Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Prieš šeimos narius smurtaujantys asmenys – dažniausiai vyrai – net ir pripažindami kaltę įvairiais būdais mėgina sušvelninti situaciją, pavyzdžiui, pradeda aiškinti, kad smūgio būta ne tokio ir stipraus. O kartu gyvenančios jų aukos ir pačios ima keisti parodymus. Būtent taip nutiko rugpjūčio 17-ąją Tauragės apylinkės teisme išnagrinėtoje byloje dėl sugyventinio smurto prieš moterį.
Vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, kartą jau išsiskyręs I. Š. prieš teismą stojo po audringo santykių aiškinimosi. Verta paminėti, kad 2020-aisiais prieš jį taip pat buvo iškelta baudžiamoji byla dėl smurto, tačiau tyrimas buvo nutrauktas susitaikius. Teismo salė kaltinamajam turėtų kelti ir prisiminimus iš 1998 metų, kai jis buvo nuteistas už kyšininkavimą. Šįkart vyriškis turėjo atsakyti už sugyventinei suduotus smūgius.
Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo pareigūnams iš pradžių pasakojo, kad liepos 4-ąją kartu su savo sugyventiniu I. Š. buvo nuėjusi į svečius pas kaimyną. Ten liejosi alkoholis. Apie 18 val. sugyventiniai grįžo į namus. Vos tik užvėrus namų duris I. Š. pradėjo priekaištauti moteriai, kad esą kaimynas daug į ją žiūrėjo ir šypsojosi. Nukentėjusioji atsakė, kad to tikrai nebuvo. Tarp jų kilo konfliktas. Kaip teigė nukentėjusioji, sugyventinis ją pastūmė, bet kaip ji griuvo, teigė neatsimenanti, nes atsipeikėjo jau gulėdama ant lovos. Moteris prisiminė, kad sugyventinis mušė ją gulinčią, ji tuo metu jautė didelį skausmą nugaroje ir dešiniajame šone. Moteris teigė pajutusi smūgį į veidą, jai buvo prakirsta viršutinė lūpa. Sumušęs sugyventinę I. Š. išėjo iš kambario, o nukentėjusioji telefonu iškvietė policiją.
Moteris teigė, kad I. Š. prieš ją smurtavo ne pirmą kartą. Pasak sumuštosios, sugyventinis visada atsiprašo, pažada, kad daugiau taip nebus, tačiau vėliau smurtas vėl pasikartoja.
Dėl smurto artimoje aplinkoje pareigūnai vyriškiui pareiškė įtarimus. I. Š. kaltę pripažino tik iš dalies. Kaltinamasis teigė, kad tik sudavė moteriai per veidą. Jis pasakojo, kad tą dieną, kai vėl pakėlė ranką prieš sugyventinę, jiedu nuėjo pas kaimynus, nes šie padovanojo trimerį, tad reikėjo jį „aplaistyti“. Girtavo ir sugyventiniai, ir vienas kaimynų. Trijulė „patvarkė“ 2 butelius degtinės. Anot I. Š., jam ir sugyventinei grįžus namo pastaroji buvo itin įkaušusi, o jis jautėsi „gana normaliai“. Pasak vyriškio, konfliktas kilo dėl namuose laikomų ir moteriai priklausančių šunų, o ne dėl kaimyno. Kaltinamasis dėstė, kad sugyventinė gyvūnus labai myli, jiems viską leidžia, o tai jam nepatinka. Anot I. Š., grįžęs namo jis išvarė šunis iš kambario, o sugyventinė dėl to pradėjo šaukti. Kaip kalbėjo kaltinamasis, moteris ant jo šaukė ir skeryčiodamasi jį puolė. I. Š. sakė, kad jam nepatiko, kad sugyventinė ant jo šaukia, todėl jai sudavė delnu vieną kartą į veidą. Anot vyriškio, smūgis tikrai nebuvo stiprus, bet nukentėjusiajai praskėlė lūpą. Kaltinamasis pripažino matęs, kad jai bėgo kraujas. Vyriškis teigė, kad daugiau tikrai nieko nedarė, o sugyventinė nenusiramino. Vyriškis paaiškino, kad nukentėjusioji vėliau pati nugriuvo virtuvėje, paskui nuėjo į kambarį ir ten vėl griuvo, vartėsi ant grindų. Esą taip įvyko dėl girtumo. Būtent taip, sakė I. Š., nukentėjusiosios nugara ar šonas buvo sužaloti. Jam teko atsakyti ir į klausimą, kodėl iškvietus policijos pareigūnus kaltinamasis mėgino pasišalinti. I. Š. teigė nenorėjęs likti namuose, nes sumuštoji vis šaukė. Tiesa, kaip kalbėjo ir pats kaltinamasis, išeiti jis nespėjo, nes pamatė, kad į kiemą atvažiavo policijos automobilis.
Policija smurtautoją sulaikė, nuvežė į policijos komisariatą. Policijai jis paaiškino, kad buvo girtas, neišlaikė nervai, tai ir sudavė.
