2020 Spalio 20 d.
Antradienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Verslas

Susidėvėjusios trasos „valgo“ gyventojų pinigus

  • Įkelta: 2017-12-20
„Tauragės žinių“ inform.
informacija@taurageszinios.lt

UAB Tauragės šilumos tinklai centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemoje didelė dalis šilumos tiekimo tinklų yra seni, nusidėvėję, juose patiriami dideli šilumos energijos nuostoliai, sąlygojantys didesnes šilumos gamybos sąnaudas. Norint pagerinti jų patikimumą, būtina atlikti šilumos tiekimo tinklų plėtros darbus. Šiuo tikslu numatoma įgyvendinti investicijų projektą, pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, kurio metus bus paklota 1685 metrai naujų šilumos tiekimo trasų, sujungiant hidrauliškai atskiras CŠT sistemas ir prijungiant naujus vartotojus.

Daugialypė nauda

Įgyvendinus projektą, daugeliui šilumos energijos vartotojų bus užtikrintas tiekimo patikimumas, Bus sužiedintos Aerodromo g. ir Tauragės miesto (Beržės katilinės) CŠT sistemos, panaudojant naujausias technologijas, užtikrinančias mažiausius šilumos energijos nuostolius ir naujo ruožo patikimą eksploataciją. Projekto įgyvendinimas leis padidinti šilumos tiekimo patikimumą ir kokybę 4675 šilumos vartotojų. Iš viso Tauragės šilumos tinklai aptarnauja 5450 vartotojų.

Šilumos tinklų technikos direktorius Audrius Arcišauskas akcentavo, kad renovavus paskutines trasas, bus pasiekta maksimali renovacijos nauda. Pirmiausiai renovuotoje trasoje praktiškai išnyksta avarijų tikimybė, kurios – ne tik nepatogumai gyventojams trūkus trasai, tačiau ir didelės išlaidos šalinant padarinius.

– Kai mažėja nuostoliai, reikia mažiau šilumos gaminti. Kai mažiau gamini, mažiau sudegini kuro. Kai mažiau sudegini kuro, pigiau kainuoja šiluma, o taip pat mažiau terši aplinką. Taigi, nauda yra daugialypė: tiek gamybinė, tiek finansinė, tiek aplinkosauginė.

Vykdant tokio masto rekonstrukcijas kartais tenka sukelti nepatogumų miestie­čiams. Kai kur laikinai perkasamos gatvės, kai kur išardomi šaligatviai, tampa nepatogu jais vaikščioti ar įvažiuoti į kiemus, kartais tenka ilgesniam laikotarpiui sustabdyti termofikacinio vandens cirkuliaciją  šilumos tiekimui karštam vandeniui ruošti. Žmonės dažnai pyksta dėl šių nepatogumų, tačiau rekonstruoti šilumos tiekimo tinklus kitaip nėra galimybės. Visuomet stengiamės žmonėms tai paaiškinti. Dauguma žmonių supranta ir mes jiems už tai labai dėkingi, – teigė UAB Tauragės šilumos tinklai technikos direktorius Audrius Arcišauskas.

Šilumos perdavimas

Šilumos tiekimas Tauragės mieste 2016–2017 m. vyko sklandžiai, išvengta didesnių sutrikimų, šildymo sąskaitos gerokai mažėjo, ir tai įrodo, kad CŠT sektorius atlieka savo misiją, o šilumos tiekimo bendrovėje dirba savo sričių profesionalai. Bendras Tauragės CŠT sektoriaus trasų ilgis siekia apie 34,5  km.

2016–2018 m. numatyta renovuoti apie 6 km trasų vamzdžių. Investicijos į šilumos tiekimo infrastruktūros modernizavimą itin didelės, o šilumos tiekimo bendrovės galimybės jas finansuoti yra ribotos dėl šilumos kainodaros ypatumų.Vamzdynų keitimas – lėtai atsiperkanti investicija, todėl tokioms investicijoms atlikti su kuo mažesne našta vartotojams yra būtinos ES subsidijos. 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiui patvirtinta priemonė šilumos tiekimo tinklams modernizuoti ir plėsti, numatoma skirti 69,5 mln. Eur lėšų.

