2017 Gegužės 24 d.
Trečiadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Renginiai

Žalgirių gimnazijos 45-asis jubiliejus: praeities ir ateities mokykla

  • Įkelta: 2017-05-05
Sandra GERDAUSKAITĖ

Didžiausia Tauragės rajono ir visos buvusios Tauragės apskrities gimnazija, kasmet išleidžianti didžiausią srautą abiturientų, šiemet švenčia solidų 45-erių metų gimtadienį. Praėjusiais metais mokyklos direktoriaus pasikeitimas įnešė gimnazijai nemažai naujų permainingų vėjų. Apie naujoves, šventinę pasiruošimo nuotaiką, Lietuvos švietimo spragas ir požiūrį į jauną žmogų bei mokyklos šiandieninę funkciją kalbamės su Tauragės Žalgirių gimnazijos direktoriumi Jonu Jatautu.

– Į Tauragės Žalgirių gimnazijos direktoriaus postą atėjote ne taip ir seniai, kaip jaučiatės? Ir koks jūsų manymu yra geras direktorius?

– Taip, praėjo metai ir jaučiuosi čia labai gerai. Geras direktorius turi suvokti kintantį pasaulį, jis turi suvokti laikmečio dvasią, jeigu pajautimo nėra, jei jis gyvena savo jaunų dienų dvasia ir buvusiais etapais, tai nėra gerai. Turi jausti nūdieną ir sugebėti joje naviguoti visą mokyklos laivą ir kiekvieną individualiai. Iš vienos pusės, direktorius yra nematoma figūra, bet stipriai jaučiama. Tai, kas susiję su tam tikrais sprendimais, laivo kurso pokyčiais, priklauso nuo mokyklos direktoriaus. Todėl svarbu, kaip šio laivo kapitonas mato horizontą ir naujas galimybes. Direktorius turi daug galios, žvelgiant į tai, kur juda mokykla. Mane visados žavėjo laisvės ir atsakomybės kiekis šiose pareigose.

– Kokia Tauragės Žalgirių gimnazija pasitinka 45-erių metų jubiliejų?

– Pasitinkame jubiliejų su labai smagiu pokyčių vėju. Ateidamas dirbti į mokyklą atsinešiau savo požiūrį, kokių pokyčių mokyklai reikia. Pirmiausia, viskas prasideda nuo santykių ir aplinkos, kurioje gyvename. Man daug kas yra sakęs, kad Žalgirių gimnazija visada turėjo gerą aurą ir aplinką jaunam žmogui formuotis ir bręsti. Svarbiausias dalykas išlieka ugdymo kokybės ir efektyvumo klausimas, kai vadovai yra atsakingi už kokybišką ir pamatuotą rezultatą. Ar mes per tam tikrą laiką gebame pasiekti reikiamą rezultatą? Galbūt šios sąvokos skamba kaip iš verslo srities, o ne kiekvieno pedagogo ausis mėgsta ir priima šiuos dalykus, bet aš asmeniškai esu juos įvaldęs, jais vadovaujuosi ir tai man padeda judėti į priekį ir pasiekti užsibrėžtus tikslus. Tauragės Žalgirių gimnazijoje mes esame atvėrę langus į kokybės ir efektyvumo paieškos lauką. Gyvenimas ir aplinka keičiasi labai greitai, šiuolaikinės technologijos įnešė labai didelius tempus, kai gali gyventi bet kokiame užkampyje, bet tave nuolat intriguoja supantis pasaulis. Dabar tavo kišenėje yra tiek daug, tiesiog reikia sugebėti naviguoti šiame informacijos sraute. Būtent todėl šiandien ir mokytojai turi turėti galingas priemones, interaktyvius instrumentus, mokyklos lentas ir panašiai. Tačiau ar turinys labai pasikeitė? Ar jis iš tikrųjų padeda jaunam žmogui? Ar jaunas žmogus išbando ir tikrina save? Esu įsitikinęs, kad mąstyti apie savo ateitį ir ją kurti reikia pradėti dar mokykloje.

– Kas naujo mokyklos gyvenime įvyko per pastaruosius metus?

