Remigijus Venckus: mėgstu meninį ironišką chuliganizmą
Įkelta:
2018-05-09
Nuotrauka
,
Nuotrauka

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fotografijos galerijoje atidaryta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus paroda „Fotoatkarpos“. Eksperimentinės fotografijos profesionalas tauragiškiams taip pat skaitė paskaitą, kurios metu atskleidė ne tik fotografijos meno subtilybes bei istorinius momentus, bet ir savo kūrybos užkulisius. Savo darbus jis eksponuoja žinomose pasaulio bei Lietuvos galerijose, juos pamatyti galima ir tinklalapyje venckus.eu. Provokuojančiomis vyrų aktų nuotraukomis garsėjantis menininkas, kalbėdamas su „Tauragės žinių“ žurnaliste, neslepia: jį žavi chuliganizmas ir ironiškas požiūris į meną.

– Kaip nuotraukos gali paveikti žmones, formuoti nuomones, įvaizdžius? Kokia apskritai yra fotografijos ir Jūsų kūrybos misija?

– Vaizdai mus žavi, skatina prisiminti, iš naujo pamatyti ir mąstymo vingiuose apgalvoti savojo gyvenimo posūkius. Šiandien fotografija išgyvena ne pačius geriausius metus. Fototechnologijos tapo kasdienėmis ir lengvai naudojamomis, todėl apstu įvairių fotografų, kurie tik pyškina fotoaparatu. Kai ilgas valandas žiūrinėju nuotraukas internete, pradedu pastebėti, kad veikia tam tikros nuvalkiotos gražių nuotraukų klišės. Vizualinės informacijos triukšme tikrai nelengva pastebėti ir išskirti dėmesio vertas nuotraukas. Tad masiškai kuriama, eksploatuojama žemo lygio fotografija lemia net fotografijos pabaigos įspūdį. Oi, tai tikrai nėra gerai!

Nuotrauka

Pagrindinė fotografijos misija yra dokumentuoti pasaulį, pasakoti apie jį, pranešti apie įvykius, problemas ir puikius išgyvenimus. Kai tokia fotografija sustabdo mūsų žvilgsnį, tuomet mes ir išgyvename akimirką, kai atvaizdas pradeda formuoti mūsų nuomonę. Deja, šiandien fotografijos misija kartais atrodo abejotina. Vis tik šią abejonę sukelia vaizdų perteklius socialiniuose tinkluose. Kai aš matau didėjantį nuotraukų skaičių „Instagram“ socialiniame tinkle, aš tikrai abejoju jų tikslingumu. Šioje masėje iškyla banalūs, vidutinės vertės atvaizdai. Absoliučios banalybės yra komentuojamos, diskutuojama apie jas, žavimasi jomis. Socialiniai tinklai leidžia nesunkiai pastebėti, kad dabar yra vidutinybių laikai: vidutinės vertės fotografijų sklaida ir vidutinių, abejotinų gabumų fotokūrėjų iškilimas. 

Yra ir kita fotografijos misija, kuri man pačiam labiausiai aktuali. Tokia yra ir mano kūrybos misija. Aš kuriu savo individualią meninę kalbą. Eksperimentuodamas aš ne tik tyrinėju technologiją ir jos pritaikymo galimybes, bet ir siekiu savojo siužeto. Daugumą mano sukurtų nuotraukų lydi mano paties išgyvenimai. Tad aš kuriu savitą asmeninį pasaulio atvaizdą.

– Su kokiu disonansu dažniausiai susiduria dokumentinės fotografijos meistrai?

