Jauna mergina jau apgavo mažiausiai dešimtis žmonių ir sustoti neketina, tačiau kol kas atsiperka tik baudomis – baudžiamosios atsakomybės ir teistumo ji išvengia, nes iš vieno asmens išviliojama suma nėra didelė. Vienas nukentėjusiųjų nuo šios aferistės – ir Tauragės gyventojas. Jis „Tauragės žiniomsׅ“ pasakojo, kad užsisakęs internete viename skelbime nurodytą knygų kolekciją pradėjo domėtis pardavėja ir staiga išvydo socialiniuose tinkluose kuriamas grupes, skirtas susiburti nukentėjusiesiems nuo šios merginos aferų. Taip jis suprato, kad bendravo su sukčiautoja, ir ėmėsi veiksmų, kurie padėjo dalį pinigų atgauti.
Nukentėjusieji viešina apgavikės duomenis
Socialiniuose tinkluose sukčiautojos vardu pavadintose grupėse žmonės dalijasi informacija apie šią konkrečią merginą. Kadangi iki šiol, teigė su žurnalistu bendravęs tauragiškis, apgavikė atsiperka tik baudomis, nes iš vieno asmens išviliojamos sumos užtraukia atsakomybę tik pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, o ne Baudžiamąjį, žmonės ieško būdų iškelti jai baudžiamąją bylą už tęstinį sukčiavimą. Grupių nariai skaičiuoja, kad iš viso ši moteris iš žmonių yra išviliojusi per 1 tūkst. eurų – tiek pavyko suskaičiuoti, kai buvo apklausti į grupes socialiniuose tinkluose susibūrę asmenys.
„Tauragės žinioms“ yra žinomi sukčiautojos duomenys, žurnalistai gavo ir vieną iš administracinių nusižengimų nutarimų, pagal kurį šiai moteriai už smulkų sukčiavimą, kai išviliota pinigų suma nesiekia 150 eurų, skirta jau net 400 eurų siekianti bauda.
Tačiau nuo jos nukentėjusių žmonių skaičius ir toliau sparčiai auga nepaisant to, kad ji pateko į policijos akiratį. Pavyzdžiui, vienos nukentėjusiųjų nuo šios sukčiautojos grupės narių skaičius siekia net 166 vartotojų. Tiesa, ar visi jie yra nukentėjusieji ir kreipėsi į policiją, neaišku.
Siūlo pirkti knygas
– Man pasiūlė pirkti knygų kolekciją už 80 eurų. Kalbėjo įtikinančiai, net atsiuntė fotografijas, tad padariau pavedimą. Gerai, kad savaitgalį jį pavyko sustabdyti. 60 eurų, kuriuos pervedžiau banke, atgavau, likusius 25 eurus siunčiau per terminalą – šią sumą praradau. Paprašiau, kad grąžintų. Parašė atgal, kad atsiprašo, jai sunku pragyventi, todėl negrąžinsianti, – pasakojo nuo aferistės nukentėjęs tauragiškis, kurio vardas ir pavardė redakcijai žinomi.
Jis tikino piniginį pervedimą sustabdęs dėl to, kad greitai socialiniuose tinkluose išvydo informaciją, jog moteris, kuri pažadėjo jam atsiųsti knygas, tiesiog išvilioja pinigus.
– Yra sukurtos atskiros grupės, skirtos nuo šios moters nukentėjusiems žmonėms. Pilna nukentėjusiųjų. Jie dalijasi informacija, žinomas ir tos moters adresas, asmens kodas. Bet kas iš to? Pinigų žmonės neatgauna, – liūdnai kalbėjo vyras.
Jis kalbėjo pinigus pervedęs į šios moters brolio sąskaitą.
Bendrauti nepanoro
„Tauragės žinioms“ pavyko susisiekti su aferistės broliu, į kurio sąskaitą įkrito apgauto vyro pinigai.
– Gal kaip nors pavyktų susisiekti su ponia (įvardijamas sukčiautojos vardas – aut. past.)? – pasiteiravome jos brolio.
– Nežinau, žinokit, – pasigirdo susijaudinęs balsas.
– O jūs su ja nebendraujate? Juk esate brolis…
– Biškį bendrauju, bet nedaug.
– O jos telefono numerio neturite?
– Ne, neturiu.
– Supratau. Sakykite, o gal žinote, kas įvyksta, jog ji vis į policiją patenka?
– Žinau, bet nedaug.
– Kiek teko domėtis, į jūsų banko sąskaitą buvo pervesti pinigai? – toks paskutinis klausimas nuskambėjo aferistės broliui, tačiau ragelyje ėmė spengti tyla, nes šis padėjo ragelį.
Su pačia moterimi susisiekti nepavyko – socialiniuose tinkluose parašius į jos profilį žinutę, netrukus žurnalistui apgavikės profilis tapo nepasiekiamas, greičiausiai moteris korespondentą nusprendė blokuoti.
Susirašinėjimuose – gailestis
Tačiau tai, ką kalba sukčiautoja, paviešina nuo jos nukentėję žmonės. Grupėse apstu susirašinėjimų, kuriuose ji aiškina besigailinti to, ką daro. Tad kodėl ji negali sustoti daryti pažeidimus? Moteris aiškina, kad jos finansinė būklė itin prasta, tai ir verčia griebtis sukčiavimo.
