Tomas RAULINAVIČIUS
Daugiau nei prieš aštuoniasdešimt metų latvis Karolis Reisonas suprojektavo Tauragės apskrities ligoninės pastatą. 1932-ųjų spalį pastato statyba buvo baigta, 65 lovų gydymo įstaiga pradėjo savo istoriją. Pasak ilgamečio Tauragės ligoninės vadovo Eugenijaus Paleko, darbas joje paliko daugybę puikių prisiminimų. Pašnekovo galvoje netrūksta linksmų ir liūdnų istorijų, kurių jis dar niekam nebuvo pasakojęs.
Istoriniai faktai
Išlikusiais archyviniais duomenimis, pirmoji valstybinė ligoninė Tauragėje atidaryta 1920 metais Tauragės dvare. Joje buvo 20 lovų chirurgijos, vidaus ligų ir infekcinio profilio ligoniams. Tuo metu ligoninėje dirbo tik vienas darbuotojas.
1926 m.ligoninė persikėlė į Tauragės miestą – pilies patalpas. Lovų įsteigta daugiau – iki 35, pagausėjo ir personalo. Ligoninėje jau dirbo du gydytojai, felčeris, akušerė, medicinos sesuo ir ūkinis-pagalbinis personalas.
1932 metų lapkritį buvo baigtos įrengti naujos 65 lovų apskrities ligoninės patalpos. Pasak neoficialių šaltinių, pastato statybose dirbo Tauragės statybininkai, tuomet buvo sumontuota vokiška šildymo sistema. Vokiškoms kriauklėms tuomet buvo suteikta 50 metų garantija, tiesa, tarnavo jos dar ilgiau. Pirmuoju vyriausiuoju gydytoju paskirtas Jonas Gečas, kuris karo metu pasitraukė į Vokietiją, vėliau JAV, Čikagos miestą.
Ligoninė karo metais neišvengė nuostolių: žuvo darbuotojų, buvo sunaikinta įranga. Vokiečių užminuotas pastatas tuomečio vyriausiojo gydytojo Izidoriaus Matusevičius dėka buvo išgelbėtas. Su grupele žmonių jiems pavyko iš pastato išvalyti sprogmenis. Prasidėjo ligoninės pokario istorija – stiprinta materialinė bazė: įrengta vietinė elektra, vandentiekis, kanalizacija. Įstaigoje darbavosi apie 250 žmonių, iš jų 31 gydytojas.
Augant gimstamumui 1961 metais įsteigti nauji gimdymo namai, įkurtas vaikų ligų skyrius. Veiklių vadovų darbo dėka Tauragės ligoninėje buvo išugdytas gausus būrys gerų traumatologų ir chirurgų. Pasak 36-erius metus ligonei vadovavusio Eugenijaus Paleko, žmonės visuomet buvo svarbiausias šios įstaigos turtas, kurio nepakeisi nei naujais pastatais, nei brangia įranga.
Plėtėsi ligoninės ribos
1972 metais būdamas vos trisdešimt dvejų otorinolaringologas (nosies, gerklės, ausų) gydytojas E. Palekas paskirtas Tauragės ligoninės aštuntuoju vadovu.
– Dirbti kolektyve buvo lengva, gydytojų netrūko, viskuo pasirūpino tuometinė paskyrimo sistema. Netrūko ir lėšų ligoninei, tiesa, tuomet daug teko susikoncentruoti į naujų pastatų plėtrą: 1974 metais pastatytas naujas ligoninės korpusas, 1981-aisiais – poliklinika, 1986 metais – akušerijos-ginekologijos korpusas, vyko medicinos reformos, buvo naikinami ir kuriami nauji struktūriniai ligoninės padaliniai, – kalbėjo E. Palekas, prisiminęs, kad naujo korpuso pastato ir vidaus įranga tuomet kainavo 950 tūkst. rublių.
Ligoninės vadovui teko atlaikyti politikų spaudimą priimant įvairius sprendimus. Kai kurių istorijų medikas sako iki šiol dar niekam nepasakojęs.
Pasak E. Paleko, trūko nedaug, kad dabartinių ligoninės garažų vietoje iškiltų kultūros rūmai. Garažai tuometei valdžiai trukdė savo nereprezentatyvia išvaizda. Pasirodo, kad buvo planuojama miesto aikštėje statyti Lenino paminklą, kuris šiame ansamblyje nederėjo.
E. Palekas griežtai prieštaravo kultūros rūmų atsiradimui šioje vietoje.
– Kaip jaustis turėtų sunkūs ligoniai ar mirštantys žmonės, kai šalia vyksta paradai, koncertai ir kitokios šventės? Žinoma, tokie klausimai nepatiko partijai. Buvo sprendžiamas mano likimas, tačiau puikiai prisimenu, kaip mane užstojo kolegos, kurių į susirinkimą atėjo daugiau nei šimtas, – pasakojo E. Palekas.
Geri prisiminimai
Po Sąjūdžio Tauragės ligoninė įsigijo kompiuterinį tomografą, už 2,5 milijono litų suremontavo operacinę. Šiuo metu ligoninėje yra 234 lovos 13-likojegydymo ir diagnostikos skyrių darbuojasi 49 gydytojai, 205 slaugytojos ir 137 ūkinio-pagalbinio personalo darbuotojai.
Šiuo metu Tauragėje gyvenantis, tačiau artimiausiu metu į Vilnių ketinantis kraustytis Tauragės garbės pilietis E. Palekas sako, kad visuomet jaus sentimentus Tauragės ligoninei. Tiesa, jis pastebi, kad šiandieniniai pokyčiai sveikatos sistemoje verčia nerimauti.
– Dabar medikus varžo pinigai, anksčiau to nebuvo, gal todėl visi dirbo labiau atsidavę. Aš pats gaudavau 145 rublių algą, užteko. Dabar 4000 litų atlyginimo anesteziologui mažai, gydytojai vyksta ten, kur mokama daugiau, nesvarbu, ar tai Šilalė, ar Lietuvos didmiestis, – teigė E. Palekas.
