2020 Liepos 14 d.
Antradienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Renginiai

26-asis „Kvartetas“ liudija ištikimybę teatrui

  • Įkelta: 2018-11-08
Birutė SLAVINSKIENĖ

Jau visai netrukus, lapkričio 10-ąją, tauragiškius ir vėl sukvies mėgėjų teatrų festivalis „Kvartetas“. Daugeliui teatro mylėtojų jis yra tapęs neatsiejamu kiekvieno rudens atributu. Kita vertus, kaskart vis kitokiu – šiemet jo sumanytoja ir organizatorė Genovaitė Urmonaitė žada ne tik keturis įspūdingus spektaklius, vieną jų – profesionalaus teatro, bet ir intrigą – tris festivalio vedėjus, kurie daugeliui tauragiškių pažįstami, tačiau kaip jie sumanys pravesti renginį, nežino niekas.

– Renginių dabar rajone daugybė, daug ir festivalių, o „Kvartetas“ rengiamas jau 26-ą kartą. Kodėl kaskart apie jį kalbame? Kuo jis išskirtinis?

– Gal pradėkime nuo to, kad pradžia buvo 1993 metais, kai aš teatre likau viena, Antanas Naraškevičius išėjo į kitą darbą, ir ėmiau galvoti, ką dar būtų galima padaryti. Ir sugalvojau tą festivalį. Lietuvoje tokių festivalių jau buvo, tiesa, nedaug, o rajone senesnis už „Kvartetą“ tik „Alio, talentai iš provincijos!“ Skaudvilėje.

Kad festivalis nenutrūkstamai vyksta jau daugiau nei ketvirtį amžiaus, tai, galiu tvirtinti, yra mano charakterio bruožas – ištikimybė teatrui. Ir visai nesvarbu, kur aš esu. Vis dėlto man 61-eri metai. Ir iki pensijos ne tiek daug, o vasario 1-ąją bus 40 metų, kai aš Tauragėje. Gyvenimas parodė, kad iš kultūros darbo oriai nepragyvensi. Ir jei pasirinkai tokią profesiją, tai ką dabar padarysi, juk negali visi būti turtingi. Aš kitkuo turtinga. Ir tada nebesvarbu, kaip per 40 metų susiklostė darbas, kurio aš niekada nevadinu darbu. Aš nesakau – einu į darbą, sakau – einu į teatrą.

O kuo išskirtinis šiemetis festivalis, gal atsakyčiau taip: kiekvienas „Kvartetas“ išskirtinis, nes kaskart kiti spektakliai, kiti aktoriai, kiti vedėjai. Ir kartu išlaikoma tradicija. Ir šiemet „Kvartetas“ turi savo spalvą: jis purpurinis. Kodėl, suprasite perskaitę festivalio programėlėje Dalios Saukaitytės eilėraštį.

– Tiesa, juk grįžot dirbti į Tauragės liaudies teatrą...

– Bene 11 metų dirbau Liaudies teatre su Antanu Naraškevičiumi: du etatai ir dailininkas Edmundas Mažrimas pagal sutartį, paskui 14 metų teatre kaip režisierė dirbau visiškai viena, 13 metų asociacijoje „Mažoji scena“ kaip įkūrėja ir teatro režisierė, etato neturėjau nė dienos ir algos niekas nemokėjo. Todėl sakau: dirbti įmanoma visaip. Nes esmė yra pats šio specifinio darbo procesas. Sunkumų yra visiems, svarbu išlaikyti sveiką protą, žinot tikslą, kurio sieki, nerealiai mylėt savo darbą, ir suvokt, kad dirbti ne sau. Joks kūrėjas – rašytojas, dailininkas, poetas, muzikantas – nedirba sau. Kūrėjas turi matyti žmogų kaip atskirą vienetą – nepriklausomai nuo partijos, išsilavinimo, kūno sudėjimo, odos spalvos ir t.t. Jis turi kurti visiems. Ir visada žinoti, kad ne visiems patiks. Nes jei galvosi apie tai, patiksi ar ne, nieko iš to nebus.

Grįžimas į Liaudies teatrą man nieko nepakeitė – grįžau su savo kolektyvu, savo žmonėmis, savo  žiūrovais. Tik tiek, kad dabar gaunu 270 eurų atlyginimą. Ir tai yra nenormalu. Kaip ir anksčiau, teatras neturi savo kampo, ir net salę repeticijoms ne visada gauna. Mums tai nieko naujo, esame įpratę repetuoti kur pakliūva. Visaip yra buvę, ir nepasakyčiau, kad tada, kai buvo sunkiau, spektakliai buvo blogesni...

