Jau šįvakar, nuo 22 valandos, Tauragės vasaros estradoje tauragiškius ir miesto svečius sukvies Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos...“ ansamblių vakaras „Čia protėvių ir mūsų žemė“ – teatralizuotas koncertas, atspindintis kertinius valstybės pamato akmenis: tapatybę, šeimą, darbštumą ir meilę Tėvynei.
Dainų ir šokių ansamblių vakaro „Čia protėvių ir mūsų žemė...“ kūrėjai – meno vadovė, režisierė ir vyriausioji baletmeisterė Leokadija Dabužinskaitė, muzikos vadovas Giedrius Svilainis, baletmeisteriai Indrė Alaburdienė, Ramona Butkutė-Lapėnienė, Raminta Čyplytė, Ligita Didžiulienė, Roberta Leščinskaitė ir kiti.
Muzikantams pasikeisdami diriguos net 14 dirigentų. Įspūdingas ir solistų sąrašas: Rasa Serra, Paulius Bagdonavičius, Ovidijus Vyšniauskas, Saulius Petreikis (multiinstrumentalistas), Kęstutis Lipeika (birbynė), apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“ ir kt.
Paukščius Gegiutalą, Sakuolėlį ir Karo paukštę specialiai sukonstravo ir skraidins dukart pasaulio ir daugkartinis šalies čempionas Donatas Paužuolis.
Koncertuos Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, Kauno miesto liaudiškų šokių grupė „Ratava“, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro šokių ansamblis „Ugnelė“ ir šokių grupė „Gama“, Muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto birbynininkų kvintetas, Sveikatos mokslo universiteto liaudiškų šokių ansamblio „Ave vita“ liaudies instrumentų orkestras ir vokalinis ansamblis, kolektyvai iš Alytaus, Birštono, Jonavos, Marijampolės, Panevėžio, Plungės, Šiaulių, Pabradės, Vilniaus, Telšių, Utenos, Švenčionių. Į bendrą šokių ir dainų pynę įsilies ir tauragiškiai: Tauragės kultūros centro dainų ir šokių ansamblis „Jūra“ (vadovai Justas Kirstukas, Saulius Bernotas, Vilija Krūgelienė, Žilvinas Jankus) ir Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos skudutininkų ansamblis (vadovas Kazys Bivainis).
Koncerto programą sudaro keturios dalys. Pirmoji dalis „Protėvių žemė“ skirta pagerbti savo protėvius – baltų gentis. Antroji dalis „Šeima“ vaizduoja šeimos papročius, šventes ir tradicijas: darnią šeimą, pagarbą tėvams ir seneliams, harmoningą ir laimingą vaikystę. Trečiojoje dalyje „Darbas – duona kasdieninė“ bus nusilenkta Motinai Žemei, kurią tūkstančius metų ardami, sėdami, nuimdami derlių mūsų protėviai sukūrė daugybę nuostabių dainų ir apeigų, kuriose aukštinamas darbštumas, pagarba ir meilė Žemei. Ketvirtoji dalis „Už Tėvynės laisvę“ – tai padėka už savo buvimą, kalbą, Tėvynę protėviams, kuriuos, kaip ir mus, augino ir auklėjo Žemė. Vakarą vainikuos priesakas ateinančioms kartoms ginti, gražinti ir stiprinti protėvių, tėvų kurtą ir iškovotą Lietuvos valstybę.