2017 Lapkričio 21 d.
Antradienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Verslas

Per 200 Tauragės įmonių nemoka net minimumo

  • Įkelta: 2017-10-18
Eglė ČERVINSKAITĖ
naujienos@taurageszinios.lt

Tauragės rajone yra 239 įmonės, kuriose atlyginimai nesiekia minimumo. Vos dviejų ar trijų šimtų eurų atlyginimą moka žinomi autoservisai, maitinimo įstaigos, parduotuvės ir net medžio apdirbimo įmonės. Šiuos viešus duomenis skelbia „Sodra“, siekdama mažinti vieną iš šešėlinės ekonomikos reiškinių – dalies darbo užmokesčio mokėjimą „vokeliuose“.

Kova su šešėliu

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad VMI ir „Sodra“, tęsdamos bendradarbiavimą mažinant vieną iš šešėlinės ekonomikos reiškinių – dalies darbo užmokesčio mokėjimą „vokeliuose“, savo interneto svetainėse skelbia išsamius ir patogiai pateiktus duomenis apie įmonių mokamus vidutinius atlyginimus. Šiuos duomenis bus galima palyginti su kitų ta pačia ekonomine veikla užsiimančių įmonių rodikliais, analizuoti rodiklius pagal savivaldybes. Tikimasi, kad viešai skelbiami duomenys skatins visuomenės atsakingumą bei įsitraukimą mažinant pažeidimų skaičių, taip pat didins verslo skaidrumą.

Pagal skelbiamus duomenis, net 239 įmonės Tauragės rajone savo darbuotojams nemoka net minimumo.

„Sodros“ duomenimis, nuo sausio, kai pradėta skelbti informacija apie vidutinį darbo užmokestį, iki rugpjūčio, Lietuvoje įmonių, kuriose dirba daugiau negu trys darbuotojai ir kuriose vidutinis darbo užmokestis mažesnis negu minimali mėnesio alga (MMA), sumažėjo nuo 18,9 iki 16,5 tūkstančio.

Pastaraisiais metais VMI, kartu su „Sodra“ ir Valstybine darbo inspekcija suvienijo jėgas tam, kad šalyje mažėtų realaus darbuotojų darbo laiko neapskaitančių (kai, tariamai, darbuotojai įdarbinami ne pilnu etatu), algas „vokeliuose“ mokančių ir mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įmokų vengiančių įmonių.

Mažiausi atlyginimai

Tauragės rajono verslo aplinką sudaro labai mažos (mažiau nei 10), mažos (mažiau nei 50) ir vidutinės (mažiau, kaip 250 darbuotojų) įmonės.

„Sodros“ duomenų bazėje – daugiau nei 200 bendrovių, kurios deklaruoja mokančios mažesnį nei minimalų atlyginimą (380 Eur). Šiame sąraše vyrauja labai mažos įmonės, turinčios kiek daugiau nei 3 darbuotojus, jų veiklos sritys – labai įvairios.

Štai UAB „Gralis“, prekiaujanti variklinių transporto priemonių detalėmis, rugpjūčio mėnesį vidutiniškai mokėjo 317 Eur atlyginimą, įmonėje – 14 apdraustų asmenų. Autodetalių pardavėja „Vidlinas“ (9 apdraustieji) mokėjo vidutinį 334 Eur, UAB „Automeka“ – 339 Eur, UAB „Luminaris“ – 348 Eur.

„Sodros“ sąraše nemažai baldininkų. Kęsčiuose registruota pirminės medienos perdirbėja UAB „Ardabas“ moka vidutinį 124 Eur atlyginimą, o joje dirba 19 darbuotojų. 7 darbuotojus turinti Bronislovo Platakio įmonė išgali mokėti tik vidutinį 173 Eur. atlygį. Rimutės Karbauskienės baldų salonas UAB „Ralbera“, kuriame dirba 5 asmenys, vidutiniškai moka 252 Eur atlygį.

Maitinimo sektoriuje taip pat netrūksta įmonių, kurių vidutinis atlyginimas nesiekia minimumo. Valgykloje „Juraja“ atlyginimai siekia 125 Eur, A. Šadbaro šašlykinėje – 302 Eur, V. Ližienės įmonėje („Mergelių užeiga“) – 326 Eur.

UAB „Jatkančių mėsinė“ deklaruoja mokanti 282 Eur (16 darbuotojų), UAB „Akvariumas“ – 302 Eur, UAB „Vilartina“ – 150 Eur, Tauragės Švč. Trejybės parapija – 265 Eur, Tauragės nekilnojamojo turto agentūra – 218 Eur (5 darbuotojai).

Neišgali mokėti daugiau?

Tauragės apskrities verslininkų asociacijos valdybos pirmininkė Giedrė Stulginskienė teigia, jog smulkusis verslas išgyvena ne pačius geriausius laikus. Taip pat pridūrė, kad deklaruojamuose Sodros duomenyse atsispindi ne pilnai darbo dienai įforminti darbuotojai.