Vis dėlto labai liūdna, kad teatras nebeturi savo kabineto. Kultūros rūmų direktorius Virginijus Bartušis draugiškas, padeda, kiek gali, visada pasidomi, kaip sekasi, tačiau sąlygos nelengvos. Susirinkę į „Kvartetą“ visi galvos, kad pagaliau Genutė turi savo kabinetą, repeticijų salę. Deja, deja. Nieko panašaus. Prieš „Kvartetą“ naująją premjerą didžiojoj scenoj būsime parepetavę tik tiek kartų, kiek ant vienos rankos pirštų suskaičiuotume. Bet yra Taurų kultūros namai, įvairios mokyklos, įstaigos ir, aišku, gatvė. Ir jokiu būdu nesiskundžiu. Ne man turėtų birti ašaros, verkti turėtų kažkas kitas.

– Jus mato ne tik Tauragės teatro gerbėjai...

– Štai praėjusį savaitgalį dalyvavome respublikinėje kasmetėje mėgėjų teatrų apžiūroje šventėje Vilkaviškyje. Rodėme naujausią spektaklį „Gudri našlė“, kurį išvakarėse parepetavome Kultūros rūmų scenoje ir įvedėme net keturis naujus aktorius. Fenomenas tas, kad, kaip sakoma, „neinu iš proto“. Ir nepavydžiu, gal tik stebiuosi, kad kitų teatrų programėlėse šalia režisieriaus dar figūruoja asistentas, dailininkas, garso operatorius... ir „bėgančia“ eilute – aktorių pavardės. Man gi svarbiausia – pjesės turinys, scenos atmosfera, aktorių tekstai, akys ir širdys. Tai pastebėjo ir įvertino apžiūros komisija. Žinau, kad šis spektaklis keliaus po Lietuvą ir už jos ribų, sulauks žiūrovų juoko ir plojimų. Nes kitaip ir būti negali – žmonės,  pakeitę dėl rimtų priežasčių negalėjusius vaidinti aktorius, klausė, ar dar reikės, nes „oi kaip patiko gulėti ant bulvinių maišų basomis kojomis, palikus „mobiliakus“ laikyti rankose šakes“.

O man pats didžiausias netikėtumas ir laimė buvo tai, kad po spektaklio su gėle ir ašaromis akyse į užkulisius atėjo pirmojo Tauragės liaudies teatro (įkurto 1960 m.) a. a. Juozo Grigo našlė Laima Grigienė. Apie tai kitą kartą plačiau. Bet pasikartosiu – ištikimybė ir savo, kaip žmogaus, gyvenimo prasmės suvokimas yra būtini.

– Ar, Jūsų manymu, teatrų salės netuštėja?

– Teatrą žmonės Tauragėj nuo senų senovės myli. Dabar gal lanko šiek tiek ir mažiau, bet reikia suvokti, kad dabar yra didžiulis pasirinkimas. Juk anksčiau per visą Lietuvą buvo tik penki profesionalūs teatrai, mėgėjų teatrų irgi mažiau, o dabar ir vienų, ir kitų daugybė. Knygų žmonės skaito vis mažiau, per nuolatinį bėgimą tam nelieka laiko, o teatras duoda koncentruotą, „suvirškintą“ žodį. Žmonės, antai, ir rimtosios muzikos koncertus ima pamėgti, nes, manau, atranda galimybę pabūti ne tik su puikia muzika, bet ir su savo mintimis.

Teatras nėra laisvalaikio atsipūtimas – jis atspindi gyvenimą ir verčia susimąstyti. Tai gali būti ir komedija, vis tiek tu kažką iš jo pasiimti. Manau, kad tas, kas nemėgsta teatro – nemyli gyvenimo, bijo pamatyti savo gyvenimą.

– Gal kitas ir pasiginčytų – gal jis teatrą mėgsta, tiesiog nemėgsta mėgėjiškumo?

