Kovoje prieš prekybą žmonėmis ir prievartavimus – suvaidintos nusikaltėlių ašaros
Įkelta:
2021-01-13
Nuotrauka
prekyba zmonemis
Aprašymas

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro feisbuko viršelio nuotrauka

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė savo gyvenimą skyrė kovai prieš nusikaltimus, kurių aukos dažniausiai jaučiasi bejėgės ir pačios sunkiai prabyla. Anot ekspertės, patiriančios spaudimą tiek iš išnaudotojų, tiek iš policijos pareigūnų prekybos žmonėmis aukos net nesitiki sulaukti pagalbos. Tačiau K. Mišinienės vadovaujama nevyriausybinė organizacija jau 20 metų dirba, siekdama užkardyti prekybos žmonėmis ir seksualinės prievartos atvejus Lietuvoje. Į KOPŽI akiratį visai neseniai pateko ir Tauragės apskrityje esantis Jurbarkas.

Jame vakarėlio metu nepilnametę merginą sumušė tuomet 17-metis Mantas Icikevičius. Vaikinas teismo buvo nuteistas. Tačiau jam kalėjimo vartai neatsivėrė.

Kadangi centras aktyviai padeda ir seksualinės prievartos aukoms, „Tauragės žinios“ nusprendė K. Mišinienės pasiteirauti, kaip ji vertina garsiąją Jurbarko bylą.

Be to, išsamaus interviu metu ekspertė atskleidė ir tai, kokį prekeivių žmonėmis portretą susidarė per ilgus darbo metus, kaip pasireiškia prekyba žmonėmis.

Nuotrauka
centras

– Visuomenėje girdime nuomonių, kad merginą sutalžęs, ją išniekinęs Jurbarko gyventojas liko nenubaustas, nes jam nebuvo skirtas realus laisvės atėmimas (vaikinas teismo įpareigotas merginai atlyginti neturtinę 25 tūkst. eurų žalą, jos tėvui  – 5 tūkst. eurų neturtinę žalą, mokytis arba dirbti, nekeisti gyvenamosios vietos, nevartoti alkoholio, – aut. past.). Kaip jūs vertinate šią situaciją?

– Siūlėme padėti aukai, tačiau artimieji atsisakė, nes pagalbą jau suteikė kiti, tad galiu spręsti tik iš to, ką teko skaityti spaudoje. Jeigu atsitrauktume nuo emocijų ir vertintume pagal Baudžiamąjį kodeksą, teisingumas įvyko – jis buvo nuteistas. Tačiau ne taip, kaip mes įsivaizduojame, kad turėtų būti nuteistas.

Jis tegavo lygtinę bausmę. <…> Sutikčiau su ta mintimi, kad teisingumas neįvyko iki galo, nes nusikaltimas buvo ypač žiaurus, o po jo įvykdymo buvo daromas poveikis, kaip suprantu. Dabar akcentuojamos šį nusikaltimą įvykdžiusio jaunuolio ašaros. Mėginama nupiešti, kad jam graudu ir gaila ir kad žalą jis atlygino. Bet kai žinai, kad žala atlyginta jo tėvų pinigais, jis nė cento neuždirbo, tai ir tas žalos atlyginimas netenka prasmės.

Tokiais jautriais atvejais, kai mėginama išnarplioti ypač žiaurius nusikaltimus, teisingumas turėtų būti įgyvendintas daug griežčiau.

Nėra didesnio malonumo nei matyti teismuose suimamus kostiumuotus gaujų vadeivas, prekeivius žmonėmis, kurie pardavinėjo žmones, gesino į juos cigaretes, varinėjo per viešnamius. Ir staiga tu vieną dieną juos matai apstulbusius, suimtus ir lydimus į įkalinimo įstaigą.

 

– Labai didelis psichologinis krūvis tenka susiduriant ir matant tiek nusikaltėlius, tiek aukas teismuose. Man net pačiam kartais šiurpsta oda skaitant dalį teismų bylų. Kodėl nusprendėte paskirti savo gyvenimą kovai prieš prekybą žmonėmis, seksualinę prievartą?