„Gerai, pripažįstu, susimoviau ir įbridau taip, kad man reikia nežmoniškai didelės pagalbos. Man labai gėda, man labai blogai, turiu didelių problemų su savo mintimis ir mąstymu. Esu pati didžiausia apgavikė ir melagė. <...> Nuoširdžiai noriu grąžinti pinigus ir visas klaidas ištaisyti. Noriu naujo gyvenimo. Noriu susirasti darbą, noriu atiduoti pinigus visiems, kuriems esu skolinga“, – gailestį vienoje iš žinučių liejo moteris.
Susirašinėdama su nuo jos nukentėjusiu asmeniu ji teigė turinti daug skolų, todėl tenka bendrauti ir su antstoliais.
„Lengvų pinigų noras ir troškimas susuko mano galvą ir sveiką mąstymą“, – vienoje žinutėje pripažino sukčiautoja.
Ką daryti?
Tačiau tokie atsiprašymai pinigų neatgaunančių žmonių neįtikina, o grupėse apgautųjų daugėja.
Apie tai, ką daryti, jeigu žmogus įtaria susidūręs su sukčiais, „Tauragės žinios“ anksčiau jau kalbėjosi su „Swedbank“ atstovu spaudai Sauliumi Abraškevičiumi. Pasirodo, kad banko, iš kurio buvo įvykdytas pervedimas galimam aferistui, klientas nedelsiant apie tai turi pranešti.
„Gavęs informacijos apie galimai įvykdytą sukčiavimo atvejį, bankas deda visas pastangas sustabdyti mokėjimo pavedimą, kad piniginės lėšos nepasiektų sukčių ar tarpininkų, vadinamųjų pinigų mulų sąskaitos ir gyventojai nepatirtų nuostolio. Čia svarbu pabrėžti, kad laikas yra kritinis sėkmės faktorius. Kuo ilgiau apie įvykusį sukčiavimo atvejį delsiama pranešti bankui, tuo galimybės sustabdyti ar atšaukti mokėjimo pavedimą mažėja. Tad gyventojams patariame kuo skubiau informuoti banką, jei kyla įtarimų dėl galimo sukčiavimo ar asmeninių duomenų, slaptažodžių, mokėjimo kortelės duomenų atskleidimo tretiesiems asmenims“, – komentavo S. Abraškevičius.
Apgavysčių – be galo daug
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnioji specialistė Greta Kęsminaitė komentavo, kad per praėjusius metus Tauragės apskrityje pradėtos 687 administracinės teisenos dėl smulkios vagystės ar sukčiavimo. „Iš jų surašyti administracinio nusižengimo protokolai 391 asmeniui“, – skaičiavo G. Kęsminaitė.
Šiais metais, anot jos, pradėtos 29 administracinės teisenos dėl smulkios vagystės ar sukčiavimo.
Kai išviliojama didesnė pinigų suma, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Praėjusiais metais užregistruotas 35 tokios nusikalstamos veikos. 2019 metais iškeltos 34 baudžiamosios bylos.
„Kiekviena situacija vertinama individualiai, tačiau perkvalifikuoti kaip tęstinį nusikaltimą galimybė yra“, – paklausta, kaip vertinti situaciją, kai asmuo apgavo dešimtis žmonių ir išviliojo iš jų smulkias pinigų sumas, bet tai darė nuolat, aiškino G. Kęsminaitė.
Kaip atliekamas tyrimas?
Policijos atstovė tikino, jog tam, kad būtų galima pradėti tyrimą, visų pirma nukentėjęs asmuo turi būti pervedęs pinigus. „Pradedama nuo to, kam pervedė, kokia sąskaita, vardas ir pavardė, toliau seka kiti tyrimo veiksmai. IP išsiaiškinti yra įmanoma“, – dėstė G. Kęsminaitė.
Būna, kai Lietuvos piliečiai apgauna užsienyje gyvenančius asmenis ir atvirkščiai – lietuviai nukenčia nuo užsieniečių.
„Jei įvykdoma smulki vagystė, tyrimą atlieka policija, jei veika sunki ar labai sunki, žinoma, bendradarbiaujama su tos šalies atstovais. Nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis ir į tos šalies policiją, jei yra nukentėjęs nuo sukčių, ir tyrimas bus pradėtas ten“, – aiškino policijos atstovė.
Policija pataria: stebėkite atsiliepimus
Dažnai pinigai išviliojami prisidengiant ir elektroninių parduotuvių atstovais. Tauragės apskrities policijos atstovė patarė, ką daryti, kad galimybė nukentėti nuo sukčių būtų menka.
„Prieš pirkdami internetu, patikrinkite atsiliepimus apie elektroninę parduotuvę, įvertinkite svetainę – ar ji išbaigta, ar yra nurodyta prekių grąžinimo tvarka, patikrinkite rekvizitus ir išsiaiškinkite, kokiai bendrovei pervesite pinigus, įvertinkite mokėjimo būdus. Jeigu jūsų prašoma pinigus pervesti tiesiai į sąskaitą, verčiau prekės paieškokite kitose parduotuvėse. Pirkdami iš asmenų, prekes pirkite su išperkamuoju apmokėjimu, kad neliktumėte apgauti, stebėkite atsiliepimus apie pardavėjus, įsitikinkite, kad pirkti iš jų saugu“, – komentavo G. Kęsminaitė.
