2018 Balandžio 21 d.
Šeštadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Verslas

Susidėvėjusios trasos „valgo“ gyventojų pinigus

  • Įkelta: 2017-12-20
„Tauragės žinių“ inform.
info@taurageszinios.lt

UAB Tauragės šilumos tinklai centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemoje didelė dalis šilumos tiekimo tinklų yra seni, nusidėvėję, juose patiriami dideli šilumos energijos nuostoliai, sąlygojantys didesnes šilumos gamybos sąnaudas. Norint pagerinti jų patikimumą, būtina atlikti šilumos tiekimo tinklų plėtros darbus. Šiuo tikslu numatoma įgyvendinti investicijų projektą, pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, kurio metus bus paklota 1685 metrai naujų šilumos tiekimo trasų, sujungiant hidrauliškai atskiras CŠT sistemas ir prijungiant naujus vartotojus.

Daugialypė nauda

Įgyvendinus projektą, daugeliui šilumos energijos vartotojų bus užtikrintas tiekimo patikimumas, Bus sužiedintos Aerodromo g. ir Tauragės miesto (Beržės katilinės) CŠT sistemos, panaudojant naujausias technologijas, užtikrinančias mažiausius šilumos energijos nuostolius ir naujo ruožo patikimą eksploataciją. Projekto įgyvendinimas leis padidinti šilumos tiekimo patikimumą ir kokybę 4675 šilumos vartotojų. Iš viso Tauragės šilumos tinklai aptarnauja 5450 vartotojų.

Šilumos tinklų technikos direktorius Audrius Arcišauskas akcentavo, kad renovavus paskutines trasas, bus pasiekta maksimali renovacijos nauda. Pirmiausiai renovuotoje trasoje praktiškai išnyksta avarijų tikimybė, kurios – ne tik nepatogumai gyventojams trūkus trasai, tačiau ir didelės išlaidos šalinant padarinius.

– Kai mažėja nuostoliai, reikia mažiau šilumos gaminti. Kai mažiau gamini, mažiau sudegini kuro. Kai mažiau sudegini kuro, pigiau kainuoja šiluma, o taip pat mažiau terši aplinką. Taigi, nauda yra daugialypė: tiek gamybinė, tiek finansinė, tiek aplinkosauginė.

Vykdant tokio masto rekonstrukcijas kartais tenka sukelti nepatogumų miestie­čiams. Kai kur laikinai perkasamos gatvės, kai kur išardomi šaligatviai, tampa nepatogu jais vaikščioti ar įvažiuoti į kiemus, kartais tenka ilgesniam laikotarpiui sustabdyti termofikacinio vandens cirkuliaciją  šilumos tiekimui karštam vandeniui ruošti. Žmonės dažnai pyksta dėl šių nepatogumų, tačiau rekonstruoti šilumos tiekimo tinklus kitaip nėra galimybės. Visuomet stengiamės žmonėms tai paaiškinti. Dauguma žmonių supranta ir mes jiems už tai labai dėkingi, – teigė UAB Tauragės šilumos tinklai technikos direktorius Audrius Arcišauskas.

Šilumos perdavimas

Šilumos tiekimas Tauragės mieste 2016–2017 m. vyko sklandžiai, išvengta didesnių sutrikimų, šildymo sąskaitos gerokai mažėjo, ir tai įrodo, kad CŠT sektorius atlieka savo misiją, o šilumos tiekimo bendrovėje dirba savo sričių profesionalai. Bendras Tauragės CŠT sektoriaus trasų ilgis siekia apie 34,5  km.

2016–2018 m. numatyta renovuoti apie 6 km trasų vamzdžių. Investicijos į šilumos tiekimo infrastruktūros modernizavimą itin didelės, o šilumos tiekimo bendrovės galimybės jas finansuoti yra ribotos dėl šilumos kainodaros ypatumų.Vamzdynų keitimas – lėtai atsiperkanti investicija, todėl tokioms investicijoms atlikti su kuo mažesne našta vartotojams yra būtinos ES subsidijos. 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiui patvirtinta priemonė šilumos tiekimo tinklams modernizuoti ir plėsti, numatoma skirti 69,5 mln. Eur lėšų.

Centrinio šildymo pranašumai

Pasak bendrovės direktoriaus Mindaugo Nevardausko, nemodernizavus vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų, neapšiltinus pastato ir nesumažinus jo šilu­mos suvartojimo, tik vieną šilumos gamybos šaltinį pakeitus kitu (dujomis ar elektra), šildymo sąnaudos nesumažės. Greičiau, atvirkščiai, padidės. Pavyzdžiui, vidutinė 1 kWh elektros energijos kaina – apie 12 ct, centralizuotai tiekiamos šilumos – 4,54 ct. Kol kas išlieka reikšmingi šilumos kainų skirtumai atskirose savivaldybėse.