– Karjerą pradėjau kaip socialinė darbuotoja, o Italijoje mokiausi klinikinės psichologijos. Kūrėsi Lietuvos valstybė, mačiau, kad reikia socialinių darbuotojų, kurie problemas gali spręsti plačiau nei kabinetuose užsidarę psichologai. Vytauto Didžiojo universitete įgijau magistro laipsnį. Po daugelio darbo metų tokioje apleistoje srityje kaip psichiatrija pamačiau, kad problemos nejuda į priekį, ilgus dešimtmečius tai buvo net ne gydomoji, bet baudžiamoji medicina. Šioje srityje socialinis darbas sekino: vyravo gydymas stipriais medikamentais, o sunkiomis psichinėmis ligomis sergantys žmonės iš to užburto rato neišeidavo. Pagyja, atsigauna, o tada vėl serga. Tai alina ir specialistus.

Ir tuo metu atskriejo pasiūlymas prisijungti prie Lietuvos „Carito“ kuriamo pagalbos projekto prekybos žmonėmis aukoms. Apie šią problematiką iš pradžių žinojau tiek, kiek ir visi kiti – iš knygų, kino filmų, studijuodama Italijoje, mačiau iš arčiau šiuos reiškinius, bet gilesnių žinių nebuvo.

Atsidūriau lauke, kuris iš pradžių baugino. Laukė didysis iššūkis – sukurti pagalbos strategiją. Tai sekinantis darbas. Juk neturi į ką atsiremti ir pasitarti. Tačiau labai greitai pirmaisiais darbo metais suvokiau, kad vienas žmogus nieko nepadarys, reikia kurti komandą, taip tas darbas ir prasidėjo.

Šiandien kovos prieš prekybą žmonėmis lauke esu 20 metų. Ir tai geriausia, kas galėjo nutikti, – juk gavau psichologijos ir socialinio darbo išsilavinimą, išmokau užsienio kalbų. Dabar ši veikla, kurią tęsiame su komanda, man parodo, kaip šias žinias galiu panaudoti.

Be to, nėra didesnio malonumo nei matyti teismuose suimamus kostiumuotus gaujų vadeivas, prekeivius žmonėmis, kurie pardavinėjo žmones, gesino į juos cigaretes, varinėjo per viešnamius. Ir staiga tu vieną dieną juos matai apstulbusius, suimtus ir lydimus į įkalinimo įstaigą.

O tie nukentėję žmonės, kurie buvo nurašyti, žeminami, iš anksto kažkas sprendė, kad jie yra visuomenės šiukšlės, atsigauna, keliasi ir kuria savo gyvenimą. Tai man – didžiausias atlygis.

– Kokia jūsų patirtis, kai mes kalbame apie bendravimą su prekybos žmonėmis vykdytojais? Teismuose jie ginasi arba sako, jog gailisi. Tačiau jūsų „Facebook“ puslapio pagrindinį viršelį puošia nuotrauka, kurioje visi kaltinamieji užsidengę veidus. Tai jie gailisi ar tiesiog bijo viešumo?

– Man ši nuotrauka labai patinka. Ji labai gerai atskleidžia prekeivius žmonėmis ir prekybos žmonėmis esmę, kad gailėjimasis tėra teismo salėje, kai tave pamoko advokatai, kad galbūt kaltinamasis padarys geresnį įspūdį, kai prie sienos jį remia tam tikri teisėsaugos pareigūnų surinkti įkalčiai. O to paneigti neina. Teismo salėje, kai gailiesi, tu gali sumažinti bausmės dydį – tai pagrindinė esmė. O aukų toks gailestis nesušildo, mes tai matome ir šiemet – nusikaltėliai labai žiauriai elgiasi su tais, kurie išdrįsta duoti parodymus: daromas poveikis nuo pat tos dienos, kai parašomas pareiškimas, iki tos dienos, kai teisėjas kaukšteli plaktuku.

