Teisėtvarka

„Su žmonėmis jis elgėsi storžieviškai, lyg žmonės būtų vergai“, – apie savo skriaudėją teisme pasakojo vienas nukentėjusiųjų. Tokie žodžiai nuskambėjo prekybos žmonėmis byloje, kurioje Klaipėdos apygardos teismas priėmė nuosprendį 2019 metais. Prekybos žmonėmis atvejų būta ir Tauragės apskrityje, tiesa, čia ikiteisminių tyrimų pradedama gerokai mažiau nei prieš asmenis, įtrauktus į prekybos žmonėmis tinklą.

Kas yra prekyba žmonėmis?

Prekyba žmonėmis vadinama modernia vergovės forma. Šis nusikaltimas – tai ne tik seksualinis išnaudojimas įtraukiant į prostituciją. Jis gali būti susijęs ir su vergišku darbu, privertimu vykdyti nusikaltimus, prekyba organais.

Minėtoje byloje Klaipėdos apygardos teismas nuteisė 3 prekeivius žmonėmis, jiems buvo skirtos 5–6 metų laisvės atėmimo bausmės, jas atliekant pataisos namuose.

Štai kokie faktai buvo nustatyti byloje: vienas iš nuteistųjų į Jungtinę Karalystę užsidirbti atvykusį asmenį užpjudė šunimis ir nurodė daryti viską, ką jis liepia.

Nuosprendyje rašoma: „Taip pat buvo sukurta baimės atmosfera, kad psichologinis ir fizinis smurtas gali būti bet kada pavartotas, ir įspūdis, kad nukentėjusieji neturi kito pasirinkimo, kaip dirbti (kaltinamųjų – aut. past.) nurodytomis sąlygomis <...> vištų gaudymo įmonėje“.

Teismas nustatė, kad žmonės dirbo be poilsio, gyveno antisanitarinėmis sąlygomis. Tie, kas turėjo pinigų, išvažiavo į Lietuvą, o kiti gyveno tiesiog gatvėje. Toliau dirbantieji viename name gyveno su dar 18 žmonių. Vienas dirbančiųjų pasakojo neturėjęs maisto, tad eidavęs iš konteinerių prie parduotuvių pasiimti maisto.

Baudžia ir aukas

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė su panašiais atvejais susiduria ir prekybos žmonėmis aukoms padeda nuolat.

Apie tai „Tauragės žinios“ jau rašė straipsnyje „Kovoje prieš prievartavimus ir išnaudojimą – suvaidintos nusikaltėlių ašaros“. Šis tekstas – antroji mūsų pokalbio dalis.

Į K. Mišinienės akiratį patenka ir nuo seksualinio smurto kenčiančios aukos, tarp kurių yra ir į prostituciją įtrauktų vyrų bei moterų.

Prekyba žmonėmis apibrėžta Baudžiamojo kodekso 147-ame straipsnyje ir yra įstatymiškai uždrausta. Tačiau K. Mišinienė pastebi, kad dažniau už įvykdytus nusikaltimus, kuriuos būna priversti padaryti, policija baudžia ne prekybos žmonėmis vykdytojus, o aukas, pavyzdžiui, į prostituciją įtrauktas ir išnaudojamas moteris arba užsienyje įkalintus ir vogti verčiamus paauglius.

Kas vyksta Tauragės apskrityje?

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnioji specialistė Lina Banienė skaičiavo, kad nuo 2015 iki 2020 metų dėl prekybos žmonėmis pagal BK 147 str. komisariato pareigūnai pradėjo 4 ikiteisminius tyrimus, paskutiniai jų pradėti 2016 metais, praėjusiais metais dėl prekybos žmonėmis Tauragės apskrityje nepradėtas nė vienas ikiteisminis tyrimas.

O už vertimąsi prostitucija arba atlygintiną naudojimąsi prostitucijos paslaugomis per šį laikotarpį asmenys bausti 14 kartų, iš jų 2019 metais – net 9 kartus, o praėjusiais metais – kartą.

– Tai labai sena ir aktuali problema, dėl ko mes labai seniai kovojame ir kalbame, kad asmenis, kurie pardavinėjami arba parsiduoda, persekioti yra absoliučiai beprasmiška. Persekiojimas juos stumia tik į gilesnį socialinį užribį. Lietuvoje ilgus metus nacionaliniu mastu buvo vykdoma operacija „Plaštakės“. Toks pavadinimas – niekinantis. Nubaudžiamų žmonių skaičiai nemaži: kiekvienais metais – per 300. Pareigūnai sako, kad baudžiamieji iškart prisipažįsta, nesipriešina, sutinka, – sakė K. Mišinienė.

