Plaukų šalinimas lazeriu pastaruoju metu, rodos, įgauna pagreitį – vis daugiau žmonių renkasi taupyti savo laiką ir nusprendžia nepageidaujamus plaukelius šalinti moderniu būdu. Tai ne tik saugus ir greitas būdas, tačiau ir bene vienintelis, garantuojantis ilgalaikius rezultatus. Tačiau apie lazerinę depiliaciją vis dar sklando nemažai mitų, juos čia ir aptarsime.
- Mitas: lazeris skatina naujų plaukų augimą, jų įauginėjimą.
Įauginėjantys plaukai dažniausiai pasireiškia po skutimo arba depiliacijos vašku, epiliatoriumi, ne po lazerio. Lazeriniu metodu plaukas veikiamas tiesiai į folikulą, sunaikinant pirmiausia jį, todėl iš ten plaukas daugiau nebeatauga ir neįauga. Tai bene vienintelis metodas, užtikrinantis ilgalaikį plaukų sumažėjimą.
- Mitas: šis metodas netinka tamsesnio gymio ir įdegusiai odai.
Dar prieš keliolika metų šis teiginys buvo teisingas, tačiau pastaruoju metu, tobulėjant technologijoms, depiliacija lazeriu tapo prieinama ir tamsesnės odos savininkams bei mėgstantiems degintis. Tiesa, šiuo atveju reikėtų atidžiai pasirinkti kvalifikuotą paslaugos teikėją, kuris naudotų naujos kartos lazerius bei turėtų pakankamai patirties. Taip pat, prieš procedūrą vis tiek gali tekti bent kelias dienas nesideginti, o apie buvimo saulėje įpročius informuoti specialistą. Tačiau tai nedidelė auka, siekiant nebesivarginti su erzinančiais plaukais.
- Mitas: užtenka vienos procedūros ir plaukai daugiau nebeatauga.
Deja, dar nėra tokio metodo, kuris plaukelius panaikintų visam laikui vos per vieną kartą. Tačiau lazerinė depiliacija yra vienas iš geriausių pasirinkimų, nes procedūrą kartoti reikia gana nedaug kartų – vidutiniškai 6. Lazeris veikia tik aktyvioje augimo fazėje (anageno) esančius plaukus, būtent todėl pas lazerinės depiliacijos specialistą apsilankyti teks keletą kartų.
- Mitas: šis būdas tinkamas tik moterims.
Pastaruoju metu plaukų šalinimo lazeriu paslaugą išbando vis daugiau vyrų. Jie dažniausiai renkasi sprando, nugaros, krūtinės bei pažastų zonas, kur gausus plaukuotumas neatrodo estetiškai ar tiesiog trukdo.
- Mitas: procedūra yra labai skausminga.
Iš dalies šis teiginys gali būti teisingas, jei pasirenkamas senesnės technologijos lazeris. Dažnai procedūros skausmingumą pabrėžia aleksandrito lazerį pasirinkę klientai, nes tokiu metodu visa galia plauko folikului paduodama vienu šūviu, kuomet diodiniai lazeriai savo galią paskirsto per kelis šūvius. Be to, šiuolaikiniai lazeriai dažnai naudoja odos šaldymo technologijas, tad procedūra dažnai nekelia jokio diskomforto.
- Mitas: lazerinį plaukų šalinimą saugu atlikti bet kur.
Plaukų šalinimas lazeriu – pakankamai rimta procedūra, todėl ją atlikti reikėtų tik licencijuotose medicinos įstaigose, klinikose. Nors šiais laikais naudojami lazeriai tampa vis saugesni, vis tiek išlieka nedidelė nudegimų, pigmentacijos pasikeitimų ar kitų komplikacijų rizika, kurią sumažinti gali kvalifikuoti specialistai. Galiausiai, net pasireiškus kuriam nors šalutiniam poveikiui, didelė tikimybė, kad medicinos klinikoje laiku gausite reikalingą pagalbą ir informaciją.
- Mitas: prieš procedūrą pasirinktos zonos plaukai turi būti „paauginti“ kaip prieš depiliaciją vašku.
Depiliacija lazeriu turi dar vieną privalumą – besiruošiant procedūrai plaukų nereikia atauginti, juos galima skusti ir prieš procedūrą, ir viso kurso metu. Tiesa, iki vizito zonos negalima depiliuoti metodais, kuriais plaukas išraunamas: vašku, cukrumi, pincetu, epiliatoriumi ir t.t.
- Mitas: procedūra kenksminga odai ir sveikatai.