Vėliau nukentėjusioji ėmė keisti parodymus. Moteris paaiškino, kad I. Š. yra kaltas tik dėl to, kad jai vieną kartą ranka sudavė į veidą ir prakirto viršutinę lūpą. Pasak nukentėjusiosios, sugyventinis daugiau nieko nedarė. Ji kalbėjo, kad tą vakarą jie abu buvo neblaivūs, susipyko. I. Š. aiškino, kad iškvietusi policiją moteris pasakė, kad sugyventinis spardė ir sudavė smūgius į šonus, nugarą, nes buvo labai pikta. Nukentėjusioji aiškino pati virtusi. Be to, nukentėjusioji ėmė teisinti vyriškį ir aiškinti, kad jai suduotas smūgis nebuvo stiprus, į medikus ji nesikreipė, sveikata buvo gera. Sumuštoji kalbėjo pretenzijų I. Š. atžvilgiu nebeturinti, civilinio ieškinio nereiškianti.
„Teismas tiki kaltinamojo paaiškinimais, nukentėjusiosios parodymais, kita rašytine bylos medžiaga ir laiko įrodytu, kad I. Š. 2022 m. liepos 4 d., apie 18.10 val., savo namuose, buitinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą ranka sudavė (nukentėjusiajai) į veidą, dėl ko jai buvo padarytas viršutinės lūpos sumušimas“, – rašoma teismo nuosprendyje.
Teismas I. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras Nomedas Metrikis už padarytą nusikalstamą veiką pasiūlė skirti kaltinamajam laisvės apribojimą 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Teismas su tokiu prokuroro pasiūlymu sutiko.
Policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą ir mažindami eismo įvykių skaičių, liepos mėnesį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamojoje teritorijoje vykdys prevencines priemones. Liepos 3-5 d. ir liepos 20-22 d. vyks elektrinių mikrojudrumo priemonių, dviračių, elektrinių mopedų, vairuotojų kontrolė. Liepos 7-10 d
Tauragės rajono savivaldybė informuoja, kad birželio 19 d. atlikus maudyklų vandens kokybės tyrimus, nustatyta, jog visuose tirtuose rajono vandens telkiniuose vandens kokybė atitinka higienos normos HN 92:2018 reikalavimus – maudytis galima. Tyrimai buvo atlikti šiose vietose: Jūros upės maudykla Balskų tvenkinys Keramikos
Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje 18-metis pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo atimti gyvybę mažametei mergaitei bei fizinio smurto prieš kitą nepilnametę. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, tyrimą atliko Taur
Policija tiria du svetimo turto pagrobimo atvejus, įvykusius Šilalės ir Šilutės rajonuose. Šilalės rajone, Vingininkų kaime, laikotarpiu nuo birželio 28 d. 15.00 val. iki birželio 29 d. 10.00 val., iš 1951 m. gimusiai moteriai priklausančio neužrakinto ūkinio pastato buvo pavogti grūdai. Dėl šio įvykio pradėtas i
Per du dešimtmečius Lietuva tapo šimtaprocentine europietiška šalimi, tačiau vos už kelių šimtų kilometrų nuo sostinės, kurioje sukoncentruotas valstybės valdymas, mokslas ir verslas su gerai apmokamomis darbo vietomis, europietiškos kultūros šalis vis labiau panašėja į skurdžią pensinin
Siekiant stiprinti keliuose dirbančių specialistų ir visų eismo dalyvių saugumą, AB „Kelių priežiūra“ įsigijo 20 naujų mobilių smūgio slopintuvų. Šiuo metu vykdomas dar 11 tokių pat įrenginių įsigijimo procesas. Bendra numatoma investicija į įvairias darbuotojų saugumo priemones – daugiau nei 1 milijonas eurų. Bend
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. paslaugos, susijusios su valstybinės žemės valdymu, Lietuvoje bus teikiamos tik internetu – per modernizuotą Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Asmenims nebereikės vykti į savivaldybes, Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ar pas kitus valstybinės žemės patikėtinius – prašymus dėl valstybinės žemės nuo
Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtus įstatymus, kurie atveria kelią antrosios pensijų kaupimo pakopos pokyčiams. Sistema bus patrauklesnė ir lankstesnė, bus užtikrintas savanoriškas dalyvių įsitraukimas ir įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, numatant galimybes pasitraukti iš kaupimo antroje
Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais įteisintas naujas GPM tarifas, nustatytas atskiras apmokestinimas ūkininkams ir papildomas neapmokestinamąsias pajamas auginantiems vaikus, individualios veiklos pajamos įtraukiamos į bendrą progresinį apmokestinimą. Už tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas
Seimas priėmė naujos redakcijos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, kuriame skirtingai apmokestintas gyventojų turimas nekomercinį nekilnojamasis turtas – išskiriant pagrindinį gyvenamąjį būstą* ir kitą asmens nekomercinį nekilnojamąjį turtą. Nustatyta, kad savivaldybių tarybos nustatys pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės
Siekiant, kad žmonės su negalia galėtų sėkmingai naudotis šunų pagalbininkų pagalba, bus patobulintas prieinamumo reglamentavimas, įtvirtinta asmenų su negalia teisė į šuns pagalbininko įsigijimo išlaidų kompensaciją, teisė patekti ir būti viešojoje erdvėje, statiniuose, nepriklausomai nuo jų paskirties, naudotis vie&sca