2020 Rugpjūčio 07 d.
Penktadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Renginiai

Lina Buividavičiūtė: „rašau drąsiam žmogui“

  • Įkelta: 2018-03-30
Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

Praėjusį ketvirtadienį Tauragėje svečiavosi jaunosios kartos poetė, literatūrologė, Vilniaus Universiteto dėstytoja Lina Buividavičiūtė. Autorė pristatė savo pirmąją savo poezijos knygą „Helsinkio sindromas“.  Kalbėdama apie savo kūrybą, autorė neneigė, jog kūriniuose labai daug jos pačios, gal net daugiau nei reikėtų, nei ji pati norėtų. Su skaitytojais Lina atvirauja ne tik knygos puslapiuose, bet ir susitikimuose – moteris neslepia, kad ši knyga – psichoterapinės kelionės rezultatas, kurioje išnyksta riba tarp terapijos ir literatūros.

– Ką norėjote pasakyti knygos pavadinimu? „Helsinkio sindromu“ dažnai klystant įvardijamas Stokholmo sindromas. Tai  tarsi iš karto suponuoja priešpriešą, kažkokią klaidą, ar tai yra pagrindinė mintis, sukelti disonansą?

– Gerai pagavote – Helsinkio sindromu dažnai neteisingai pavadinamas Stokholmo sindromas. Sąmoningai žaidžiau dėl dviejų tikslų – įveldama klaidą sufleruoju, kad knygoje bus ir daugiau tokių „klaidų“. Neatitikimų, netobulumo, negrabumo. Nes nei autorė, nei lyrinis subjektas nėra tobuli. Galiu išduoti – jie net alergiški tariamam tobulumui. Sterilumui. Aš labai dažnai šiam pasauly „susimaunu“. Bet ten, kur klaida – ten gyvybė. Galų gale, kaip dažnai esam spraudžiami į terminus, į diagnozes. Betgi esame aukščiau jų, esam slėpiniai net patys sau. Todėl palieku skaitytojui galimybę pačiam sukurti savo sindromą arba būti virš jo. Nesigulti į  Prokrusto lovą. Būti. Kaip būnasi.

– Kodėl apskritai kuriate, rašote poeziją? Siekiate atskleisti save pasauliui, ar skatinti dialogą kituose? Kas pastūmėjo išleisti knygą?

– Dabar daug mąstau apie (savi)terapijos ir literatūros skirtį, santykį. Mano tekstai iš tiesų yra išpažintiniai. Todėl klausiau ir klausiu savęs –  kiek juos rašiau, kaip terapiją, kaip gijimo procesą, kiek – sau, kiek –  kitiems? Dabar man atrodo, kad taip, šitoje knygoje labai daug saviterapijos. Ir parašyti jie (eilėraščiai, – red. past.) per kelis metus trukusį psichoterapijos procesą, per patį ligos įkarštį, kai tegalėjau rašyti poeziją. Todėl joje labai daug minčių apie išsivalymą, traumas, destrukcijas, kurios yra manyje, ir jų pavertimą konstrukcijomis. Knyga, nesvarbu, kokia ji būtų, tamsi ar liūdna, tai jau yra konstrukcija, pavidalas, kažkas tokio, kaip iš tamsos gimsta šviesa. Vis tik – bent keliolikos žmonių refleksijos liudija, kad mano išpažintinė poezija tapo atpažintine, kad kiti atpažino savo jausenas, būsenas. Poezija man yra maksimalus nuoširdumas. Nuogumas. Prieš save – pirmiausia. Ir tai mano pasirinkimas, auka – kad galėčiau rašyti. Dabar mano stiprybė yra ši – kas ir kas nutiktų, galiu apie tai parašyti. Tai man suteikia stiprybės gyventi. 

– Ar poezija mūsų paviršutiniškame, skubančiame pasaulyje vis dar yra geras būdas dialogui su skaitytoju?

– Poezija –  vienas giliausių, autentiškiausių, subtiliausių būdu kalbėtis ir dalintis. Kaip ir visas paveikus menas. Reikalaujantis pastangos. Nuogumo. Atverties. Alkio. Aistros. Tai yra gyvybė, o, tai yra gyvybė.