Centrinio šildymo pranašumai

Pasak bendrovės direktoriaus Mindaugo Nevardausko, nemodernizavus vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų, neapšiltinus pastato ir nesumažinus jo šilu­mos suvartojimo, tik vieną šilumos gamybos šaltinį pakeitus kitu (dujomis ar elektra), šildymo sąnaudos nesumažės. Greičiau, atvirkščiai, padidės. Pavyzdžiui, vidutinė 1 kWh elektros energijos kaina – apie 12 ct, centralizuotai tiekiamos šilumos – 4,54 ct. Kol kas išlieka reikšmingi šilumos kainų skirtumai atskirose savivaldybėse.

Mažiausiai šiluma kainuoja miestuose, kurie vartoja žymiai pigesnį vietinį biokurą: Elektrėnuose, Utenoje, Šilutėje, Šiauliuose, Tauragėje, Mažeikiuose (apie 4,0–4,5 ct/kWh), o didžiausios – Anykščiuose, Prienuose, Trakuose, Alytuje, Skuode (apie 6,9–7,2 ct/kWh).

Tad centralizuotai tiekiamos šilumos gamy­bos būdas turi nemažai pranašumų. Tauragės mieste kaip šilumos gamybos šaltinis naudojamas biokuras leidžia užtikrinti mažesnę šilumos kainą. O griežta išmetamų teršalų prevencija – tai  švarus miestas, nėra gaisro ar sprogimo pavojaus, gyventojams nereikia rūpintis kuru ir šilumos gamybos įrenginių eksploatacija. Pašnekovas pabrėžė, jei mes nori­me džiaugtis švariu miestu ir turėti saugiai eksploatuojamas namų šildymo sistemas, vis dėlto geriau rinktis centralizuotai tiekiamą šilumą.

Labai svarbi CŠT sistemų teikiama nauda – tai garantuojama miesto oro kokybė. Didelės katilinės ir elektrinės, esančios centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, net ir kietąjį kurą gali sudeginti labai kokybiškai, taip užtikrindamos pačius aukščiausius aplinkosaugos reikalavimus. 2015 m. pabaigoje patvirtinta ES2015/2193 direktyva „Dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo“, nustatanti leistiną taršą kurą deginančiuose įrenginiuose, kurių galia yra 1–50 MW. Šilumos tiekimo įmonės jau dabar turi pradėti ruoštis ir parengti savo taršos mažinimo strategiją optimizuojant galias ir įrenginius, kadangi direktyvos reikalavimai teršalų koncentracijoms numatomi griežtesni už šiuo metu galiojančiose normose LAND43-2013.

Užs. Nr. 117

 

Mažosiose savivaldybėse įsikūrusiems verslininkams vietos rinkoje neretai tampa per ankšta. Tai ypač aktualu įmonėms, gaminančioms nišinius produktus. Sėkmingų pavyzdžių, kaip įmonės išauga ir suklesti atrasdamos užsienio pirkėjų, yra ir Tauragėje. 

Šiauliečiai džiaugiasi atradę verslo strategiją, kuri leido ne tik padidinti darbo našumą, bet ir sumažinti įmonėje sunaudojamų žaliavų kiekį. „Metų pradžioje priimtas sprendimas pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) investicine priemone „Eco-inovacijos LT+“ buvo visapusiškai naudingas bendrovės ateičiai – tapome ne tik „draugiški“ aplinkai, bet ir technologiškai inovatyvesni, taip pat išaugo įmonės produktų paklausa“, – sako bendrovės „Putokšnis“ administracijos vadovė Dovilė Šteimantienė.

Šiandien vyksta dar viena verslo konferencija Tauragėje. Į praktinę diskusiją pasisemti žinių kviečiami pradedantieji ar tik besirengiantys kurti įmones smulkieji verslininkai. Renginio organizatorius Andrius Laucius džiaugiasi, jog pavyko prisikviesti žinomą nekilnojamojo turto rinkos analitiką, tauragiškį Arnoldą Antanavičių. Ekspertai papasakos, kaip išnaudoti rinkodaros priemones, taip pat apie nekilnojamojo turto rinkos sąveiką su verslu bei apie galimybes pasinaudoti įvairiomis verslo rėmimo priemonėmis.

