Teisėtvarka

Teisiamas dėl išžaginimo šilališkis teisinosi varęs velnią

• Jonas VALAITIS
• Sausio 5, 2021

To, ką išdarinėjo šis vyras, pakraupę klausėsi ir teisėjai, ir policijos pareigūnai. Šilalės rajone gimęs, anksčiau neteistas R. T. įtikėjo, kad jo buvusią sugyventinę apsėdo velnias. Šėtono išvarymo apeigos baigėsi išžaginimu. Nuo sistemingai smurtą prieš moterį naudojusio šilališkio kentėjo ir moters auginamos dukros – šias jis talžydavo diržu. Tiesa, teismas nusprendė, kad mergaičių kančios vertos vos 500 eurų.

Atėjo „išvaryti velnio“

R. T. ne kartą smurtavo ne tik prieš sugyventinę, bet ir prieš mažametes jos dukras, tad dėl patirto psichologinio ir fizinio smurto moteris su vyru išsiskyrė. Nors teismo jam buvo uždrausta, į R. T. atėjo į buvusios sugyventinės namus. Ši smurtautoją įsileido jam pagrasinus išdaužti langus. Vyras atėmė iš moters telefoną ir tuomet prieš ją panaudojo prievartą.

Nukentėjusioji pasakojo, kad šių metų pradžioje, vieną vėlų vakarą, į jos namus atėjęs R. T. atsinešė krepšį, iš kurio išsiėmė peilius. Anot moters, peilius atkišęs vyras liepė atnešti šventintą žvakę ir sakė norįs iš jos velnią išvaryti. Buvusi sugyventinė išsigando tokio vyro elgesio.

„Jis buvo piktas, akys baltos. Tai mane gąsdino“, – teisme kalbėjo moteris.

Nukentėjusioji pasakojo, kad atlikęs „velnio išvarymą“, R. T. ėmė gerti alų, o peilius padėjo į vaikišką vežimėlį, stovėjusį prie pat lovos.

Tuomet vyras ėmė priekabiauti ir moterį grabalioti. Ši paprašė to nedaryti. Tačiau vyras jai pagrasino, kad jeigu ji atsisakys, tai reikės „nusipirkti karstą“. Tokius žodžius moteris suprato kaip grasinimą nužudyti. Kai R. T. išėjo iš jos namų, ji nusprendė kreiptis į policiją.

R. T. teisme neneigė, kad nusprendė iš buvusios sugyventinės išvaryti velnią, dėl to atsinešė pas ją durklą – kastetą „apeigų“ atlikimui. Vyras aiškino, kad moteriai atsigulus į lovą jis paklausė, ar gali su ja pasimylėti, ši sutikusi ir nebuvo jokios prievartos.

„Iš bylos duomenų matyti, kad R. T. keistas elgesys ir mojavimas peiliais prieš nukentėjusiąją išsakant tokias frazes, kaip „nusipirk karstą“, davė pagrindą nukentėjusiajai bijoti, kad aktyviai priešinantis gali būti panaudotas fizinis smurtas. Teismas, įvertinęs visumą teismo posėdyje ištirtų įrodymų, daro išvadą, kad R. T. kaltė visiškai įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais ir aukščiau paminėtais įrodymais“, – nusprendė teisėja Vida Butanavičiūtė.

Skriaudė ir dukras

Šeimą lankę socialiniai darbuotojai teismui patvirtino, kad R. T., kai gyveno kartu su moterimi, piktnaudžiaudavo alkoholiu, būdavo agresyvus ir grubus. Jis smurtą naudojo ir prieš mažametes nukentėjusiosios mergaites.

Jos teisme pasakojo, kad R. T., mėgindamas jas įbauginti už smulkius nusižengimus, mušė ir diržu, ir šlepete. „Nors R. T. pripažįsta panaudotą fizinį smurtą prieš mažametes nukentėjusiąsias, bet, siekdamas sumenkinti savo veiksmus, nurodo, jog smūgiai nebuvo stiprūs. Šiuos jo teiginius paneigia bylos medžiaga. Abi nukentėjusiosios parodė, jog nuo suduotų smūgių joms skaudėjo ir buvo likusios mėlynės, kas patvirtina, kad smūgiai sukėlė fizinį skausmą“, – teigiama nuosprendyje.