– Kodėl skaitytojas turėtų paimti Jūsų knygą į rankas, ką jis ten atras? Kokia yra Jūsų auditorija? Rašote jaunam žmogui? Maištaujančiam?

– Rašau drąsiam žmogui. Kuris nebijo tamsos. Nes ji – gyvenimo dalis. Bet žino, kad tamsa yra tėra šviesos nebuvimas. Žmogui, kuris nebijo pažiūrėti savo baziliskui į akis. Žmogui, kuris alksta. Kuris geidžia. Amžius nesvarbu. Lytis nesvarbu. Patirtis irgi nėra svarbiausia, bet asmeniui, patyrusiam ribinių išgyvenimų, – turėtų būti aktualu. Gal. Mano knyga – ieškojimai santykio su savimi, savo istorija ir pasauliu apskritai. Čia daug pykčio, protesto, maišto, galbūt dar joje rasčiau ir jaunatviško maksimalizmo. Norėčiau, kad knygoje būtų buvę daugiau meilės, tos tikros, pamatinės. Tai ribinių patirčių knyga.

– Kokius išgyvenimus patiria, ką suvokia Jūsų lyrinis herojus? Kokią pasaulėžiūrą išpažįsta? Kokius klausimus gyvenimui keliate savo kūryba?

– Mano kuriamas lyrinis subjektas dažnai jaučia prie gerklės prikištus pasaulio ašmenis. Jis balansuoja. Renkasi. Pasirenka gyvenimą. Tai subjektas, kuris pagaliau išdrįso pažiūrėti savo istorijai į akis. Išdrįso pavadinti daiktus savo vardais. Kuris išdrįso pažiūrėti tam baziliskui į akis. Bet tai subjektas, kuris taip sunkiai, paradoksaliai, skausmingai, mokosi mylėti. Mokosi geisti. Sotintis. Džiaugtis. Pykti. Kuris mėgina įvardyti vaikystės ir jaunystės traumas. Kuris nori sulaužyti transgeneracinės traumos grandines. Kuris išliko – net po ligoninės, kaip galima nujausti – tos, grotuotais langais.

– Kaip buvo sutikta Jūsų knyga visuomenėje, kokius atgarsius ji sukėlė?

– „Helsinkio sindromas“  buvo sutiktas stebėtinai pozityviai – gavau labai gražios, vertingos, konstruktyvios (dažniausiai) kritikos, bet pajutau didelį palaikymą, supratimą, džiaugsmą. Labai labai dėkoju visiems – prisilietusiems, pajautusiems, komentavusiems, skaičiusiems.

– Ar skaitytojai gali tikėtis Jūsų bibliografijos tęstinumo?

– Rašau ir gana intensyviai. Jei pamatysiu, kad verta dalintis – bus, tikrai bus. Planų daug – nesusitvarkau laiko problemos, nes esu siaubingai nedisciplinuota.

Dėkojame už pokalbį.

Tauragės krašto gyventojus pasitikrinti žinias apie Lietuvą kviečia Nacionalinė viktorina, organizuojama Tauragės atviroje jaunimo erdvėje, sausio 27 d., šeštadienį.

Senuosius metus tauragiškiai šiemet turėjo progą palydėti ypatingai – apsilankydami Tauragės kultūros centro organizuotame šventiniame koncerte su a cappella (be pritarimo) dainuojančiu ansambliu iš Jungtinės Karalystės „The Queen‘s Six“. Sekstetas koncertuoja Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos renginiuose, dalyvauja prestižiniuose festivaliuose. O gruodžio 31-osios vakarą muzikavo Tauragėje.

Šiandien Pilies aikštėje vyko jau tradiciniu tapęs – trečius metus iš eilės organizuotas „Kalėdinis gerumo bėgimas“. Prie starto linijos stojo per 200 kalėdine ar Kalėdų senelio atributika pasidabinusių dalyvių – aktyvaus ir sveiko gyvenimo būdo propaguotojų.

