Apie Lietuvos ekonominę padėtį, konkurencingumo varžybas regionuose bei žaliojo verslo plėtrą diskutuota Tauragėje vykusioje konferencijoje „Žalioji strategija verslui: planas Tauragės regionui“. Ekonomikos, žaliosios politikos ekspertai bei verslo atstovai vertino Tauragės regiono žaliąjį ekonominį potencialą. Prieita prie išvados, jog žalioji strategija verslui – tai užtaisas Tauragės ekonominiam šuoliui.
Aiški ambicija
Konferencijos metu analizuojant krašto ekonominius rezultatus, Tauragės rajono savivaldybės mero patarėjas Dovydas Kaminskas pabrėžė, kad inovacijos ir pažangus mąstymas yra esminis Tauragės identiteto elementas, prioritetas, pagal kurį ir kuriama regiono ateitis. „Esame pasirengę permainoms. Mūsų regionas vystosi ir keičiasi orientuodamasis į atsinaujinančią energetiką, mes vadovaujamės progresyviu mąstymu, atvirumu, nuosekliu darbu. Mūsų ambicija aiški – tapti žaliausiu ir gyvybingiausiu rajonu Lietuvoje ir net Baltijos regione,“ – teigė D. Kaminskas.
Jis atkreipė dėmesį į konkrečius pavyzdžius: jau 2018 m. miesto viešojo transporto parką papildys du elektra varomi autobusai, artimoje ateityje planuojama įrengti 18 elektromobilių įkrovimo stotelių, ant miesto ligoninės stogo įrengtos saulės baterijos patenkina ligoninės elektros poreikį, regione veikia didžiausias vėjo jėgainių parkas, generuojantis 52,54 MW elektros energijos, intensyviai vystomos socialinės inovacijos ir projektai gyventojų įtraukimui.
Galime tikėtis augimo
Konferencijos organizatorius, Žaliosios politikos instituto prezidentas, Remigijus Lapinskas sveikino Tauragę nebijant skeptikų kritikos ir drąsiai bei ambicingai žengiant į priekį su aiškia vizija ne tik miestui, bet ir regionui: „Emigracija, gerai apmokamų darbo vietų stoka – tai iššūkiai, su kuriais susiduria dauguma Lietuvos regionų, ne išimtis ir Tauragės kraštas. Tačiau šio miesto kryptingumas vystant žaliąjį sektorių leidžia manyti, kad netrukus galime tikėtis intensyvaus regiono ekonominio augimo“.
Renginyje užsiminta ir apie regionų specializacijos planus. Žaliųjų technologijų ir verslo kryptis įvardinta kaip viena iš potencialių sričių, kurią vystydama Tauragė ne tik sukurtų konkurencinį pranašumą sau, bet ir taptų centru, aplink kurį burtųsi kitos savivaldybės. Kaip konkretus pavyzdys paminėta biomasės energetika. Lietuvos biomasės energetikos asociacijos direktorė Vilma Gaubytė atkreipė dėmesį, kad net 98 proc. šilumos energijos Tauragėje pagaminama iš biokuro, o tai lemia, kad šilumos kaina regione yra viena žemiausių šalyje – išlošia iš vartotojai, ir verslas, ir aplinka.
„Žalioji, atsinaujinanti energetika kuria darbo vietas, leidžia žmonėms investuoti, dirbti ir uždirbti, mokėti mokesčius ir taip vysto regionų ekonomiką. Džiugu, kad tai suprasdama Tauragė daro konkrečius ir sėkmingus žingsnius žaliosios ekonomikos įgyvendinimo link,“ – pritarė R. Lapinskas. Visgi jis atkreipė dėmesį, kad paraleliai turi būti skiriamas dėmesys ir kitoms sritims: „žaliasis proveržis ir nauji verslai įmanomi labai įvairiose srityse – pastatų renovacija, statybos, transportas ir logistika, turizmas, žemės ūkis, informacinės ir išmaniosios technologijos, net smulkieji amatai gali būti perorientuoti pagal žaliąją koncepciją ir kurti pridėti vertą tiek ekonomikai, tiek aplinkai“.
Verslumas yra raktas
Anot konferencijoje kalbėjusio Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktoriaus Kęstučio Šetkaus, Tauragė gali būti lygioje gretoje su Vilniumi, Kaunu ir Klaipėda, dar ir dėl to, kad jau dabar nurungia Panevėžį, Šiaulius ir kitus didžiuosius miestus pagal gyventojų nusiteikimą kurti inovacijas. Todėl K. Šetkus ragino nelaikyti gerų idėjų užantyje ir neužmiršti klasterizacijos suteikiamų galimybių – be dalijimosi sumanymais, komandos, partnerių, net ir pats inovatyvias sumanymas gali žlugti. O būtent verslumas ir yra raktas į regiono konkurencingumo užtikrinimą. Konferencijoje vietos verslininkai teigė, kad yra nusiteikę nepaleisti jaunųjų talentų iš Tauragės ir yra pasiryžę prisidėti finansiškai, jei savivaldybė imtųsi kurti verslo inkubatorius, kuriuose jaunas žmogus turėtų darbo vietą – kartu su bendraminčiais diskutuoti, vystyti verslus ir gauti konsultacijas.
Po konferencijos dalyviai vyko į Šilutės rajone veikiančią uždarą akcinę bendrovę UAB „Klassmann-Deilmann“, kur turėjo galimybę susipažinti su praktiniu žaliojo verslo pavyzdžiu – durpių substratų ir biokuro gamyba.
„Praėjusį rudenį įsigaliojęs Paryžiaus klimato kaitos susitarimas įrodo, kad tvarus gyvenimo būdas turi būti kiekvieno žmogaus kasdienybė, tad jau šiandien turime imtis aplinką tausojančių priemonių. Tauragė, nors ir labai mažas rajonas, tačiau suvokia globalias problemas ir gali prisidėti prie jų sprendimo“, – apibendrindamas konferenciją teigė Tauragės rajono savivaldybės meras Sigitas Mičiulis.
Anot jo, plėtojant Tauragės rajono, kaip draugiškiausio rajono gamtai viziją, atsivers galimybės vystyti ekologinę žemdirbystę, ekologinį – konferencinį ir sveikatinimo turizmą, tvarių investicijų pritraukimą ir darbo vietų kūrimą.
Konferencija organizuota Žaliosios politikos instituto iniciatyva ir yra pirmoji renginių ciklo „Žalioji strategija verslui“ dalis, kuri įgyvendinta bendradarbiaujant su Tauragės rajono savivaldybe.