Autoriaus nuotrauka
Tauragės apylinkės teisme šią vasarą nestinga bylų, susijusių su smurtu. Iš jų matyti, kad dažniausiai žmonės nukenčia ne nuo nepažįstamų užpuolikų tamsiuose užkampiuose, o nuo tų, su kuriais matosi bene dažniausiai, – šeimos narių.
Sumušė brolį
Liepos 8-ąją Tauragės apylinkės teismas paskelbė nuosprendį Tauragės rajone gyvenančiam, nedirbančiam ir nevedusiam M. L.
Bylos duomenimis, kovo 3-osios vakarą, būdamas savo namuose, kaltinamasis, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,23 prom. girtumas), panaudojo fizinį smurtą prieš savo brolį, tyčia suduodamas jam mažiausiai 3 smūgius ranka į veidą. Nukentėjusiajam padaryta muštinė kaktos žaizda – tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas.
Nukentėjusysis ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams papasakojo, kad kovo pradžioje jis parvažiavo pas tėvus į kaimą. Anot jo, kovo 3-osios vakarą miegamajame žiūrėdamas televizorių ir būdamas neblaivus, lovoje jis užmigo. Vyriškį pažadino brolis. Šis nukentėjusiajam pasirodė girtas. Jis negalėjo prisiminti, apie ką konkrečiai jiedu kalbėjosi, tačiau lyg ir susiginčijo. Tuomet, kalbėjo nukentėjusysis, brolis jam sudavė. Nuo smūgiu iš kaktos pradėjo bėgti kraujas, skaudėjo galvą. Išėjęs į lauką sumuštasis paskambino skubiųjų pagalbos tarnybų numeriu 112 ir pranešė, kad jį sumušė. Netrukus prie namų pasirodė policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie jį nuvežė į Tauragės ligoninę. Žaizdą prireikė siūti.
O smurtautojas tuo metu buvo sulaikytas.
Nukentėjusysis tikino, kad brolis po kurio laiko paskambino jam, atsiprašė, gailėjosi. Sumuštasis broliui atleido ir civilinio ieškinio byloje nereiškė.
Teisme kaltinamasis M. L. nurodė, kad brolį sumušė, nes jis kažką pasakė. Vyras aiškino, kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o jeigu būtų buvęs blaivus, tikrai nebūtų taip pasielgęs.
„Nustatyta, kad M. L. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jis pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veikos padarymui. Kaltinamasis yra baustas administracine nuobauda. Jis praeityje teistas 4 kartus už tyčinius nusikaltimus, 2 kartus už analogiškus nusikaltimus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (smurtą prieš šeimos narį, – aut. past.), tačiau jo teistumai išnykę“, – nurodoma Tauragės apylinkės teismo nuosprendyje.
M. L. buvo pripažintas kaltu dėl brolio sumušimo, jam skirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždraudžiant šešis mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Tačiau tuo kaltinamajam nemalonumai nesibaigė. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš M. L. žalą dėl nukentėjusiojo gydymo.
Tauragės ligoninei iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų buvo sumokėta viso 125,3 euro. „Kadangi yra įrodyta, jog sužalojimus (nukentėjusiajam) padarė kaltinamasis M. L. ir dėl jo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam buvo suteikta medicinos pagalba, iš jo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteistinas 125,30 Eur žalos atlyginimas“, – nusprendė teisėja Loreta Bajorinienė.
Patėviui surengė egzekuciją
Birželio 29-ąją Tauragės apylinkės teismo nuosprendį išgirdo jau anksčiau už smurtinius nusikaltimus, įsilaužimus ir vagystes teisti A.D. ir L. V. Vienam jų prasivėrė kalėjimo vartai. Vaikinai teisme atsidūrę sumušę kitą vyrą.
Nukentėjusysis ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams nurodė, kad vasario 22-ąją, apie 17 val., jis neblaivus grįžo namo ir atsigulė pailsėti. Sutemus namo sugrįžo akivaizdžiai neblaivūs jo posūnis A. D. su draugu L. V. Pastarasis irgi gyveno jų namuose. Vaikinai parsinešė brendžio butelį. Kaip tikino nukentėjusysis, A. D. su L. V. kalbėjo, kad nupirko vonios čiaupą. Apie 22.30 val. A. D. norėjo pakeisti čiaupo, bet jam nepavyko, todėl patėvio paprašė jo pažiūrėti, ką netinkamai daro. Vyras tikino, kad nuėjęs į vonią ir atsukęs vieną varžtą pajuto stiprų smūgį į pakaušį. Atsisukęs jis pamatė A. D., kuris kumščiu darkart sudavė jam į veidą. Nuo šio skausmingo smūgio nukentėjusiajam aptemo akyse.
Po suduotų smūgių A. D. kreipėsi į L. V.: „Eik dabar tu, nes pavargau“.
Anot nukentėjusiojo, L. V. jam sudavė ne mažiau kaip 5 kartus į galvos sritį. Nuo patirtų smūgių vyriškis sąmonės neprarado, bet jam mirguliavo akyse.
Nukentėjusysis tikino, kad nei A. D., nei L. V. nesakė, dėl ko jį muša, o jis pats to nesuprato. Vaikinams nustojus smurtauti patėvis iškart nuėjo pas kaimyną, kuris iškvietė policiją, greitąją medicinos pagalbą.
Atvykę pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą, sulaikė smurtautojus. Posūniui nustatytas 1,22 prom. girtumas, o jo draugui – 1,28 prom.
Netrukus paaiškėjo, dėl ko posūnis su draugu užsimojo sumušti patėvį. Kaip teisme kalbėjo kaltinamasis A. D., namuose jis iš susigraudinusios mamos išgirdo, jog patėvis ją įžeidė, dėl to supykęs kumščiu ir sudavė ne mažiau kaip 5 kartus neblaiviam A. P.
Kaip teisme kalbėjo nukentėjusysis, įvykio metu namie buvo jo žmona, bet įvykio vonioje nematė, nes buvo kitame kambaryje. Vyras teigė, kad su jį sumušusiais jaunuoliais susitaikė, jiems pretenzijų nereiškia.
Teismo medicinos specialistai nurodė, kad nukentėjusiajam ne tik buvo padaryta muštinė žaizda galvoje, bet ir lūžo nosis. Pasak specialisto, muštinė žaizda galvoje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl to sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų.
Bylos duomenimis, abu vaikinai atlygino 116,48 euro turtinę žalą Klaipėdos teritorinių ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą.
A.D. pripažintas kaltu dėl dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Jam skirtas laisvės atėmimas 10 mėnesių, bausmės vykdymą atidedant 1 metams.
Teisėjas Robertas Povilaitis birželio 29-osios nuosprendyje pažymėjo, kad A. D. supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė, todėl jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. „<...> yra pakankamo pagrindo manyti, kad jo atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo“, – nuosprendyje nurodė R. Povilaitis.
O štai L. V. pasisekė kur kas mažiau. Pasirodo, vaikinas naują nusikaltimą padarė jau anksčiau skirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Jaunuolis buvo nuteistas už vagystę. L. V., subendrinus bausmę už ankstesnį nusikaltimą, buvo pasiųstas už grotų 2 metams.