Už padarytą neturtinę žalą mergaitėms iš vyro buvo reikalaujama atlyginti po 1500 eurų. R. T. su tokiu pareikštu ieškiniu sutiko, tačiau teismui pasirodė, kad tokia suma yra pernelyg didelė. Ji sumažinta iki 500 eurų kiekvienai mergaitei.

„Patirtas fizinis skausmas buvo trumpalaikis, apie sužalojimus bei ilgalaikes dėl patirto fizinio skausmo pasekmes duomenų nėra. Nepaisant to, kad R. T. nurodo, kad sutinka su 1500 eurų dydžio ieškiniais dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosioms, tačiau vertinant teismų praktiką bei neturtinės žalos dydį priteisiamą sukelto fizinio skausmo atvejais, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai neproporcingi padarytoms nusikalstamoms veikoms ir patirtai neturtinei žalai“, – savo motyvus nuosprendyje nurodė teismas.

Teisėja atsižvelgė į tai, kad R. T. šiuo metu nedirba ir nenurodė, iš kokių lėšų atlygins neturtinę žalą.

Rado ginklų

Tirdami nusikaltimus pareigūnai apsilankė kaltinamojo bute ir jame aptiko radinių, dėl kurių R. T. taip pat užsitraukė baudžiamąją atsakomybę.

Liudytoja apklausta socialinė darbuotoja vieno apsilankymo šeimoje metu išgirdo iš nukentėjusiosios, kad vyras jai grasina peiliu, tad specialistė rekomendavo nedelsiant juos perduoti policijai. Tačiau vyras juos jau buvo paslėpęs, o po skyrybų su moterimi jo turimi peiliai iš namų dingo.

Policijoje apklaustas kaltinamojo brolis kalbėjo, kad šiuo metu kartu su juo gyvenantis R. T. iš kažkur parsivežė du medžioklinius peilius. Sausio 23 dieną policijos pareigūnai apsilankė šilališkio gyvenamojoje vietoje ir rado 2 jam priklausančius peilius: vieną – su kastetu, o kitą – su įmaute.

Pagal ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, šios rūšies nešaunamieji ginklai priskiriami prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų.

R. T. buvo teismo pripažintas kaltu dėl išžaginimo grasinant panaudoti smurtą, fizinio skausmo sukėlimo savo sugyventinei ir jos dukroms bei neteisėto ginklo laikymo. Subendrinęs už šias nusikalstamas veikas skirtas bausmes, teismas jam skyrė 2 metus laisvės atėmimo, atliekant bausmę pataisos namuose. Lapkričio 11 dieną paskelbtu Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu vyrui teks atlyginti ne tik po 500 eurus nukentėjusioms mergaitėms, bet ir 207 eurus valstybei už suteiktą teisinę pagalbą.

Baudžia ir tėvus

Į teisėsaugos akiratį už įvykdytus nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei

patenka ir nepilnamečiai. Asmuo už tokias veikas baudžiamas pagal Baudžiamąjį Kodeksą, tad jaunesnių nusikaltėlių atsakomybė krenta ant tėvų pečių.

Dar 2017 metais Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja surašė nepilnamečiui administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodė, kad kelis mėnesius 10-metis seksualiai išnaudojo savo brolius. Kadangi nusikalstamos veikos metu vaikas nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, dėl tokių veiksmų administracinėn atsakomybėn buvo patrauka mažamečio motina. Jai buvo skirta 80 eurų bauda už tai, kad ši nesugeba sūnaus auklėti doru piliečiu.

Tačiau moteris su tokiu sprendimu nesutiko ir jį apskundė teismui, nes kalbėdama su sūnumi ji tikino išgirdusi, kad šis nepadarė nieko panašaus, o dėl minėto įvykio niekas jos į policiją nekvietė ir jokio paaiškinimo neprašė.

Policijos pareigūnai teisme aiškino, kad iškvietė į apklausą nusikaltimus mačiusius liudytojus, apklausė 10-metį dalyvaujant jo mamai ir surinktos medžiagos užteko priimti procesinį spendimą.

Tačiau teismas įžvelgė tyrimo klaidų – administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas buvo surašytas motinai nedalyvaujant. Policija buvo įpareigota šią klaidą ištaisyti.