Tačiau, anot K. Mišinienės, pareigūnams daug sunkiau atlikti ikiteisminius tyrimus dėl prekybos žmonės, tad galbūt tai ir lemia tokius rodiklius, kad išnaudojamos prekeivių žmonėmis aukos nubaudžiamas daug dažniau nei patys prekeiviai žmonėmis.

– Kalbant apie ikiteisminius tyrimus dėl prekybos žmonėmis – tai labai kruopštus, juvelyrinis darbas, aukos giliai pasislėpusios, jas surasti, motyvuoti bendradarbiauti su teisėsauga – daug darbo, – konstatavo K. Mišinienė.

Psichologinės traumos ir nesaugumas

Anot jos, ilgą laiką prekybos žmonėmis aukos, kad išgyventų, buvo priverstos meluoti, slapstytis, vengti kalbėti, tad staiga atsidūrusios teisėsaugos akiratyje gali duoti neteisingus parodymus iš baimės. Viena priežasčių – nusikaltėliai daro spaudimą nukentėjusiesiems, jeigu aukos pasiryžta bendradarbiauti su teisėsauga.

– Žmogus, kuris atpažįstamas kaip nukentėjęs, gali nelaikyti savęs nukentėjusiu taip, kaip kodekse parašyta, – sakė K. Mišinienė.

Ji pasakojo, kad Lietuvoje nėra atsakymo į klausimą, ar aukos bus apsaugotos, jeigu sutiks duoti parodymus prieš ištisas gaujas.

– Nėra bendrų programų, iniciatyvų, kuriomis remiantis galima žmogui pasakyti, kad jo saugumas garantuojamas, – liūdnai apibendrino pašnekovė.

K. Mišinienė pabrėžė mačiusi savo darbo praktikoje aukų, kurios pasakojo buvusios mušamos, spaudžiamos psichologiškai – nusikaltėliai reikalavo atsiimti kaltinimus. Nukentėjusiesiems atlaikyti šį spaudimą, kalbėjo ekspertė, kartais padeda ir policijos pareigūnai, tačiau trūksta pačios valstybės iniciatyvos.

Pareigūnai sumušė paauglius

Nors yra ir puikių, savo darbą išmanančių pareigūnų, kurie padeda nukentėjusiesiems, Lietuvoje kyla ir skandalų, kai policijoje prekybos žmonėmis aukos nukenčia nuo pareigūnų fiziškai.

2017 m. vasario pradžioje Lietuvą sukrėtė atvejis, kai naujienų portalas delfi.lt paskelbė žinią apie pareigūnų kankintus nepilnamečius, kurie įkliuvo į prekiautojų žmonėmis žabangus ir buvo verčiami vagiliauti. Viešoje erdvėje buvo skelbiama, kad pareigūnai vertė paauglius prisipažinti įvykdžius tam tikrus nusikaltimus, naudojo elektrošoką, pririšo prie medžio.

– Kalbama apie Vilkaviškio policijos komisariato pareigūnus – vienas iš jų pasitraukė iš gyvenimo, liko 2. Jie naudojo fizinį smurtą prieš nepilnamečius, – šokiruojančias aplinkybes dėstė K. Mišinienė ir kartu akcentavo, kad už šiuos nusikaltimus pareigūnai jau nuteisti, o nuosprendžiai yra įsigalioję.

K. Mišinienė teigė, kad su pareigūnais bendrauja geranoriškai, policija – partneriai, tad tokie atvejai itin nuliūdina ir šokiruoja.

– Mes su jais esame artimoje sąjungoje kovodami prieš prekeivius žmonėmis, padėdami jiems viskuo, ir staiga netikėtai sužinojome šį atvejį, – kalbėjo ji.

K. Mišinienė aiškino, kad jos darbo praktikoje tai buvo vienas sunkiausių atvejų.

– Reikėjo mesti didžiules pajėgas padedant aukoms, kovoti prieš smurtą naudojusius pareigūnus, matėme tam tikrą daromą poveikį, – atvirai kalbėjo K. Mišinienė.

Jos vadovaujamas centras pasitelkė teisininkų ir ekspertų pagalbą, kad pareigūnai būtų nuteisti. Anot jos, ir šiuo metu dar vyksta ikiteisminiai tyrimai dėl kai kurių policijos pareigūnų padarytų veiksmų siekiant, kad nukentėjusieji pakeistų parodymus. Tačiau tai jiems nepavyko.

Bet, kalbėjo K. Mišinienė, pamirštama daugybė pareigūnų, kurie atlieka savo pareigas, rizikuodami, neskaičiuodami darbo laiko.

– Manau, kad šie pareigūnai užmiršti ir nematomi. Atvejai, kai kažkas piktnaudžiauja, labiau jaudina ir yra matomi, tačiau tylus, pasiaukojantis darbas per mažai pastebimas, – apgailestavo ji.