Praėjusio šeštadienio vakarą, kai vieni miestelėnai plūdo į centrinę miesto aikštę, kiti skubėjo į Tauragės kultūros centre vykusią Kalėdinio šokio fiestą 2017„Laikas judėti“. Trankūs muzikos ritmai, grakštūs šokėjų judesiai, šviesos scenoje sukūrė tikrą šventę, kurią vainikavo atvykusi jaunimo tarpe populiari pernykščio „X faktoriaus“ dalyvė – merginų  grupė „Golden Age“.

Šiandien Tauragėje tradiciškai minima Pasaulinė neįgaliųjų žmonių diena – aukotos Šv. Mišios, Kultūros rūmuose vyko  koncertas, surengta rankdarbių paroda.

Šeštadienį, lapkričio 11 d., Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje koncertuos jungtinis šešiolikos Lietuvos  miestų kultūros centrų vadovų choras. Nemokamas koncertas „Dovana Tauragei“ skirtas  Tauragės 510 metų jubiliejui bei artėjančiam Lietuvos valstybė atkūrimo šimtmečiui. Užsienio šalyse koncertuojantis jungtinis choras žiūrovams paruošė ypatingą programą – skambės įvairių žinomų Lietuvos kompozitorių kūriniai.

120-ųjų rašytojos gimimo metinių proga B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka pradėjo susitikimų ciklą su rašytojos Ievos Simonaitytės literatūrinės premijos laureatais. Ketvirtadienį į Tauragę atvyko aktorė Virginija Kochanskytė, kuri atliko teatrinę-muzikinę impresiją „Ieva Simonaitytė: Buvau“.

Šiandien 20.00 val. Tauragės M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčia žiūrovus kviečia į „500 dūžių“ vaizdo ir muzikos instaliaciją, kuria keliaus  per svarbiausius istorinius ir kultūrinius įvykius nuo Reformacijos judėjimo pradžios 1517 m. iki šių dienų.

Praėjusį penktadienį nuaidėjo paskutinis Tarptautinio Tauragės muzikos festivalio akordas. Choristai ir Nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojami Modesto Pitrėno, Tauragės kultūros rūmų salėje atliko vokiečių kompozitoriaus C. Orffo šedevrą – oratoriją „Carmina burana“. Anot organizatorių, tai buvo įspūdingiausias bei brangiausias visomis prasmėmis šio festivalio renginys.

Ką žinome apie Palestiną? Kokia yra jos kasdienybė? Į šiuos klausimus apie itin dažnai šališkai pristatomą kraštą kalbėta knygos pristatyme „Palestina: Laivė yra labai graži“.

25 metų jubiliejų švenčiantis Pagramančio regioninis parkas rugsėjo 9 dieną pakvietė kraštiečius į šventę. Atidarę parodą ir surengę dviračių žygį, pagramantiškiai linksminosi iki sutemų.

Šeštadienį Taurų nuotykių parke vyko tradicinis kaimo bendruomenės „Taurų žiburys“ renginys „Sveiks, kaimyne“! Šventės dalyviai ne tik linksmai leido laiką, bet ir įgyvendino du svarbius projektus.

Trečiadienį tauragiškiai su vasara atsisveikino tradiciniame Tarptautinio Tauragės muzikos festivalio naktiniame „Bangos piknike“. Šį kartą susirinkusiųjų širdis virpino Aistės Smilgevičiūtės su grupe „Skylė“ atliekamos dainos. Akustinio koncerto žiūrovai klausėsi jaukiai įsitaisę ant atsineštų ir ant pievelės pasistiestų pledų.

Tauragėje tampa tradicija Rugsėjo 1-ąją sutikti linksminantis miesto aikštėje. Jau pernai tauragiškius mokslo metų pradžios proga džiugino įvairios nemokamo pramogos, šiemet organizatoriai taip pat žada nenuvilti. Tauragės rajono savivaldybės administracija ir jaunimo organizacija „Tauragės apskirtasis stalas“ moksleiviams parengė koncertą ir daugybę staigmenų.

Rugsėjo 1-2 dienomis Griežpelkių kaimo turizmo sodybą sudrebins muzikos garsai. Čia pirmą kartą vyks vienos nakties festivalis, kuriame koncertuos „Radistai“, „Golden Age“ ir kiti žinomi atlikėjai.