Lazeriu veikiami tik odoje esantys plauko folikulai, jokie kiti audiniai nuo to nenukenčia. Tai visuotinai pripažintas saugus metodas, siekiant ilgam panaikinti erzinančius plaukus, o po procedūros oda tampa švelni ir lygi, nepažeista, priešingai nei ją skutant ar depiliuojant.
Taigi, nors apie šią procedūrą dar sklando įvairių mitų, vis daugiau žmonių pasirenka ją išbandyti, o vėliau rekomenduoja ir artimiesiems bei draugams dėl džiuginančio efekto jau po pirmųjų vizitų. Nusprendėte išbandyti? Plaukų šalinimas lazeriu Kaune be skausmo ir pas patyrusius specialistus – džiaukitės lygia oda jau dabar!
Užs. Nr. 75
Pandemijai nesitraukiant ir vėl garsiau prakalbus apie karantiną nemažai darbuotojų grįžta prie nuotolinio darbo, moksleiviai sporto ir kitus būrelius „lanko“ taip pat iš namų. Profesionalams pasiekti sporto aukštumų namuose sudėtinga, bet mėgėjams palaikyti formą ne pro šalį ne tik karantino sąlygomis. Tad dalinamės mūsų bičiulio sveikatingumo trenerio Arūno Vladičkos patarimais.
Nepriežiūra – viena iš keturių smurto prieš vaikus formų. Statistika rodo, kad Lietuvoje nepriežiūra yra antra pagal dažnumą po fizinio smurto. Vaiko teisių specialistai pastebi, kad dalis visuomenės vis dar klaidingai suvokia nepriežiūrą –įsivaizduoja, kad tai yra tik kritiniai atvejai, kai vaikas visiškai apleistas, badauja, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, nelanko mokyklos. Tačiau šiandien yra nemažai vaikų, kurių fiziniai, emociniai ir socialiniai poreikiai yra nuolat prastai tenkinami dėl didelio tėvų užimtumo ar dėl to, kad jie nesuvokia vaikų poreikių. Dažnai tokios šeimos net nepatenka į socialinės rizikos šeimų grupę.
Dažnai klausiame savęs, ar su maistu gauname pakankamą kiekį gyvybiškai svarbių medžiagų. Anot naujausio britų tyrimo, kuriame atkreipiamas dėmesys į faktą, kad sudėtinga su maistu gauti pakankamą kiekį seleno, šis klausimas itin aktualus.
Gan plačiai paplitusi nuomonė, kad paauglių odos, plaukų ir nagų problemas lemia hormonų pusiausvyros sutrikimas. Vis dėlto, jei jų mityba netinkamai subalansuota ar akivaizdžiai nesveika, kosmetines problemas gali būti lėmusi svarbiausių mineralų stoka.
Švedijos mokslininkai patvirtino, kad maisto papildai su seleno mielėmis ir kofermentu Q10 padeda apsaugoti vyresnio amžiaus žmonių širdį. Visiškai neseniai atlikto tyrimo metu pastebėta, kad aukščiau paminėtus papildus vartojančių senstančių vyrų ir moterų organizme buvo kur kas mažiau fruktozamino – medžiagos, kuri paprastai laikoma gliukozės kiekio kraujyje žymeniu, tačiau taip pat yra susijusi su didesniu širdies ligų ir mirties pavojumi.
Medicinos klinikų tinklas „Inmedica“ toliau tęsia paslaugų plėtrą regionuose – trijų tinklui priklausančių Tauragės rajono medicinos klinikų sąrašą papildė nauja ginekologijos klinika, rašoma pranešime spaudai.
Vis didėjantis 2 tipo diabeto atvejų skaičius Vakarų šalyse kelia susirūpinimą sveikatos priežiūros specialistams, tačiau tyrimų rezultatai rodo, kad chromas yra naudingas diabeto prevencijai.
Šaltuoju metų sezonu daugelį ima kamuoti aktualus klausimas – pūslelinė – užkrečiamoji liga, galinti pažeisti odą, gleivinę ir netgi centrinę nervų sistemą. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad į kovą su nuolat pasikartojančiu pūslelinės paūmėjimu žmonės griebiasi pačių įvairiausių būdų nors padėti gali tiesiog laiku pastebėta liga.
Senėjimo procesui įtakos turi daugybė veiksnių, tačiau nūdienos mokslas ypač atidžiai stebi oksidacinį stresą, kuris yra biocheminis pusiausvyros sutrikimas, galintis atsirasti netgi dėl tokio elementaraus dalyko kaip seleno stoka.
