Sveikata

Asociatyvi pexels.com nuotrauka

Blogos žinios mėgstantiems gamtą: Tauragės apskrityje fiksuojamas didelis erkių aktyvumas

• Pranešimas spaudai
• Gegužės 22, 2023

Pasitikome pavasarį ir pagaliau atsisveikinome su ryškiais temperatūrų pokyčiais lauke. Visgi šį džiaugsmą lydi ir kitos naujienos – gerėjant orams erkės tampa vis aktyvesnės. Pastaraisiais metais daugiausia susirgimų Laimo liga registruota Vilniaus, Kauno, Tauragės ir Telšių apskrityse.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė dalijasi, kuriose apskrityse pastaraisiais metais fiksuojamas didžiausias erkių aktyvumas bei drauge su „Eurovaistinės“ vaistininku Mindaugu Rutale įvardija, kaip atskirti erkinio encefalito ir Laimo ligos simptomus. Jie primena, kad nuo ligos priklausys ir paciento gydymas.

Fiksuoja daugiausia susirgimų

Erkės išplitusios po visą Lietuvos teritoriją, todėl kiekviename regione yra rizika užsikrėsti jų nešiojamomis ligomis. Visgi, NVSC vyriausioji specialistė M. Žygutienė įvardija, kad pastaraisiais metais daugiausiai susirgimų Laimo ir erkinio encefalito ligomis yra užregistruota šešiose Lietuvos apskrityse.

„Pastaraisiais metais didžiausi erkinio encefalito sergamumo rodikliai buvo registruoti Vilniaus, Utenos ir Alytaus apskrityse. Vien 2021 metų duomenimis, šiose apskrityse erkinio encefalito susirgimų skaičius sudarė daugiau nei 70 proc. visų susirgimų Lietuvoje. O daugiausiai susirgimų Laimo liga buvo užregistruoti Vilniaus, Kauno, Tauragės ir Telšių apskrityse, tuo tarpu Klaipėdos apskrityje fiksuojamas mažiausias sergamumo Laimo liga rodiklis“, – pasakoja M. Žygutienė ir priduria, kad tokius skaičius gali nulemti pačios įvairiausios priežastys: „Dažnu atveju daugiau susirgimų erkių ligomis fiksuojama apskrityse, kur daugiau miškingų vietovių. Tai gali nulemti sezono derlingumas – ar metai grybingi, ar daug uogų galima rasti miškuose. Vyraujant geriems orams ar derlingam laikotarpiui natūraliai praleidžiame daugiau laiko gamtoje, o ir dėl baravyko galime įlįsti į giliausius brūzgynus. Todėl turime priimti tai, kad ne erkės mus puola šiuo sezonu, bet mes patys taip įsibrauname į jų namus“, – šypsosi M. Žygutienė.

Laimo liga – sunkiau ją atpažįstame

Laimo liga vis dar daugumai gyventojų yra sunkiai atpažįstama, pastebi „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė. Anot jo, pirmuosius ligos signalus kartais gali būti sudėtinga pastebėti net ir akylai erkių besisaugančiam žmogui.

„Laimo ligos simptomai gali būti patys įvairiausi, o ir ligą ne visada lengva atpažinti pirmosiomis dienomis, ypač jei nepastebėjome įsisiurbusios erkės. Kartą vaistinėje teko sulaukti paciento, sergančio Laimo liga. Jis gyveno vienas ir nepastebėjo, kad jam iš nugaros pusės ant rankos buvo įsisiurbusi erkė. Galimai jis ilgai nematė ant rankos Laimo ligai būdingos raudonos dėmės. Pirmiausia pacientą lydėjo silpnumas, o vėliau pradėjo stipriai skaudėti rankos sąnarį. Tik apsilankęs pas gydytoją sužinojo, kad tai progresavusios Laimo ligos simptomai. Tad teko ne tik malšinti sąnarių skausmus, bet ir skubiai pradėti gydymą antibiotikais“, – sako vaistininkas M. Rutalė.

Erkinio encefalito galima išvengti

Siekiant išvengti erkinio encefalito ir Laimo ligų, pirmiausia NVSC atstovė pataria gamtoje dėvėti uždarą aprangą ir naudoti repelentus.

„Vaikščiodami po gamtą rinkitės tinkamą aprangą – apsižiūrėkite, ar neliko nuogų kūno vietų. Venkite erkių ne tik ant kojų, bet ir ant rankų, galvos, kaklo, todėl nepamirškite kepurių, kaklaskarių ir ilgų rankovių. Patariama naudoti repelentus, kurie skirti apsaugai būtent nuo erkių. Tik tokiose priemonėse yra pakankama veikliųjų medžiagų koncentracija erkėms atbaidyti“, – teigia M. Žygutienė.

Jai antrina ir vaistininkas, pridurdamas, kad šios apsaugos priemonės gali sumažinti susirgimo riziką abiem šiomis ligomis. Visgi, jis pabrėžia, kad nuo Laimo ligos niekas nėra apsaugotas, tačiau pasiskiepydami galime užkirsti kelią erkiniam encefalitui.

„Pasiskiepyti nuo erkinio encefalito nevėlu. Po pirmosios skiepo dozės antroji yra galima praėjus 1 mėnesiui. Po antrosios dozės užtenka palaukti porą savaičių, kol žmogus jau įgyja imunitetą. Kadangi vakcinacija yra ilgalaikė ir skirta ne vienam sezonui, labai svarbu savo kalendoriuje pasižymėti datą trečiam skiepui – tai yra 5–12 mėnesių po antrojo. Vėliau skiepijamasi palaikomąja viena doze kas 3–5 metus. Taip galėsite visus metus būti ramūs žinodami, kad tikrai nepraleisite skiepo sustiprinimo praėjus ir keletui metų“, – pataria vaistininkas M. Rutalė.