Tauragiškių itin pamėgtas bei šiemet gausiai lankomas festivalis pasiekė kulminaciją – netrukus bus galima išgirsti du paskutiniuosius koncertus.

Praėjusį savaitgalį Tarptautinis Tauragės muzikos festivalis padovanojo net du puikius koncertus. Penktadienį Pilies kiemelyje flamenko ritmu sukosi ispanė šokėja Maise Márquez, lydima jau antrą kartą į Tauragę atvykusių flamenko virtuozų, na o sekmadienį Švč. Trejybės bažnyčia gaudė nuo klasikinės vargonų muzikos – jais po Šv. Mišių skambino svečias iš Latvijos, Domo vargonininkas Aivars Kalejs.

Tarailiai palydi vasarą
  • Įkelta: 2017-08-18

Šiandien nuo pat ryto Šlaito gatvės gale,  Jūros upės krantinėje šurmuliuoja tradicinė vasaros palydų šventė Tarailiuose.

Šiandien katalikų bandruomenė švenčia Žolinę – Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę. Taradicinė iškilmingomis pamaldomis prasidėjusi šventė Pageramantyje iš miestelio bažnyčios persikėlė į stadioną, kur susirinkusius linksmino kapelos iš Klaipėdos ir Tauragės.

Vasara vaikams – atostogų ir stovyklų metas. Tauragės rajone didžiausia, talpinanti virš 200 vaikų, – krikščioniškoji Batakių stovykla, vaikų užimtumu ir dvasiniu ugdymu rūpinasi jau bemaž du dešimtmečius. Naujai surastus draugus, pasibaigus stovyklai, vaikams sunku paleisti – kaip patys teigė, tai vienintelė stovykla, iš kurios vaikai išvyksta su ašaromis akyse. Organizatorius kunigas Karolis Skausmenis teigia, jog 2-jų pamainų stovykla dvasiškai kasmet praturtina ne tik joje dalyvaujančius vaikus, bet ir be atlygio jų labui plušančius kelias dešimtis savanorių bei pačius dvasininkus.

Vakar vyko jau antrasis Tarptautinio Tauragės muzikos festivalio renginys – muzikinis spektaklis „Ar Amerika pirtyje?“. Charizmatiškasis Deivis Norvilas pristatė naują klasikinės Keturakio pjesės interpretaciją, kurios pažiūrėti, kaip ir į visus Liudo Mikalausko Tauragei dovanojamo Tarptautinio muzikos festivalio koncertus – susirinko pilnutėlis Pilies kiemelis.

Jau šeštąjį kartą šįvakar, 19 val., B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kiemelyje susitiks dainuojamosios poezijos mylėtojai. Tradicinis renginys „Prie garažų“, kaip visada vykstantis paskutinį liepos penktadienį, šiemet sukvietė tikrus grandus – tauragiškių dėmesiui – bardų karaliaus Kosto Smorigino, poeto Manto Balakausko bei Gyčio Ambrazevičiaus ir Grupės kūryba. 

Praėjusį savaitgalį Batakių kaimo bendruomenė „Aukaja“, Kultūros centras, seniūnija ir verslininkas Virginijus Jokubauskas sukvietė į tradicinę kraštiečių šventę „Ona ir vėl kviečia grįžti į tėviškę“. Šventė truko dvi dienas: pirmąją dieną vyko įvairios sportinės varžybos, o antrąją – Šv. Onos atlaidai.

Vakar prasidėjo jau trečius metus Tauragėje skaičiuojantis muzikos festivalis „Džiazo dienos Tauragėje 2017“. Tiek džiazo gurmanų, tiek mėgėjų pamėgtas festivalis kviečia penktadienio ir šeštadienio vakarus praleisti triukšmingai ir linksmai.

Jaunimo organizacija Tauragės apskritasis stalas (TAS) Pilies kiemelyje pristato kino filmo „Emilija iš laisvės alėjos“ premjerą. Tai įtempto siužeto drama apie sovietinę priespaudą.