– Metinis mokinio projektasviena iš naujovių, kuri šiandien labiausiai palietė kiekvieną mokytoją ir moksleivį. Kiekvienas gimnazistas turi pasirinkti dalyką ir temą, į kurią jis gilinsis ir dirbs visus metus. Šis projektas padės jam įgyti praktinių žinių, tikrinti save ir savo žinias bei įgūdžius, juos gilinti ir puoselėti. Tai yra pirmieji mokslo metai, kai visiems reikia atlikti šią užduotį. Mokymo turinys pagaliau įgavo praktinį elementą. Kaip jaunam žmogui patikrinti, kas jis yra, kas jam patinka ir ko jis nori? Žinoma, yra įvairūs būreliai, muzikiniai ir meniniai užsiėmimai, tačiau jų mažai. Iš kitos pusės, žmogus yra ne tik meniškas, egzistuoja daugybę kitų pusių. Mes visi turime prisidėti prie to, kad jaunas žmogus greičiau atrastų save, o metinis projektas yra galimybė ir kūrybinė erdvė, kurioje galima pasireikšti ir rinktis tai, kas tau įdomu. Žinoma, yra dalis mokinių, kurie visus metus vaikšto ir galvoja, kaip čia praslysti ir išsisukti. Tačiau nieko panašaus, reikia prisiimti atsakomybę, kas tu esi ir ką tu darysi gyvenime, kur studijuosi ir ką dirbsi? Metinio projekto idėja nėra nauja, mano praktikoje šis dalykas jau yra naudotas ir patikrintas. Todėl drąsiai galiu pasakyti, kad tai yra efektyvu ir per apibrėžtą laiką leidžia pasitikrinti, rasti interesų sritį. Mokyklos užduotis yra nustatyti tavo galimybes ir poreikius, nes kiekvienas žmogus yra skirtingas ir kiekvienas turime skirtingus amplua.

– Papasakokite, kokie pokyčiai įvyko mokinių tvarkaraštyje ir kodėl tai yra naudinga?

– Tvarkaraštis mokiniui labai svarbus, tai jo gyvenimas ir dienos ritmas. Tai yra mano patikrinta idėja, kaip iš pamokos išspausti maksimumą. Per 45 minutes suprasti ir įsigilinti sugeba ne visi, o turėti 7 dalykus per dieną yra didžiulis krūvis kiekvienam. Dabar mokykloje vyrauja dubliuotos pamokos, apimančios 90 minučių. Per dieną liko apie 4 dalykus, o vienas iš jų muzika, dailė arba kūno kultūra. Kuprinė palengvėjo, sąmonei spaudimas sumažėjo, išsiplėtė galimybė suprasti ir išmokti mokyklos erdvėje, namų darbų kiekis taip pat sumažėjo. Be abejo, adaptacijos ir įsivažiavimo procesas visados reikalauja laiko. Bet akivaizdu, kad yra rezultatas, kad atsiranda individualus mokymosi tempas, o šis pasikeitimas suteikia tokią galimybę.

– Taigi sutinkate, kad mokykla turi dirbti kaip savotiškas verslo modelis?

– Taip, tai vyksta lygiagrečiai. Be mūsų nėra verslo, be verslo nėra mūsų. Tai yra adekvatūs dalykai. Aš visada gerai jaučiuosi bendraudamas su verslo žmonėmis, manau, kad ir jie mane gerai supranta. Šiandien pasaulis sukasi labai greitai, jame reikalingas platus ir gilus mąstymas, gilios įžvalgos, svarbu mokėti skirti spalvas, suvokti, kas dedasi pasaulyje ir ypatingai Europoje, kur esame įleidę savo šaknis.

– Šiemet ypatingai daug kalbama apie permainas švietime, ką apie įvairias viešojoje erdvėje aptarinėjamas švietimo reformas galvojate Jūs?

– Balandžio pabaigoje kaip tik skaitysiu pranešimą gimnazijų vadovų konferencijoje Kaune, kur turėsiu galimybę išsakyti savo nuomonę. Pirmiausia, neseniai viešojoje erdvėje iškilo klausimas, kad Lietuvos mokyklų mokslo metai per trumpi. Seniai tai žinome, kad jie ženkliai trumpesni nei Vakarų šalyse. Bet ne paslaptis, kad verslo pasaulyje išsivysčiusiose šalyse jau seniai trumpėja darbo savaitė, bet tai netrukdo pasiekti tų pačių gerų rezultatų, atsiranda produktyvumas. Kodėl mes įsivaizduojame, kad jeigu dirbsime ilgiau, pasieksime daugiau? Ir niekas nesako, ar mokėsime mokytojams daugiau, ar jo atlyginimas padvigubės? Antrasis svarbus pastebėjimas – reformos susijusiosios su vadovų 5 metų kadencijomis. Man tai yra nesusipratimas. Nejaugi nėra kitų būdų, kai vadovas dirba prastai ir nekokybiškai, pašalinti jį ir pakeisti kitu. Man tai yra pasenę sprendimai. Šiandien pasaulyje žmonės vadovauja kompanijoms iki 80 metų. Vienintelis dalykas, kuris man čia patinka, kad katilas kunkuliuoja ir verda, visi turi apie ką kalbėti. Tačiau manau, kad šie sprendimai neduotų nei kokybės, nei efektyvumo.

– Kaip galvojate, ko labiausiai trūksta ir kur labiausiai reikia tobulėti švietimo sistemai?

– Ji turi žiūrėti į priekį, o ne atgal. Švietimas turi žiūrėti, kur eina verslas ir aplink ką sukasi pasaulis. Reikia sutelkti visą dėmesį į pažangą, analizuoti, kodėl kažkas per trumpesnį laiką pasiekia geresnių rezultatų.

– Ar svarbu mokyklai dalyvauti tarptautiniuose projektuose? Kodėl?