– Dokumentikoje reikia nugalėti save. Viena vertus, kūrėjas turi būti šaltas kaip chirurgas, antra vertus, jį turi tikrai dominti tai, ką jis fotografuoja. Tikriausiai skamba niekšiškai, bet dokumentalistas turi norėti mėgautis kitų žmonių dramomis ir jas užfiksuoti. Jo žvitri akis turi pastebėti verkiančią moterį ir vietoj to, kad paduotų nosinaitę ašarai nubraukti, jis turi pasigrobti atvaizdą; vietoj įsikibimo į mirštančio vaiko ranką, jis turi būti tvirtai įsikibęs į savąjį fotoaparatą ir pasiryžęs užfiksuoti paskutinį atodūsį. Garsi Amerikos dokumentalistė Diane Arbu yra minėjusi – fotografas turi būti savotiškas vojeristas. Patikėkite, tokių dileminių situacijų dokumentikos kūrėjų gyvenime būna daug ir tai tikrai nėra smerktina. Juk dokumentikos fotografai mums praneša apie genocidą, pažeidžiamas žmogaus teises, pažeminimą. Fotografija yra vienas iš faktorių, dėl ko mes tampame labiau susirūpinę ir pasiryžę ginti žmogaus teises. Nuotraukos taip pat praneša apie tradicijas ir savitą gyvenimo būdą, kurį turime saugoti ateities kartoms. Nuotraukose užfiksuojama net žmonių sėkmės ir džiaugsmai, dėl ko mes galime pasidžiaugti kitais ir pasitempti patys. Kadangi dokumentinė fotografija yra dokumentas, faktų rinkinys, įrodymas, todėl ji gali būti naudojama kaip galingas ginklas advokataujantis tiesai.

– Chuliganizmas fotografijose, provokacijos. Esate jų mėgėjas? Ko jūs siekiate pasirinkdamas ironiškas kompozicijas?

– Meninis chuliganizmas ir ironija kultūrai davė daug daugiau nei rimtai pasakyti rimti dalykai. Tik pasvarstykime, kiek daug rimtų dalykų apie mūsų Lietuviškąjį pasaulį pasako Erlickas!… Ironija yra labai stiprus ginklas, kuris neatsiejamas nuo chuliganizmo. Manau, kad chuliganizmas ir ironija funkcionuodami iš vien atlieka labai puikią socialinę kritiką, išjudina banalias, sustingusias visuomenes, keičia jų savimonę, savęs ir pasaulio santykį. Net žmogaus teisių klausimu galima diskutuoti ironiškai ir pasiekti puikių rezultatų. Juk mano kuriami šmaikštūs vyriški aktai lietuviško kaimo, buitinių interjerų fone taip pat pasakoja apie toleranciją kitam ir kitokiam, neapeinant lyties, rasės ir net seksualinės tapatybės.

Aš labai mėgstu meninį ironišką chuliganizmą, man jis pačiam padeda apsiginti nuo visokių siaurakakčių ir trumpapročių. Kita vertus, ironija mane daro stipresniu, kai kuriais savo kūrybos gestais, o dar labiau net kritiškais ir provokuojančiais interviu aš pasakau – niu niu niu, prie manęs lįsti nevalia!

Jei mano eksperimentinės fotografijos pasakoja apie mano asmeninį santykį su pasauliu, tai mano kuriami aktai inscenizuoja ir suklastoja bet kokius santykius. Jie yra daugiaprasmiai, o jų pagrindinė prasmė dažnai lieka neįmenama. Tikriausiai todėl mano aktų kūryba susilaukia tokios kritikos, neva Venckus kuria beprasmes formas, ko iš ties negali vadinti menu. Vis tik tokios reakcijos man labai patinka ir jų aš nuoširdžiai tikiuosi. Galiausiai, jos man pačios padiktuoja naujus siužetus. Pavyzdžiui, internetiniai komentarai apie mano kūrybą lėmė naujo fotografijų ciklo „Trans-kaimas-lt“ (2007 m.) sukūrimą. Perrengiau vyrus moteriškais rūbais ir lietuviško kaimo peizaže fotografavau inscenizuotas vestuves. Vietoj pavadinimų buvo eksponuojami internetiniai komentarai, ne tik dėkojantys už mano kūrybą, bet ir ją smerkiantys, raginantys susidoroti su manimi fiziškai, neva vietoj parodos būtų geriau rasti manąjį lavoną kur nors pakelėje.

– Kaip Lietuvos visuomenė sutinka Jūsų mėgstamus vyrų aktus? Ar esame pribrendę šiam fotografijos žanrui?