– Esame ne kartą diskutavę su verslininkais dėl viešinamo vidutinio darbo užmokesčio pagal „Sodros“ duomenis dydžio. Vienareikšmiškai negalima vertinti visų įmonių. Kiekvienos įmonės situacija yra vis kitokia. Tačiau tendencija pakankamai ryški – smulkios įmonės, kurios dirba įtemptoje konkurencinėje kovoje, negali mokėti daugiau ir už nekvalifikuotą darbą moka atlyginimą, ne didesnį nei MMA, todėl jų atlyginimo vidurkį labai mažina algos darbuotojų, priimtų nepilnai darbo dienai arba darbuotojų kaita. Visgi,  negalime atmesti ir šešėlio, nors iš ekonomikos analitikų sulaukiame gerų žinių, kad augant ekonomikai, nelegalių pajamų mastai mažėja, – teigė pašnekovė.

Didžiausi atlyginimai

Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis atlygis bruto – neatskaičius mokesčių – šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) siekė 838,7 Eur: valstybės sektoriuje – 842,3, privačiajame sektoriuje – 837 Eur.

Didelėms įmonėms Tauragėje priskiriamos vos dvi. Pirmoji, norvegiško kapitalo Tauragės industriniame parke veikianti tinklų gamintoja UAB „Egersund Net“, pagal „Sodros“ duomenis vidutiniškai darbuotojams moka 1171 Eur atlyginimą ir pagal šį rodiklį yra viena pirmaujančių Tauragėje. Antroji – viešoji įstaiga Tauragės ligoninė, turinti 451 darbuotoją, vidutiniškai moka 851 Eur „ant popieriaus“.

Sodros duomenimis, didesnį nei vidutinį atlygį Tauragės rajone moka 34 įmonės. Nemažą jų dalį sudaro valdiškos įmonės ir įstaigos. Tauragės šilumos tinkluose vidutinis atlygis siekia 971 Eur, Miškų urėdijoje – 888 Eur, Tauragės rajono savivaldybės administracijoje – 946 Eur, Šaltinio progimnazijoje – 839 Eur, Tauragės darbo biržoje – 837 Eur, Tauragės apylinkės teisme – 1036Eur.  

Didžiausią vidutinį atlyginimą Tauragėje moka medienos plokščių gamintoja UAB „FB Production“ (95 darbuotojai) 1208 Eur. Po jos rikiuojasi minėta UAB „Egersund Net“, trečia –„Tauraplastas“ – 1060 Eur (221 darbuotojas). 1044 Eur atlygį moka UAB „Galinaičio transportas“,  1012 Eur – UAB „Techninių apžiūrų centras“, 1002 Eur – „Tauragės regiono keliai".

Netrukus duris atversiančioje naujoje „Maximoje“ Tauragėje ketina įsikurti kavinė „Caifcafe“, lankytojams  žadanti pasiūlyti didelį šaltų, karštų kavų, gėrimų, desertų ir užkandžių asortimentą. Šiuo metu kavinė renka darbuotojų komandą.

Apie Lietuvos ekonominę padėtį, konkurencingumo varžybas regionuose bei žaliojo verslo plėtrą diskutuota Tauragėje vykusioje konferencijoje „Žalioji strategija verslui: planas Tauragės regionui“. Ekonomikos, žaliosios politikos ekspertai bei verslo atstovai vertino Tauragės regiono žaliąjį ekonominį potencialą. Prieita prie išvados, jog žalioji strategija verslui – tai užtaisas Tauragės ekonominiam šuoliui. 

Savaitgalį Kultūros centre prasidėjo moksleiviams skirtas projektas „Creativity Lab“. Vieną pažangiausių pasaulyje verslumo skatinimo platformų išbandys 100 Tauragės moksleivių bei studentų.

Praėjusią savaitę Vytauto gatvėje, buvusio knygynėlio patalpose, atidaryta nauja parduotuvė „Stylen“. Nedidelėje krautuvėlėje prekiaujama vyriška ir  moteriška avalyne, rūbais bei aksesuarais. Naujai „iškeptas“ verslininkas meta iššūkį – ateityje parduotuvė esą taps pigiausia, prekiaujančia naujais ir kokybiškais daiktais, Tauragėje.

Šių metų gegužės mėnesį 100 procentų saugos tarnybos „Tausauga“ akcijų įsigijo tarptautinės saugos įmonių grupės „GRIFS AG International“ bendrovė UAB „Grifs AG“. Akcijas įsigijusios bendrovės valdybos pirmininko Vytauto Kregždės teigimu, šalyje apsaugos rinka kasmet auga, matomas stabilus, beveik 5 procentus siekiantis, rinkos pajamų augimas, todėl nuspręsta plėstis.