Tarptautiškumas ir visos galimybės, kurios atsiveria ir padeda plėsti žinias, akiratį, išmokti naujų dalykų, įgyti naujų įgūdžių, bendrauti su kitų tautybių žmonėmis yra labai geras ir vertingas dalykas. Manau, kad Žalgirių gimnazijai tai yra iki galo dar neatvertas puslapis. Įsivaizduoju, kad ilgainiui mokytojai turėtų vesti mokinius į tarptautinius projektus ir ieškoti tarptautinių kontaktų. Jaunimui svarbu turėti savo gyvenimo aprašyme patirties, susijusios su tarptautinių projektų įgyvendinimu. Čia mokyklai yra aukštesnis lieptelis, žiūrėsime,  kaip seksis jį pasiekti.

– Kokią mokyklą norėtumėte sukurti ir kokia yra jūsų vizija bei užmojai?

– Mano moto – nekonkuruoti su kitomis mokyklomis, o keisti savo mokyklą, stengtis pasiekti geriausią rezultatą. Visuomet yra sveika save provokuoti, ir jeigu nori būti geriausias, turi dėl to dirbti. Aš išstudijavau Tauragės Žalgirių gimnazijos augimo trajektoriją per paskutinius 10 metų ir turiu pasakyti, kad gimnazija per šiuos metus nuolat augo ir iš 400-osios vietos nacionaliniame reitinge pakilo iki 136-osios pozicijos. Taigi mes keičiamės, ieškome naujų sprendimų ir tai vyksta atviroje erdvėje. Naudojame verslo pasaulyje žinomą ir ištobulintą asmeninės ataskaitos formą, susijusią su mokytojų specialistų darbu, kai visi turi bent kartą per metus atsiskaityti ir pateikti savo veiklos pliusus ir minusus.

– Mokyklos pati svarbiausia funkcija yra išmokyti, tačiau kaip galvojate, kokias dar gyvenimo sritis turi paliesti mokykla?

Paruošti jauną žmogų savarankiškoms studijoms ir suteikti pagrindą jo būsimai karjerai, atskleidžiant jo asmenines galimybes ir potencialą. Ar mokykla įneša pakankamą indėlį, kad leistų suvokti, kokie yra mano gebėjimai bei ar tai leis man realizuoti save šioje srityje? Šie klausimai turi nuolatos suktis mokinio galvoje. Mokinių asamblėjoje, kurioje mes susitinkame kartą per mėnesį, esu pasakęs tokius žodžius: diena praleista gimnazijoje be klausimo, kuo aš būsiu, yra tuščiai praleista diena. Žinoma, visi mokiniai yra skirtingi ir ateina iš įvairios socialinės aplinkos, todėl jų poreikiai yra skirtingi ir reikia juos pajusti ir į tai atsižvelgti. Šiais metais mokykloje labai akcentuojamas objektyvus, periodiškas vertinimas. Tai neturi būti stresas, turi jaustis pažanga, juk mokytojo mokinių pasiekimai yra ir jo pasiekimai bei pažanga. Šis suvokimas – pakankamai naujas dalykas, tačiau turi būti bendros pastangos, kad būtų kuo mažiau „nepavyko“.

– Mokyklai 45-eri. Ką šios šventės proga norima pabrėžti, į ką atkreipti dėmesį ir ką prisiminti?

Aš labai džiaugiuosi dėl šventės scenarijaus. Bendromis jėgomis sudėliojome dvi šventės dienas. Iš tikrųjų mokyklos gimtadienis yra kovo mėnesį, tačiau nukėlėme į gegužę, nes norėjosi gero oro ir atviros aplinkos. Pirmąją šventės dieną bus pristatomi mokinių šių metų projektai, mokiniai pristatys savo kūrybą, atradimus, mokytojai vertins, atrinksime geriausius, kurie bus pristatyti visai mokyklos bendruomenei. Tai bus neparodinė, tačiau labai svarbi šventės dalis, nes kiekvienas mokinys atsineš savotišką dovaną mokyklai. Antrą dieną pakviesime buvusius mokyklos bendruomenės narius, kuriems bus paruošta speciali programa ir interaktyvios veiklos. Mokyklos jubiliejuje bus savotiškai apjungta mokyklos dabartis ir mokyklos praeitis.

Dėkojame už pokalbį.

 

 

Minint šv. Florijono, ugniagesių gelbėtojo dieną, Tauragės apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje šiandien vyksta atvirų durų diena. Visi norintys galės iš arčiau susipažinti su ugniagesio profesija, apžiūrėti techniką. 

​Kauno kolegijos Tauragės skyriaus vadovė Diana Vaitiekienė kartu su studentais nusprendė surengti džiazo šventę tauragiškiams „Džiazas ant pagalvėlių“, pakviesdami į nemokamą susitikimą su Giedre Kilčiauskiene ir „Džiazo miniatūromis“. (UNESCO) iniciatyva balandžio 30-ąją minima Tarptautinė džiazo diena, kuria siekiama suburti džiazo bendruomenę, skatinti jaunimą ir renginių organizatorius kuo plačiau skleisti šią muziką.