– Deja, mūsų visuomenės nepilnavertiškumas, sovietmečio traumos dar ilgai mus veiks. Išsivysčiusių Vakarų Europos šalių atžvilgiu mes dar esame barbarai, kurie didžiuojasi savo barbariškumu net tada kai neturėdami ką pasakyti mojuojame biblija, svarstome vienas kito tikėjimo lygį, sprendžiame apie kaimyno moralę iš jo aprangos. Manau, šie mano pasvarstymai leidžia Jums suprasti, kad mano vyrų aktų kūryba tikrai nėra priimama vienprasmiškai. Meno parodomis besidomintys ir jas lankantys žmonės yra labai išsilavinę, su jais galima kalbėtis ir diskutuoti. Dažniausiai jie yra humanitarai, kurie neskirsto pasaulio į juodą ir baltą. Taigi, jie išties vertina mano meną teigiamai.

Šiandien atrodytų, kad universitetai yra ta erdvė, kuri linkusi diskutuoti apie kūrybos, tapatybių, savimonės, vertybių įvairovę. Deja, ne visuomet. Esu turėjęs ir tokių nemalonių situacijų, kai universitetinėje aplinkoje susilaukdavau ir smerkiančių bei žeidžiančių komentarų. Mano kūryba kartais sulaukdavo tokio rezonanso, kad net mano karjeros žingsniai būdavo užkertami.

Na, bet nenorėdamas baigti pesimistiškai mūsų pokalbio, noriu pasakyti, kad yra ir šviesos. Štai studijų mugėje diskutuodamas su dviem moksleivėmis sužinojau, kad mano kūryba yra gausiai analizuojama meninio ugdymo paskaitose. 2009 m. mano vyriškų aktų analizė buvo atlikta kai kurių Adomo Mickevičiaus universiteto (Poznanė, Lenkija) studentų baigiamuosiuose ir kursiniuose darbuose. Sužinojau ir tai, kad Niujorko menininkai savo vakarėliuose ir parodų „afterparčiuose“ mano sukurtą videomeną rodo projekcijose. Ši video kūryba yra patalpinta „Youtube“ kanale. Prieš metus išleistas tarptautinio kultūros žurnalo „Diogen“ numeris buvo skirtas mano fotokūrybos apžvalgai, o ant žurnalo viršelio puikavosi labiausiai diskusijų Lietuvoje sukėlusi fotografija. Tad gal ne viskas tiek jau blogai?

Dėkojame už pokalbį.