Ką tik išlydėtų metų statistika teikia vilties, kad organų donorystės situacija Lietuvoje nors ir po truputį, bet gerėja. Nacionalinis transplantacijos biuras, išanalizavęs gautą 2019 m. statistiką, informuoja, kad praėjusiais metais Lietuvoje atlikta daugiau transplantacijų, negu 2018 metais.
Šiandien grožio salone „Vip“ lankosi su džok terapijos – korėjietiško taškinio delnų masažo specialistas Arūnas Jonuškis. Gydūnas ves paskaitą apie diagnostiką iš delno taškų, masažo būdus.
Tyrimai rodo, kad į vitaminą panaši maistinė medžiaga, visų ląstelių energijos apykaitos variklis, kofermentas Q10 gali padėti pasikartojančių migrenos tipo galvos skausmų varginamiems žmonėms.
Nepastebimai atsliūkinęs ruduo su savimi atsinešė ir nenuspėjamus orus. Deja, staigius temperatūrų pokyčius neretai lydi ir peršalimai. Mitybos specialistai teigia, kad imuniteto stiprinimas šaltuoju metų laiku gali padėti apsisaugoti nuo tykančių ligų bei primena, kad svarbu tiek aktyvus gyvenimo būdas, tiek teisinga mityba. Tad ką derėtų įtraukti į savo valgiaraštį, norint išlikti kaip įmanoma sveikesniems ir žvalesniems?
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja. Tiesa, mūsų miestas infekcijoms kol kas pasiduoti nelinkęs – sergamumas vienas mažiausių šalyje.
Nesergantys, tačiau kosintys bei sloguojantys vaikai nuo šiol privalės būti priimami į darželį – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo atnaujinama higienos norma, numatanti, kokių sveikatos sutrikimų požymių turintys vaikai negali būti priimami į priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Šia higienos norma atsisakoma perteklinių reikalavimų – esą jei vaikui bėga nosis ar jis kelis kartus sukosėjo, tai ne liga, ir jį galima vesti į darželį. Toks higienos normos pakeitimas daugeliui kelia nuostabą.
Žurnale „Žmonės“ gydytoja Rūta Merkytė-Elekšienė tvirtina, kad būtinieji mineralai, pavyzdžiui, selenas ir cinkas, yra itin svarbūs Jūsų odos, plaukų ir nagų sveikatai. Skaitydami toliau sužinosite, kodėl tokie maisto papildai kaip „Bio-Selenium + Zinc“ gali Jums padėti kur kas labiau nei Jūsų perkamos kosmetikos priemonės.
Pirmadienį Tauragėje duris atvėrė nauja gydymo įstaiga – klinika „Medicinos namai“. Jaukiai įrengtose patalpose darbuojasi du tauragiškiams puikiai pažįstami šeimos gydytojai – Gediminas Jancevičius ir Toma Geštautaitė.
Įstatymas įpareigoja tėvus kasmet iki rugsėjo 15 dienos pasirūpinti profilaktiniu vaiko iki 18 metų sveikatos patikrinimu. Vasara – atostogų metas, todėl dauguma šia prievole susirūpina mokslo metų pradžioje. Norint išvengti spūsčių prie gydytojų kabinetų, rekomenduojame vaiko sveikatos pažymėjimais pasirūpinti dar neprasidėjus naujiems mokslo metams.
Kaip ir kasmet, ugdymo įstaigas lankantiems vaikams sveikatą prieš mokslo metus pravartu pradėti tikrintis dar vasarą. Nuo birželio pirmos dienos įvestos naujovės: duomenys apie vaiko sveikatą bus pildomi elektroniniu būdu, tai gi popierinių pažymų kaip ir neliks. Tačiau kai kur vis dar reikės „popieriuko“.
Australijos mokslininkams pirmiesiems pavyko panaikinti organizmo atsparumą insulinui, dar vadinamą priešdiabetine būkle, vartojant vitaminą primenantį junginį– kofermentą Q10.
Faktas, kad mikroelementai gali apsaugoti nuo ligų ir išsaugoti gyvybę, paaiškėjo XX a. 7–8 dešimtmetyje. Aštuntajame dešimtmetyje gyvybiškai svarbių mikroelementų, tokių kaip selenas, trūkumas tapo labai rimtai mokslininkų svarstoma tema. Tyrimai akivaizdžiai patvirtina, kad dažnai mityba nepakankamai apsaugo nuo ligų.