Mažiausiai šiluma kainuoja miestuose, kurie vartoja žymiai pigesnį vietinį biokurą: Elektrėnuose, Utenoje, Šilutėje, Šiauliuose, Tauragėje, Mažeikiuose (apie 4,0–4,5 ct/kWh), o didžiausios – Anykščiuose, Prienuose, Trakuose, Alytuje, Skuode (apie 6,9–7,2 ct/kWh).

Tad centralizuotai tiekiamos šilumos gamy­bos būdas turi nemažai pranašumų. Tauragės mieste kaip šilumos gamybos šaltinis naudojamas biokuras leidžia užtikrinti mažesnę šilumos kainą. O griežta išmetamų teršalų prevencija – tai  švarus miestas, nėra gaisro ar sprogimo pavojaus, gyventojams nereikia rūpintis kuru ir šilumos gamybos įrenginių eksploatacija. Pašnekovas pabrėžė, jei mes nori­me džiaugtis švariu miestu ir turėti saugiai eksploatuojamas namų šildymo sistemas, vis dėlto geriau rinktis centralizuotai tiekiamą šilumą.

Labai svarbi CŠT sistemų teikiama nauda – tai garantuojama miesto oro kokybė. Didelės katilinės ir elektrinės, esančios centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, net ir kietąjį kurą gali sudeginti labai kokybiškai, taip užtikrindamos pačius aukščiausius aplinkosaugos reikalavimus. 2015 m. pabaigoje patvirtinta ES2015/2193 direktyva „Dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo“, nustatanti leistiną taršą kurą deginančiuose įrenginiuose, kurių galia yra 1–50 MW. Šilumos tiekimo įmonės jau dabar turi pradėti ruoštis ir parengti savo taršos mažinimo strategiją optimizuojant galias ir įrenginius, kadangi direktyvos reikalavimai teršalų koncentracijoms numatomi griežtesni už šiuo metu galiojančiose normose LAND43-2013.

Užs. Nr. 117

 

Mažosiose savivaldybėse įsikūrusiems verslininkams vietos rinkoje neretai tampa per ankšta. Tai ypač aktualu įmonėms, gaminančioms nišinius produktus. Sėkmingų pavyzdžių, kaip įmonės išauga ir suklesti atrasdamos užsienio pirkėjų, yra ir Tauragėje. 

Šiauliečiai džiaugiasi atradę verslo strategiją, kuri leido ne tik padidinti darbo našumą, bet ir sumažinti įmonėje sunaudojamų žaliavų kiekį. „Metų pradžioje priimtas sprendimas pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) investicine priemone „Eco-inovacijos LT+“ buvo visapusiškai naudingas bendrovės ateičiai – tapome ne tik „draugiški“ aplinkai, bet ir technologiškai inovatyvesni, taip pat išaugo įmonės produktų paklausa“, – sako bendrovės „Putokšnis“ administracijos vadovė Dovilė Šteimantienė.

Prasidėjo konferencija jaunam verslui
  • Įkelta: 2017-11-17

Šiandien vyksta dar viena verslo konferencija Tauragėje. Į praktinę diskusiją pasisemti žinių kviečiami pradedantieji ar tik besirengiantys kurti įmones smulkieji verslininkai. Renginio organizatorius Andrius Laucius džiaugiasi, jog pavyko prisikviesti žinomą nekilnojamojo turto rinkos analitiką, tauragiškį Arnoldą Antanavičių. Ekspertai papasakos, kaip išnaudoti rinkodaros priemones, taip pat apie nekilnojamojo turto rinkos sąveiką su verslu bei apie galimybes pasinaudoti įvairiomis verslo rėmimo priemonėmis.

Tauragės apskrities verslininkų asociacija (TAVA) lapkričio 6–9 dienomis surengė Atvirą verslo savaitę. Verslininkai kvietė  gimnazijų, progimnazijų, mokyklų, kolegijos studentus ir jų vadovus į savo įmones susipažinti su vykdoma veikla, verslo procesais bei išgirsti jų sėkmės istorijas. 

Norint sukurti nuosavą verslą neužtenka tik idėjos – dažnai verslo naujokai susiduria su daugybe klausimų – kaip tvarkyti dokumentus, išspręsti finansinius klausimus, su kuo pasitarti. Apie sėkmingą verslo startą kalbiname Tauragės apskrities verslininkų asociacijos pirmininkę Giedrę Stulginskienę. Anot jos, turint aiškų tikslą, konsultuojantis su patyrusiais verslininkais, ieškant informacijos ir kovojant už idėją, verslo kūrimas gali tapti naujo įdomaus gyvenimo etapo pradžia.