– Geras klausimas. Tačiau dabar ir profesionalių, ir mėgėjiškų teatrų yra be galo daug, šimtai. Ir jie taip susiniveliavo, kad kartais ir profesionalus teatras būna prasto lygio. Ir nespjaukit į mėgėjišką teatrą, gali būti, kad kitąkart jis būna stipresnis ir už profesionalų. Ir gali sukurti tokį perliuką... Taigi pirmiausia gal verta pasižiūrėti, o ne iš anksto nuspręsti, kad ai, čia mėgėjų, nepatiks. O jei kam nepatinka – ateikit, diskutuokim. Lai nebijo žiūrovai kalbėtis. Aš pati nebežinau, ką pasikviesti, nes tų teatrų šimtai. Galbūt žiūrovai žino kokį gerą teatrą ir gali pasiūlyti, ką verta pasikviesti į kitą „Kvartetą“, o gal šiaip Tauragėje parodyti spektaklį?..

– Ir pabaigai gal apie šį, 26-ąjį „Kvartetą“. Vis dėlto, koks jis bus ir kas gi tie vedėjai?

– Gal pradėsiu nuo to, kad mano teatre niekada nevaidino moksleiviai. Pakviesdavau tik tuos, kurių tėvus pažinojau. Tai šviesios atminties Meiželiai, garbingas tauragiškis Jonas Liorančas, puikus aktorius Antanas Dirginčius (dabar gyvena Vilniuje). Su šių žmonių atžalomis Donalda Meiželyte, Fortūnatu Dirginčiumi ir Jonu Lioranču palaikome ryšį, draugaujame, bet visi kartu jau porą dešimtmečių nebuvome susitikę. Jie ir bus šio „Kvarteto“ vedėjai, o jų pasirodymas scenoje tauragiškiams bus didelis malonumas ir kartu žinutė, kad draugystė, ištikimybė, tradicijos yra aukščiau mūsų principų, asmeninių nuoskaudų.   

Na, o apie festivalyje dalyvausiančius kolektyvus gal trumpai. Jau ne pirmus metus į „Kvartetą visada kviečiu vieną profesionalų teatrą. Šįkart tai bus Panevėžio lėlių vežimo teatras. Rietavo kultūros centro teatrą „Ruoda“ pasirinkau todėl, kad jie pastatė Vydūną, juk šiemet minime šio didžio mąstytojo metus. Na, o Anykščių kultūros centro teatrą ir jo režisierių Joną Buziliauską pasikviečiau todėl, kad nebedaug liko tokių mohikanų, kurie išdirbo teatre 40 metų, tiek, kiek aš. J. Buziliauskas – vienas jų. Tai gal, kol gyvi, ir „pasispardysim“.

Tauragės B.Baltrušaitytės viešoji biblioteka dažnai sukviečia savo lankytojus pabendrauti su įdomiais žmonėmis. Ne išimtis buvo ir trečiadienio vakaras – bibliotekoje įvyko susitikimas su  filosofu, penkių knygų autoriumi ir vertėju, buvusiu ilgamečiu internetinio naujienų portalo bernardinai.lt redaktoriumi, Seimo nariu Andriumi Navicku, žurnalo „Kelionė“ redaktoriumi Gediminu Kajėnu, publiciste ir vaikų literatūros apžvalgininke Jurga Lūžaite-Kajėniene. Susitikimas, pavadintas „Mažais žingsneliais link didžių tikslų“, tapo šiltu ir jaukiu pasikalbėjimu apie gyvenimo prasmę, kitus tikrus ir svarbius dalykus.

Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ surengta keturioliktoji regioninė (Tauragės apskrities) paroda „Aukso vainikas“, kurioje dalyvavo liaudies meistrai, tautodailininkai iš Tauragės, Jurbarko ir Šilalės rajonų – iš viso 19 autorių. Tarp regioninio turo laureatų – tauragiškis juvelyras Zenonas Radvilas.

„Kino pavasario“ filmus nemokamai rodantis projektas „Kino karavanas“ paskutinį kartą šį sezoną atvyksta į Tauragę. Rugsėjo 7 d., 20.30 val. Pilies kiemelyje įvyksiančio nemokamo seanso žiūrovai išvys įkvepiančią ir įtraukiančią paauglės kovą už savo teises dramoje „Ką žmonės pasakys“. Filmas bus rodomas lietuviškai įgarsintas.

Šeštadienį Tauragėje mokslo metus pradėjo daugelis ugdymo įstaigų. Šventišką nuotaiką mokyklų kiemeliuose papildė ir nekantrus linksmybių laukimas – po klasės valandėlių mokiniai su tėveliais patraukė į Pilies aikštę, kur šurmulys netilo iki vėlaus vakaro. Rugsėjo 1-osios nuotaika nenusileido miesto šventei – jos metu atidengta Tauro skulptūra, išdalyti 25 tūkst. eurų geriausiems rajono mokiniams, o kur dar nemokamos visą dieną trukusios linksmybės – Kakė Makė, koncertas, batutų parkas ir putų šou.