Nuotrauka
prekyba zmonemis

Žmonės nukenčia tiek psichologiškai, tiek fiziškai – prekeiviai žmonėmis daro viską, kad nebūtų nubausti. Matėme aukų, kurios buvo persekiojamos, tad tas iš lapo skaitomas žodis „atsiprašau“ nėra nuoširdus. Juk kartu kalbame ir apie nusikaltimą, kuris nėra padarytas dėl impulso, atsitiktinai, o jis buvo kruopščiai suplanuotas, sąmoningas, trukęs ne vienerius metus.

Galima kalbėti ir apie tai, kad teismo salėje retai matome šių nusikaltimų iniciatorius, dažniausiai prieš teismą stoja vykdytojai. Pastarieji atlieka labai konkrečias užduotis.

Džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra nagrinėjamos prekybos žmonėmis bylos, nes juk yra Europoje šalių, pavyzdžiui, Bulgarija, kurioje praktiškai apkaltinamųjų nuosprendžių prekeiviams žmonėmis nėra.

– Labai dažnai žiniasklaidoje aptariamos aukos, bet prekeiviai žmonėmis atsiduria nuošalyje. Pakalbėkime apie juos plačiau. Kokie asmenys dažniausiai vykdo tokį nusikaltimą kaip prekyba žmonėmis? Gal yra bendrų elgesio, charakterio bruožų?

– Prekybos žmonėmis formos – labai įvairios, skalė be galo plati: prostitucija, įtraukimas į nusikaltimus, darbinis išnaudojimas, fiktyvios santuokos. Tos grandies dalys gali neturėti tarpusavyje nieko bendro, tad ir nusikaltėliai – labai skirtingi.

Pavyzdžiui, kai kalbame apie darbinį išnaudojimą, tai tikrai nekalbėsime apie recidyvistų subkultūrą. Tai tema apie įmones, tarptautines agentūras, kurios legalios, bet jos išnaudoja žmones, jais prekiauja.

– O Lietuvoje tokių įmonių yra?

– Įdarbinimo agentūrų – taip, tai mes matome. Tačiau Europos Sąjungos bylų dėl darbinio išnaudojimo labai mažai, labai retai ikiteisminiai tyrimai baigiasi sėkmingai.

Lietuvoje šiuo metu labiausiai vyrauja tokios prekybos žmonėmis formos: įtraukimas į nusikaltimus ir įtraukimas į prostituciją.

– Grįžkime prie prekeivių žmonėmis paveikslo.

– Nesvarbu, ar tai narkodileriai, ar plėšimų, vagysčių organizatoriai, kalbame apie recidyvistų subkultūrą. Nusikaltimai neretai planuojami įkalinimo įstaigose. Tie, kurie planuoja, turi daug patirties nusikalstamame pasaulyje, yra sukaupę lėšų, tad verbuoja vykdytojus.

Priminsiu, kad teismuose matome vykdytojus, tai yra jaunimą, kuris papuola į patyrusių nusikaltėlių žabangus, gaujas ir laikui bėgant patys tampa tokiais pačiais nusikaltėliais.

Šiandien, kai kalbame (interviu įvyko sausio 5 d. , – aut. past.), viename šalies teismų vyksta teismo posėdis, kuriame aukai 18 metų, jis buvo įtrauktas, išnaudotas vykdant nusikaltimus, o kaltinamajam – 20 metų. Abu socialiai pažeidžiami. Argi tai nėra Lietuvos tragedija? Tai didžiulė drama. Esame linkę įsivaizduoti, kad nusikaltimus atliekantys asmenys kone nuleisti iš Marso.

– Žmonės mano, kad jie jau gimė blogi ir todėl daro nusikaltimus?

– Taip. Ir tai labai baisu matyti. Aš, žinoma, esu aukų pusėje, ir mūsų organizacija ieško geriausių advokatų ir priemonių, kaip nuteisti nusikaltimus atliekančius asmenis, nes kito kelio, kaip stabdyti prekybą žmonėmis, nematome.

Tačiau  visuomenė tikrai daug prisidėjo prie šios problemos augimo – jaunimas apleistas, žmonės neužimti, nepadaryta jokio veiksmo, kad jauni žmonės būtų ištraukti iš nusikaltėlių, ruošiančių sau pamainą, žabangų.

