Darius JANIŪNAS (kaunodiena.lt)
Nuvilnijus prieštaringai vertinamų Tauragės apskrities futbolo federacijos (TAFF) prezidento rinkimų aistroms ir jų Lietuvos futbolo federacijai (LFF) nepripažinus teisėtais bei dėl to laikinai sustabdžius TAFF narystę federacijoje, apie nuveiktus darbus ir ateities planus portalas kalbina ilgametį TAFF prezidentą Sigitą Jukną.
– Jūs TAFF vadovavote 15 metų. Nueitas ilgas kelias, patirtis – didelė, kaip vertinate šį etapą, atliktus darbus?
– Puikiai prisimenu 2000 m. sausio 4 d. Tą dieną vyko rinkimai, subūrėme futbolo organizaciją. Tada apskrities federaciją sudarė 37 nariai. Palengva veikla vystėsi, plėtėsi į Pagėgius, Jurbarką, Šilalę. Iki tol Pagėgiuose futbolo nebuvo. Jurbarkas buvo aktyvesnis.
Tauragėje stengėmės suorganizuoti Miesto lygą, tiksliau – Sekmadienio lygą, tarpmokyklinius renginius, dirbome su bendruomene ir pan. Dažniausiai rengdavome ir remdavome tarpmokyklinius turnyrus, pirmenybes tarp miestų, bendruomenės iniciatyvas.
2008 m. įkūriau merginų futbolo komandą, Tauragėje iki tol jos nebuvo. Šiemet surengėme gražią merginų futbolo šventę Klausučiuose. Reguliariai organizuojame šventę "Pažink pasaulį futbolo aikštėje", čia pritraukiame bendruomenes, kariuomenę, dalyvauja Tauragės, Jurbarko vaikų darželiai, Viešvilės globos namai.
– Ar didelė buvo LFF parama? Kaip klostėsi bendradarbiavimas su LFF?
– Negaliu skųstis dėl bendradarbiavimo su federacija. Paramą gaudavome tik iš federacijos. Be to, federacija rėmė ir „Taurą“. Per ketverius metus apskritis gavo 35 tūkst. eurų, o klubas „Tauras“ jauniesiems futbolininkams ugdyti – apie 150 tūkst. eurų.
– O LFF finansavimas buvo pakankamas? Sakoma, kad jis buvo diferencijuotas, vieniems – daugiau, kitiems – mažiau?
– Mes tą klausimą ne kartą svarstėme. Skirtumų yra, nes Tauragei susilyginti su Vilniumi arba Kaunu neišeina. Ten klubai, po kelis šimtus varžybų. Tauragėje vyksta miesto pirmenybės, iš viso per metus vykdavo aštuoni, o dabar šešiolika turnyrų. Pinigų pakanka, nors taupyti reikia. Žodžiu, lygybės čia faktiškai ir būti negali. Aišku, jei būtų didesnis finansavimas, tai galima kažką padaryti kitaip, vertingesnius prizus įsteigti ir pan. Vaikai jau dabar nenori gauti vien ženklelį, nori dovanėlių, kartelė auga. Šiaip ar taip, be 300 eurų kuklaus turnyro nesurengsi.
– Ar kas nors dar, be LFF, finansuodavo apskrities federaciją, futbolą? Gal Tauragės įmonės?
– Tauragės federacijai neduodavo, nesame nieko gavę. Anksčiau, kai žaidžiau, pagrindinis komandos rėmėjas buvo „Tauragės maistas“.
– Gal fiziniai asmenys, pvz., ponas A.Pukelis ar jo įmonės yra parėmę federaciją ar futbolą?
– Ne, ne, Tauragėje jis apskritai nieko nėra davęs futbolui. Nesu girdėjęs, kad ką nors duotų.
– Ar per šį ilgą laiką dirbant TAFF prezidentu būta kritikos, priekaištų ar net skandalų dėl pinigų, nepagrįsto išlaidavimo?
– Ne, ne! Nebuvo net pastabų. Nebuvo ir pretenzijų, kad būčiau ką nors atstūmęs, neparėmęs. Būdavo, jei neturiu pinigų, tai tada iš savų paremdavau, žinodamas, kad gausiu, – anksčiau federacija kas ketvirtį pervesdavo. Būdavo kartais per vieną mėnesį net keli turnyrai, tai reikėdavo kažkaip suktis.
– Kaip jūs pats vertinate tuos vadinamuosius prezidento rinkimus? Buvote tam pasiruošęs?
– Ne. Man buvo pasakyta tiesiai. Jis atvažiavo su manimi pakalbėti ir sako: "Aš noriu būti prezidentu.". Jis mane susirado, mes dvejus ar trejus metus net telefonu nebuvome kalbėję, visa tai prieš dvi savaites iki tų rinkimų vyko.
Jis visus apgavo sakydamas: „Jūs dabar balsuojate, kai reikia, o paskui, po rinkimų (Lietuvos federacijos prezidento) senas prezidentas bus atstatytas“. A.Pukelis man tiesiai sakė: „Dirbsi savo darbą, kaip dirbai, bet man reikia prezidento posto. Mes versime LFF, tu čia nė prie ko.“
Na, patys rinkimai... Ir susirinkimo laikas kaitaliojamas buvo, ir pats susirinkimas – tai ne susirinkimas, kaip reikalaujama, o susitikimas kavinėje. Užkandžiaujant – kas kotletą, kas silkę, šnekame, ir tiek. Advokatas Justinas Borevičius atėjo nešinas kompiuteriu su spausdintuvu, kažką pokalbio metu paklausinėjo, įrašė, pasitikslino. Aš tikėjausi, kad susirinkime tik nauja valdyba bus tvirtinama. To tikrai reikia, nes yra pasikeitimų, kažkas pakeitęs darbovietes, reikia naują narį įteisinti ir pan. Aš buvau pasiruošęs dienotvarkę, bet man sakė: „Nesivargink, išspręsime vietoje.“ O sprendimas toks, kad susirinkime surašė, surinko parašus, jokio balsavimo, nei rankų, nei kojų kilnojama nebuvo.
– Ar dienotvarkėje buvo numatytas prezidento atstatydinimas?
– Ne, dienotvarkę aš mačiau, paskui ją iš manęs paėmė. Norėjau pasiimti dublikatus, išsiaiškinti, kas čia vyksta. Žinote, susinervinau, kai pamačiau, kad prezidento atšaukimas įrašytas. O A.Pukelis sėdėjo ir stebėjo, bet nevadovavo. Sakiau, esu prezidentas, turiu pirmininkauti pagal įstatus, bet juristas pirmininkauti paskyrė vieną, sekretoriauti – kitą. Ir viskas. Labai greitai. Apklausė, ar dalyviai sutinka. Visi sutiko.
– Galima sakyti, kad viskas buvo surežisuota šitoje kavinėje?
– Manyčiau, visiškai. Nes jie nežinojo, ko mes čia renkamės.
– Planuojate likti futbole?
– Na, viduje dar viskas verda. Dar reikia pauzės. Tauragės verslininkai ramina, ragina neskubėti. Neslepiu, kad susidūrus su tokia situacija man dabar labai bjauru. Kalbamės su apskrities žmonėmis, tikrai nuoširdus palaikymas, kad ir su kuo besikalbu, tačiau kol kas sprendimo dėl ateities neturiu. Kad ir kas atsitiktų, mano širdyje futbolo niekas nepakeis.