Nuotrauka
mikalauskas
Įkelta:
2022-08-15
Šiemet jau dvyliktą kartą į Tauragę sugrįžo tarptautinis Tauragės muzikos festivalis, kasmet sutraukiantis žiūrovų ne tik iš Tauragės, bet ir kitų miestų, tokių kaip Klaipėda, Jurbarkas, Šilalė, Šiauliai, Kaunas ar net Vilnius. Praūžus dviems pirmiesiems festivalio koncertams rugpjūčio 16 dieną, 19 valandą, organizatoriai kviečia Tauragės pilies kiemelyje pasinerti į kosminį garsų vandenyną su vienu laukiamiausių kolektyvų – Naujų idėjų kameriniu orkestru NIKO, kuriam vadovauja charizmatiškasis dirigentas bei kompozitorius Gediminas Gelgotas. 
Nuotrauka
auto žygis
Įkelta:
2022-08-13
Autožygis „Šeima“ – tai nekomercinis kasmetinis renginys šeimoms, padedantis pažinti Lietuvą, patirti gerų emocijų, pabūti gamtoje su kitomis šeimomis. 1982 metais pradėtam organizuoti žygiui šiemet – 40 metų. Organizatoriai tęsia tradiciją ir kiekvienais metais organizuoja žygį vis kitame Lietuvos krašte. Šiemet – Tauragėje.
Nuotrauka
spindinti lietuva
Įkelta:
2022-06-13
„Spindinti Lietuva“ – tai vienas geriausiai įvertintų Europos Ekonominės Erdvės fondo finansuojamų tarptautinių projektų kultūros srityje. Bendradarbiaujant su regionų mokyklomis bei parapijomis, siekiama supažindinti mokinius su istoriniais vargonais (seniausi 1680 m. vargonai Kretingoje) ir senąja LDK muzika, kuri buvo atliekama šiais vargonais. Edukacinių renginių serijoje vaikams suteikiamos žinios apie istorinius instrumentus ir senąją muziką, o baigiamajame koncerte pristatoma Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės renesanso ir baroko muzika bei svarbiausi Abiejų Tautų Respublikoje dirbę kompozitoriai, tokie kaip Luca Marenzio, Giovanni Battista Cocciola, Asprilio Pacelli, Tarquinio Merula, Marco Scacchi ir kiti.
Nuotrauka
Naktys
Įkelta:
2022-06-06
„NAKTYS 2022“ – tai muzikos ir aktyvių vandens pramogų festivalis po atviru dangumi.
Nuotrauka
renginys
Įkelta:
2022-04-13
Tauragiškė menininkė Sigita Flaksienė kviečia ukrainietes moteris, merginas į smagų pasibuvimą Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ patalpose. Cianotipijos užsiėmimas vyks balandžio 20-ąją, trečiadienį, 14 val. Pilies vidiniame kiemelyje.
Nuotrauka
renata
Įkelta:
2022-04-12
Balandžio 15-oji – Pasaulinė kultūros diena, Tauragės krašto muziejus „Santaka“ artėjant kultūros dienai kalbina VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentą, karybos tyrinėtoją ir tauragiškį Deividą Šlekį. Tinklalaidę „Kultūra karo metu“ girdėsite nuo balandžio 15 d., 8.30 val.
Nuotrauka
sokiu varzytuves
Įkelta:
2022-04-07
Balandžio 6-ąją Tauragės „Šaltinio“ progimnazijoje vyko rajoninės folklorinių šokių varžytuvės „Kelk kojeles tonke 2022“. Be  šeimininkų, konkurse pasirodė gausus būrys šokėjų iš Žygaičių gimnazijos, Jovarų pagrindinės mokyklos ir jos skyrių Gaurėje ir Lauksargiuose.
Nuotrauka
sabas
Įkelta:
2022-03-31
Antradienio vakarą žurnalistas, komunikacijos specialistas Rytis Sabas Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje lankėsi su naujuoju savo kūriniu – istoriniu detektyvu „Drakono uodega“. Prieš dvejus metus čia jis pristatė pirmąją savo knygą „Gaono kodas“. 
Nuotrauka
maistas
Įkelta:
2022-03-30
Šiandien Tauragės krašto muziejaus istorijos ekspozicijoje atidaryta paroda „AB „Maistas“ gamyklai – 90“ atidarymas. Tauragiškiai pasidalino prisiminimai ne tik apie patį darbą, bet ir apie fabriko meno kolektyvų, sportininkų pasirodymus, išradingas darbuotojų vagystes bei gaudžiančias sirenas, skelbiančias darbo pradžią ir pabaigą.
Nuotrauka
Įkelta:
2020-08-25

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiria ypatingą dėmesį vaikų, jaunimo psichinei sveikatai stiprinti. Nemažai organizacijų ir kitų įstaigų siūlo prasmingą vaikų užimtumą – vasaros stovyklas, tačiau pastebima, kad jų, orientuotų į psichinės sveikatos stiprinimą, labai mažai. Todėl Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka inicijavo meninę-patyriminę vaikų vasaros stovyklą „Pozityvumo tiltas“, kurią finansavo Tauragės rajono savivaldybė.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-07-24

Kad tiek žmonių būtų, Lauksargių geležinkelio stotis gal ir mena, bet ten gyvenantys žmonės turbūt tikrai nebuvo matę tokios gausos žmonių. Ir ne keleiviai  čia susirinko kaip senais laikais važiuoti geležinkeliu į Tilžę ar Įsrūtį, ar į Tauragę, Batakius, Viduklę, Šiaulius. Ir ne trečiasis pasaulinis karas (neduok , Dieve) prasidėjo, nes pirmuosius du pasaulinius gerai mena raudono ir dar oho kaip tvirto mūro sienos.  Ne. Susirinkimas buvo itn taikus , pacifistiškas gal kiek. Be abejo, stotis mena ir čia skambėjusią muziką. Turbūt daugiausia karinius maršus. O šįkart čia skambėjo ne maršai, bet labai gera džiazo muzika. 