Kita kalba yra apie prostitucijos organizatorius. Matome tarp jų ne tik vyrų, bet ir moterų. Pastarosios pačios kažkada buvo išnaudotos. Nėra paprasta įvertinti žmogų. Teisme yra barjeras: štai auka, štai kaltinamasis. Taip, kai turi Baudžiamąjį kodeksą savo rankose, būna juoda ir balta, bet psichologiškai nagrinėjant  asmenis daug niuansų galima juose rasti.

– Jūsų organizacija padeda ne tik žmonėms, kurie nukentėjo nuo prekybos žmonėmis, bet ir asmenims, kurie patyrė seksualinę prievartą smurtą, tiesa?

– Išties, vykdydami savo veiklą ėjome į šalies gilumą ir viso proceso eigoje pamatėme, kad yra nusikaltimų, kurių specifika nėra toli nuo prekybos žmonėmis. Lietuvoje, drįsčiau teigti, yra labai didelis seksualinės prievartos mastas. Kai pas tave nukreipiamos aukos, pasakyti, kad ne, mes niekuo nepadėsime, važiuokite už 200 kilometrų? Nusprendėme, kad taip negalime pasielgti, turime padėti. Pasitarę ėmėme ginti ir nuo šių nusikaltimų nukentėjusius žmones.

Bus daugiau

 