Tauragės apskrities verslininkų asociacija (TAVA) lapkričio 6–9 dienomis surengė Atvirą verslo savaitę. Verslininkai kvietė  gimnazijų, progimnazijų, mokyklų, kolegijos studentus ir jų vadovus į savo įmones susipažinti su vykdoma veikla, verslo procesais bei išgirsti jų sėkmės istorijas. 

Norint sukurti nuosavą verslą neužtenka tik idėjos – dažnai verslo naujokai susiduria su daugybe klausimų – kaip tvarkyti dokumentus, išspręsti finansinius klausimus, su kuo pasitarti. Apie sėkmingą verslo startą kalbiname Tauragės apskrities verslininkų asociacijos pirmininkę Giedrę Stulginskienę. Anot jos, turint aiškų tikslą, konsultuojantis su patyrusiais verslininkais, ieškant informacijos ir kovojant už idėją, verslo kūrimas gali tapti naujo įdomaus gyvenimo etapo pradžia.

Lapkričio 10-ąją Tauragėje organizuojamas Regionų lyderystės forumas  po vienu stogu sukvies šalies įvairių sričių lyderius. Visą dieną gyvoje debatų ir diskusijų erdvėje įžvalgomis dalinsis visiems puikiai pažįstami veidai – ekonomistai Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda, Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros  vadovas Kęstutis Šetkus, inovatorius, verslininkas Vladas Lašas ir kiti žinomi lyderiai. 

Mokyklines uniformas Tauragės švietimo įstaigoms siuvusi UAB „Dangija“ paskelbė apie visų 28 darbuotojų atleidimą ir įmonės likvidaciją. Bendrovės direktorius Adas Gavėnia neslėpė, jog tokį sprendimą įmonės akcininkai priėmė todėl, kad siuvykla nebesusidoroja su rinkos iššūkiais – didėjančia minimalia alga bei darbuotojų trūkumu. 

Tauragė toliau išlieka geriausia apskrityje besitvarkančia savivaldybe. Laisvosios rinkos institutui paskelbus 2016-ųjų indeksavimo rezultatus paaiškėjo, kad 12–13 vietas Lietuvoje užimanti Tauragės savivaldybė pavyzdingai tvarkosi finansų, mokyklų infrastruktūros gerinimo srityse. 

Tauragės rajono savivaldybės Tarybos posėdyje nustatyti fiksuotų pajamų mokesčio dydžiai, taikomi įsigyjant verslo liudijimą. Nors kainos, lyginant su praėjusiais metais, nepasikeitė, Tarybos narys Silverijus Statkus išreiškė rūpestį, kad per mažai apmokestinti gyvūnus kerpantys asmenys.

Tauragės rajone yra 239 įmonės, kuriose atlyginimai nesiekia minimumo. Vos dviejų ar trijų šimtų eurų atlyginimą moka žinomi autoservisai, maitinimo įstaigos, parduotuvės ir net medžio apdirbimo įmonės. Šiuos viešus duomenis skelbia „Sodra“, siekdama mažinti vieną iš šešėlinės ekonomikos reiškinių – dalies darbo užmokesčio mokėjimą „vokeliuose“. 

Netrukus duris atversiančioje naujoje „Maximoje“ Tauragėje ketina įsikurti kavinė „Caifcafe“, lankytojams  žadanti pasiūlyti didelį šaltų, karštų kavų, gėrimų, desertų ir užkandžių asortimentą. Šiuo metu kavinė renka darbuotojų komandą.

Apie Lietuvos ekonominę padėtį, konkurencingumo varžybas regionuose bei žaliojo verslo plėtrą diskutuota Tauragėje vykusioje konferencijoje „Žalioji strategija verslui: planas Tauragės regionui“. Ekonomikos, žaliosios politikos ekspertai bei verslo atstovai vertino Tauragės regiono žaliąjį ekonominį potencialą. Prieita prie išvados, jog žalioji strategija verslui – tai užtaisas Tauragės ekonominiam šuoliui. 

Savaitgalį Kultūros centre prasidėjo moksleiviams skirtas projektas „Creativity Lab“. Vieną pažangiausių pasaulyje verslumo skatinimo platformų išbandys 100 Tauragės moksleivių bei studentų.

Praėjusią savaitę Vytauto gatvėje, buvusio knygynėlio patalpose, atidaryta nauja parduotuvė „Stylen“. Nedidelėje krautuvėlėje prekiaujama vyriška ir  moteriška avalyne, rūbais bei aksesuarais. Naujai „iškeptas“ verslininkas meta iššūkį – ateityje parduotuvė esą taps pigiausia, prekiaujančia naujais ir kokybiškais daiktais, Tauragėje.