Nuotrauka
Įkelta:
2020-07-20

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fotografijos galerijai, įrengtai pietiniame bokšte, sukanka 20 metų. Ta proga fotografų klubas „Fotojūra“ rengia ypatingą parodą – pirmąją klubo istorijoje pinhole technika atliktų fotografijų parodą „Fotojūra Pinhole“.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-02-14

Vakarykštis renginys „Vienas (m)eilėraštis“ Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ buvo skirtas artėjančiai Valentino dienai, todėl į jį buvo kviečiami ne tik poetai, bet ir poezijos mylėtojai. Vakaro metu Tauragės pilies menėse skambėjo lyrika. Eiles skaitė Tauragės klubo „Žingsniai“ literatai ir kiti erdvės išsiilgę miesto poetai, akustine gitara grojo Romanas Grigorjev.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-02-13

Trečiadienio vakarą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su žurnalistu, komunikacijos ir rinkodaros profesionalu Ryčiu Sabu, kurio debiutinis romanas „Gaono kodas“ sulaukė itin didelės sėkmės. Knygos pristatymą moderavo žurnalistas, publicistas Rimvydas Valatka.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-02-11

Miesto reklamos stenduose jau kuris laikas kalbėjo plakatai, skelbiantys, kad kovo 1 dieną Tauragę aplankys profesionali baleto trupė. Deja, taip neįvyks – baleto artistai į Tauragę neatvyks. O priežastis paprasta: neišpirkti bilietai.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-02-06

Vakar B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje poetė, prozininkė Aldona Ruseckaitė pristatė biografinį romaną „Padai pilni vinių“ apie poetę Salomėją Nėrį.  Jame A. Ruseckaitė kalba apie įvykius, dėl kurių poetė iki šiol puolama, mėgina parodyti, kiek menininkui įtakos gali padaryti laikmečio sąlygos. Renginys sulaukė žiūrovų dėmesio: visos sėdimos vietos renginyje buvo užimtos dar renginiui neprasidėjus.

Nuotrauka
Įkelta:
2020-01-17

​Šokių klubą „Amadeus dance“ įkūrusi choreografė Vilija Krūgelienė tuomet nė svajoti nesvajojo, kaip per 25 metus šis jos „kūdikis“ išaugs: nuo kelių šokti norinčių išmokti pradinukų iki kone 200 šokėjų. Dabar klubas – tai tarsi didžiulė linksma šeima, kurioje yra ir vos trejų sulaukusių mergaičių, ir brandaus amžiaus moterų, kurioje daug juoko, išdaigų, pergalių džiaugsmo, tačiau ne kiek ne mažiau ir sunkaus darbo, o svarbiausia – visi tiesiog „serga“ šokiu.

Nuotrauka
Įkelta:
2019-12-28

Vakar Tauragės kultūros rūmuose surengtas istorinis vakaras – akimirkai laikas atsuktas net šimtmečiu atgal. Prisimenant Lietuvos kariuomenės orkestro pirmąjį koncertą mūsų mieste, surengtą prieš 100 metų, Tauragėje suskambo kariuomenės pučiamieji.

Nuotrauka
Įkelta:
2019-12-26

 

Kur buvus kur nebuvus, džiazo primadona Neda Malūnavičiūtė – vėl Tauragėje. Šiandien su bendražygiais atlikėja kviečia į koncertą „Muzikiniai monologai“. Antrąją Kalėdų dieną, 16 val., skambės laiko patikrintos ir naujausios Olego Ditkovskio, Andriaus Kulikausko, bei Andriaus Borisevičiaus dainos. Tai puiki proga praturtinti šventinę nuotaiką gurmaniška muzika.

 

Nuotrauka
Įkelta:
2019-11-08

Lapkričio 5 d. Tauragės kultūros rūmuose atidaryta ir pristatyta dailininko, grafiko, Tauragės garbės piliečio Alfonso Čepausko paroda. Šiltai bendraudami su pačiu darbų autoriumi, tauragiškiai galėjo iš arčiau susipažinti su daugiaplane ir universalia jo kūryba, kur eksperimentuojama su skirtingomis grafikos technikomis, skirtingais meno žanrais.

Nuotrauka
Įkelta:
2019-09-06

Ketvirtadienio vakarą Tauragės kultūros rūmuose pristatyta suaugusiųjų dailės studijos auklėtinių kūrybos darbų paroda „Kūrybos magija“.