Nuotrauka
foto1
Įkelta:
2021-01-22
Jauna mergina jau apgavo mažiausiai dešimtis žmonių ir sustoti neketina, tačiau kol kas atsiperka tik baudomis – baudžiamosios atsakomybės ir teistumo ji išvengia, nes iš vieno asmens išviliojama suma nėra didelė. Vienas nukentėjusiųjų nuo šios aferistės – ir Tauragės gyventojas. Jis „Tauragės žiniomsׅ“ pasakojo, kad užsisakęs internete viename skelbime nurodytą knygų kolekciją pradėjo domėtis pardavėja ir staiga išvydo socialiniuose tinkluose kuriamas grupes, skirtas susiburti nukentėjusiesiems nuo šios merginos aferų. Taip jis suprato, kad bendravo su sukčiautoja, ir ėmėsi veiksmų, kurie padėjo dalį pinigų atgauti.
Nuotrauka
policija
Įkelta:
2021-01-22
Policijos pareigūnai siekdami užtikrinti tinkamą eismo kontrolę sausio 18-21 dienomis vykdė policinę priemonę, kurios metu fiksavo neatsakingus vairuotojus, kurie vairuojant transporto priemones naudojasi mobiliojo ryšio priemonėmis.
Nuotrauka
prekyba zmonemis
Įkelta:
2021-01-21
„Su žmonėmis jis elgėsi storžieviškai, lyg žmonės būtų vergai“, – apie savo skriaudėją teisme pasakojo vienas nukentėjusiųjų. Tokie žodžiai nuskambėjo prekybos žmonėmis byloje, kurioje Klaipėdos apygardos teismas priėmė nuosprendį 2019 metais. Prekybos žmonėmis atvejų būta ir Tauragės apskrityje, tiesa, čia ikiteisminių tyrimų pradedama gerokai mažiau nei prieš asmenis, įtrauktus į prekybos žmonėmis tinklą.
Nuotrauka
du
Įkelta:
2021-01-19
Didžiosios Britanijos Sheffieldo karūnos teismas kaltais pripažino Indrę Barysaitę (30 m.) ir Dimitrijų Jakimovą (33 m.) 2019 m. lapkričio mėnesį nužudžius Žygimantą Kromelį. 26 metų vyras buvo rastas sužeistas peiliu į krūtinę savo namuose Rotherhame.
Nuotrauka
teisejas
Įkelta:
2021-01-19
Užuot kreipęsi į policijos pareigūnus dėl grasinimų nužudyti, du vyrai nusprendė grasintojui įvykdyti linčo teismą. Tačiau dėl žmogaus, kuris jiems grasino, užpuolimo jie patys atsidūrė Tauragės apylinkės teisme.
Nuotrauka
policija
Įkelta:
2021-01-17
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Tauragės rajone įvyko tragiškas eismo įvykis: 20-mečio vairuojama „Audi“ pervažiavo ant kelio gulėjusį 16-metį.
Nuotrauka
vairuotoja
Įkelta:
2021-01-16
Žmogaus mirtimi pasibaigusią avariją sukėlusi Jurgita K. teisme prisiekinėjo, kad jai gėda, ji labai gailisi, tačiau tai jos partrenkto vyro artimųjų neguodžia – mirusiojo atsiprašymai nesugrąžins. Be to, apklausiama pareigūnų ir teisme moteris pateikė net kelias versijas, kas įvyko, siekė kaltę suversti pačiam žuvusiajam, o galiausiai nustatyta, kad eismo įvykio metu ji buvo neblaivi. Be to,partrenkusi žmogų Jurgita K. jį paliko likimo valiai.
Nuotrauka
teismas
Įkelta:
2021-01-15
Visuomenę sukrėtusioje byloje, kur Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje nuo smurtinio išpuolio nukentėjo nepilnametė, – naujas posūkis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros kasacinį skundą. Prokuratūros nuomone, nuteistajam reikėtų taikyti realią laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis iki tol buvo nuteistas lygtinai.
Nuotrauka
policija
Įkelta:
2021-01-12
Policija vakar pradėjo tirti J. Navasaičio gatvėje esančiuose namuose įvykdytos vagystės aplinkybes. Ten gyvenanti šeima pasigedo santaupų.
Nuotrauka
žvakė
Įkelta:
2021-01-12
Vakar Skaudvilės miestelyje, apie 20.25 val., savo namuose rastas 45 m. vyro kūnas.
Nuotrauka
teismas
Įkelta:
2021-01-12
Girtumas nėra pasiteisinimas ar lengvinanti aplinkybė – tai gerai sužino į teismą atvesti įtariamieji, kaltinami nusikaltimus įvykdę būdami neblaivūs. Apsvaigimą teisėjai vertina kaip sunkinančią aplinkybę. O kaltinamieji patys stebisi savo veiksmais – kartais jie blaiviu protu nesuvokia, kaip galėjo padaryti tokius nusikaltimus, dėl kurių tenka stoti prieš teismą. „Blaivas nebūčiau nė sugalvojęs to padaryti“, – dažnai teisėjams sako jie.
Nuotrauka
ruko
Įkelta:
2021-01-11
Dar 2013 metais administracine tvarka už kontrabandinių cigarečių laikymą nubaustas E. L. jam paskirtos baudos nemokėjo. Valstybė kantriai laukė, kol vyras sumokės baudą, tačiau šis, regis, ją pamiršo. Tad savo nusižengimą E. L. teko prisiminti iš naujo. Tiesa, kadangi vyras pinigų mokėti nepanoro, jam teks atlikti viešuosius darbus.
Nuotrauka
saviv
Įkelta:
2021-01-06
Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti 7 asmenims, tarp kurių – 4 Jurbarko rajono savivaldybės administracijos darbuotojai: buvusi administracijos direktorė Vida Rekešienė, buvęs jos pavaduotojas Darius Juodaitis ir kiti du administracijos darbuotojai Rasa Pakštaitienė ir Monika Zarankienė. Ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra.
Nuotrauka
antrankiai
Įkelta:
2021-01-05
To, ką išdarinėjo šis vyras, pakraupę klausėsi ir teisėjai, ir policijos pareigūnai. Šilalės rajone gimęs, anksčiau neteistas R. T. įtikėjo, kad jo buvusią sugyventinę apsėdo velnias. Šėtono išvarymo apeigos baigėsi išžaginimu. Nuo sistemingai smurtą prieš moterį naudojusio šilališkio kentėjo ir moters auginamos dukros – šias jis talžydavo diržu.  Tiesa, teismas nusprendė, kad mergaičių kančios vertos vos 500 eurų. 
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2020-12-27
Didžiausių metų švenčių ramybė ir susikaupimas aplankė ne visus: kai kam kilo noras krėsti šunybes: mikrorajone apgadinti net keli automobiliai, o Šakvietyje pasikėsinta pavogti „Audi A4“. Laimei, automobilis jau surastas.