarnybai, kuri neklusniems prekeiviams grasina baudomis.