Šių metų gegužės mėnesį 100 procentų saugos tarnybos „Tausauga“ akcijų įsigijo tarptautinės saugos įmonių grupės „GRIFS AG International“ bendrovė UAB „Grifs AG“. Akcijas įsigijusios bendrovės valdybos pirmininko Vytauto Kregždės teigimu, šalyje apsaugos rinka kasmet auga, matomas stabilus, beveik 5 procentus siekiantis, rinkos pajamų augimas, todėl nuspręsta plėstis.

25 metus veikianti baldų gamybos bendrovė „Alantas“ praėjusią savaitę atidarė naują cechą. 1000 kv. m plote sumontuotos naujos dažymo kameros su modernia oro ventiliavimo sistema, dirba baldų montuotojų komanda. Pasak įmonės direktoriaus Juozo Kniukštos, investicijos ne tik pagerino darbo sąlygas, bet ir leis padidinti gamybos apimtis. Verslininkas tikisi daugiau nei 2 mln. Eur metinę apyvartą padidinti dukart. 

Europos Sąjungos (ES) investicijomis pasinaudoja vis daugiau šalies verslininkų. Vieni jų – tauragiškių bendrovė „Wide Wings“, užsiimanti video filmų ir animacijos kūrimu. Bendrovės vadovas Gediminas Tamulynas tvirtina, kad priemonė „Dalinis palūkanų kompensavimas“ leido lengviau grąžinti paskolą bei išlaikyti žemesnes paslaugų kainas.

90 įmonių vienijanti Tauragės apskrities verslininkų asociacija (TAVA) patvirtino tris naujus narius. Įstojusios bendrovės galės naudotis ne tik nuolaidomis, bet ir disponuoti aktualiausia informacija, dalyvauti kursuose ir seminaruose.

Bažnyčių gatvėje įsikūrusios stiliaus studijos „Jūrka“, fasadinę sieną papuošė meniška juodai balta fotografija. Milžiniškoje nuotraukoje įamžinta studijos šeimininkės, Jūratės Trijonienės dukra Vesta.

Ketvirtadienį Tauragės rajono savivaldybės pastate maitinimo paslaugą teikti pradėjo UAB „Juraja“. Naujose patalpose bus galima išsirinkti nebrangų patiekalą iš nedidelio pietų meniu.

Populiarėjant ekologiškam kurui, namų savininkams tenka rinktis: būsto šildymui naudoti malkas, briketus ar kuro granules? Pastaruoju metu itin dažnas pasirinkimas yra birus natūralus kuras. Tačiau prieš jį perkant ir sandėliuojant, taip pat reikėtų žinoti kelis faktus, darančius įtaką kuro efektyvumui. Pagrindiniai jų – kuro gamybos procesai, degimui reikalingos priemonės ir, žinoma, užtikrinami privalumai.

Tauragės industriniame parke (TIP) įsikūrusios norvegiško kapitalo įmonės UAB „Engersund  Net“ vadovas Anders Myklebust siūlosi finansuoti žvejybinių tinklų pynėjų mokymo programą. Unikalus sumanymas trečiadienį vykusiame susitikime aptartas su rajono valdžios, verslininkų, Profesinio rengimo centro, Darbo biržos atstovais.

Tauragiškių pamėgta kavinė-užkandinė „Ponas koldūnas“, įsikūrusi autobusų stotyje, uždaryta. Ant maitinimo įstaigos durų kabantis lapelis informuoja, kad užkandinė dirbs nuo rugsėjo 1 dienos.

Prezidento gatvėje, 50 numeriu pažymėtame name, greitu metu duris atvers modernus, europietiškos virtuvės restoranas „Prezidento 50“. Šiuo metu dėliojami paskutiniai  akcentai – renkama darbuotojų komanda, atliekami baigiamieji remonto darbai, derinamas meniu.

Nuo šiandien picerija „Star Pizza“ lankytojų laukia naujoje vietoje – Bažnyčių gatvėje, 20 numeriu pažymėtame name. Kavinėje bus galima įsigyti ant akmens keptų mėsos didkepsnių.