Pasidžiaugti beprabėgančia vasara ir nuveiktais darbais, kaimo bendruomenė „Taurų žiburys“ sukvietė visus kaimynus, draugus ir svečius į tradiciniu jau tapusį renginį „Sveiks, kaimyne!“

Pilies prieigos tokio vaizdelio, kokį penktadienį išvydo tauragiškiai ko gero nematė gerą šimtmetį. Aikštelėje stabtelėjo aštuonios arklių traukiamos karietos. Tai  „Titanen on tour 2018“ projekto dalyviai iš Vokietijos senuoju Hansa keliu nuo Berlyno traukiantys  link Rusijos Federacijos.

Šį savaitgalį Džiazo festivalis išsiskleidė visomis vasaros spalvomis – saulė keitė lietų, o muzika liejosi laisvai nuo klasikinių džiazo legendos Ellos Fitzgerald kadaise svinguotų melodijų iki argentinietiškų ritmų. Džiazo dvasia sklandė Pilies kiemelyje, restorane „Banga“ ir jo terasoje, o iš tiesų tai apėmė visą Tauragę. Ketvirtąjį kartą festivalį organizavusio Valdo Latožos dėka be džiazo vasara tapo neįsivaizduojama.

Džiazo festivalio kulminacija Tauragėje – dar trys šio vakaro koncertai. Jau 15 val. ką sugeba parodys Tauragės jaunieji talentai. Vėliau karštą programą pristatys „EL Quadro“ iš Argentinos, kurioje skambės ispaniška rumba, braziliškosios samba ir bossa nova, salsa, cumbia, bolero bei argentinietiškas tango. O vakarą vainikuos kvintetas iš Lenkijos, jaukiai suskambėsiantys „Bangos“ terasoje Jam session vakare. 

Šį savaitgalį Tauragėje vėl skambės džiazo ritmai. Jau šįvakar, 19 val. Pilies kiemelyje suskambės estų džiazo žvaigždė Sofia Rubina ir Kauno Bigbendas, Ellai Fitzgerald skirtame koncerte „101: Tribute to Ella Fitzerald“. Linksmybes restorane „Banga“ pratęs 22 val. prasidėsiantis Jam session su legendine funk grupe „Gin'Gas“. 


Trys pripažinti gitaros meistrai: Artūras Chalikovas, Gintaras Šulinskas ir Andžej Zujevič. Trys meniškos sielos, trys patirtys ir trys gitaros.

Prieš 70 metų, 1948 m. gegužės 22–23 d. iš Lietuvos okupantai į Buriatijos-Mongoliją ir Krasnojarsko kraštą ištrėmė 40002 lietuvius, tarp kurių buvo 11066 vaikai. Tai viena didžiausių lietuvių trėmimo operacijų, kodiniu pavadinimu „Vesna“. Tremtiniai prisimena, kad iš Tauragės traukinių stoties pajudėjo apie 50–60 vagonų, kurių kiekviename buvo po 50 žmonių.

Šią savaitę Tauragėje bruzda menininkai – vyksta „Gatvės menų festas‘18“. Jono Kalvano parkas virto atvira menų erdve – čia atidaryta paroda, vyksta žaidimų vakarai. Šiandien prie festivalio prisijungs visoje Lietuvoje švenčiamos Gatvės muzikos dienos renginiai. Tradiciškai visi dainuojantys, grojantys, šokantys ir kuriantys tauragiškiai vėl kviečiami jungtis prie skambančio miesto idėjos bei gegužės trečiąjį šeštadienį nevaržomai muzikuoti gatvėje.

Birželio 1–3 dienomis minėsime Tauragės 511-ąjį gimtadienį – vieną didžiausių metų švenčių mieste. Šventinį savaitgalį vyks daugybė muzikos, sporto, teatro, šokio pasirodymų, susitikimų, šurmuliuos mugės, mažuosius džiugins nemokami atrakcionai, kitos pramogos. Oficialiai patvirtinta, jog linksmybes vainikuos Gyčio Paškevičiaus koncertas.

Praėjusį penktadienį Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos kiemas skleidėsi nuo muzikos garsų ir vaikų klegesio. Jau penktąjį kartą mokyklos bendruomenė rinkosi į „Kaštonų žydėjimo“ šventę.

Vakar B. Baltrušaitytės bibliotekoje puiki poezija pynėsi su muzikos garsais – susirinkusių tauragiškių ausis lepino poetas Vainius Bakas ir muzikos atlikėjas Giedrius Vaškys. Toks duetas atvyko neatsitiktinai – G. Vaškys dainas atlieka pagal  V. Bako žodžius. Poetą atlydėjo ir jį pristatė filosofas Andrius Konickis.

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fotografijos galerijoje atidaryta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus paroda „Fotoatkarpos“. Eksperimentinės fotografijos profesionalas tauragiškiams taip pat skaitė paskaitą, kurios metu atskleidė ne tik fotografijos meno subtilybes bei istorinius momentus, bet ir savo kūrybos užkulisius. Savo darbus jis eksponuoja žinomose pasaulio bei Lietuvos galerijose, juos pamatyti galima ir tinklalapyje venckus.eu. Provokuojančiomis vyrų aktų nuotraukomis garsėjantis menininkas, kalbėdamas su „Tauragės žinių“ žurnaliste, neslepia: jį žavi chuliganizmas ir ironiškas požiūris į meną.

Dainų dainelė“ – tai vienas unikaliausių, daugiausiai dalyvių pritraukiančių šalies muzikinių renginių. Šiemet į „Dainų dainelės“ nacionalinį turą iš Tauragės išvyko net 7 solistės. Pirmadienį Vilniuje vyko trečiojo etapo pasirodymų filmavimas. Koncertas bus transliuojamas gegužės 6-ąją, Motinos dieną, per nacionalinę televiziją LRT.

Šiandien, pasaulinę Knygos dieną, per pietus tauragiškius arbatos pakvietė rajono B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kolektyvas. Ir ne tik arbatos – atidaryta nacionalinė bibliotekų savaitė, išrinktos geriausios praėjusiųjų metų knygos.

Vakar B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje lankėsi poetas, rašytojas, filosofas Liutauras Degėsys. Čia jis pristatė naujausią savo kūrinį „Apatiniai gyvenimo drabužiai“.

Praėjusį ketvirtadienį Tauragėje svečiavosi jaunosios kartos poetė, literatūrologė, Vilniaus Universiteto dėstytoja Lina Buividavičiūtė. Autorė pristatė savo pirmąją savo poezijos knygą „Helsinkio sindromas“.  Kalbėdama apie savo kūrybą, autorė neneigė, jog kūriniuose labai daug jos pačios, gal net daugiau nei reikėtų, nei ji pati norėtų. Su skaitytojais Lina atvirauja ne tik knygos puslapiuose, bet ir susitikimuose – moteris neslepia, kad ši knyga – psichoterapinės kelionės rezultatas, kurioje išnyksta riba tarp terapijos ir literatūros.

Tauragės krašto gyventojus pasitikrinti žinias apie Lietuvą kviečia Nacionalinė viktorina, organizuojama Tauragės atviroje jaunimo erdvėje, sausio 27 d., šeštadienį.

Senuosius metus tauragiškiai šiemet turėjo progą palydėti ypatingai – apsilankydami Tauragės kultūros centro organizuotame šventiniame koncerte su a cappella (be pritarimo) dainuojančiu ansambliu iš Jungtinės Karalystės „The Queen‘s Six“. Sekstetas koncertuoja Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos renginiuose, dalyvauja prestižiniuose festivaliuose. O gruodžio 31-osios vakarą muzikavo Tauragėje.

Šiandien Pilies aikštėje vyko jau tradiciniu tapęs – trečius metus iš eilės organizuotas „Kalėdinis gerumo bėgimas“. Prie starto linijos stojo per 200 kalėdine ar Kalėdų senelio atributika pasidabinusių dalyvių – aktyvaus ir sveiko gyvenimo būdo propaguotojų.

Praėjusio šeštadienio vakarą, kai vieni miestelėnai plūdo į centrinę miesto aikštę, kiti skubėjo į Tauragės kultūros centre vykusią Kalėdinio šokio fiestą 2017„Laikas judėti“. Trankūs muzikos ritmai, grakštūs šokėjų judesiai, šviesos scenoje sukūrė tikrą šventę, kurią vainikavo atvykusi jaunimo tarpe populiari pernykščio „X faktoriaus“ dalyvė – merginų  grupė „Golden Age“.

Šiandien Tauragėje tradiciškai minima Pasaulinė neįgaliųjų žmonių diena – aukotos Šv. Mišios, Kultūros rūmuose vyko  koncertas, surengta rankdarbių paroda.