Šiandien Tauragės choras „Mintauja“, minintis jubiliejinį 15-ąjį gimtadienį, kviečia tauragiškius į šventinį koncertą. Apie nueitą kelią, ateities planus kalbamės su kolektyvo vadove Danute Petraitiene bei pačiais choristais.
Jau šiandien Tauragės kultūros rūmų salė griaudės nuo vyriškų balsų. Skambės gražiausios 15 metų veiklos sukaktį mininčio vyrų choro „Mintauja“ repertuaro dainos, tarp kurių ir pirmoji „Po beržyną vaikščiojau“. Susirinkusių lauks buvusio choro seniūno Povilo Gargaso sukurtas filmas, kuriame užfiksuotos visos gražiausios kolektyvo veiklos akimirkos, leisiančios svečiams susipažinti su choro istorija, patiems choristams ir jų šeimoms dar kartą prisiminti kūrybingai ir įdomiai prabėgusius metus. Malonios įvairovės į renginį įneš šokių kolektyvo „Vėjava“ (vadovė Birutė Sagatauskienė) pasirodymai.
Slapta svajonė
Ilgus metu muzikos mokykloje pedagoge dirbusi Danutė Petraitienė beveik visuomet vadovavo dar ir suaugusiųjų chorui: 1980–1982 metais tai buvo Tauragės rajono švietimo darbuotojų mišrus choras, 1982–1985 metais – Tauragės skaičiavimo mašinų elementų gamyklos mišrus choras, 1989–1994 metais – Tauragės liaudies dainų ir šokių ansamblio „Jūra“ mišrus choras. O nuo 2002 metų D. Petraitienė – vyrų choro „Mintauja“ vadovė ir chorvedė. Suburti vyrų chorą buvo moters svajonė, kuri prieš 15 metų tapo realybe.
– Pamenu, vienų atostogų Palangoje metu, teko klausyti vyrų lygių balsų chorų festivalio pasirodymo. Likau sužavėta vyrų dainavimo, jų balsų darnos. Todėl nusprendžiau pati burti vyrų chorą, – prisimena D. Petraitienė.
Taigi, 2002 metais, D. Petraitienės iniciatyva, buvo apjungti Šaulių ir Savanorių sąjungų dainininkai. Vėliau kolektyvas papildytas visuomenės nariais.
Paklausta, kodėl būtent Šaulių ir Savanorių, ponia Danutė šypsosi – „ten daugiausia vyrų“.
Vieni pirmųjų prie choro prisijungę Danielius Saukevičius, Jonas Dedūra, Antanas Dambinskas, Alfonsas Uginčius, Vilius Barkauskas, Egidijus Ramonaitis, dainuoja ir šiandien. Šiuo metu kolektyve 17 choristų. Tačiau vadovė ir kiti dainininkai skuba pridurti, kad buvo laikų, kai kolektyve dainavo 24 ir 25 nariai. Vadovė apie kiekvieną dainininką rado pasakyti kažką gero ir teigiamo. Vienus choristus gyrė už gerą balsą, kitus už indėlį į kolektyvo veiklą, trečius už nuoširdumą, taktą ir pareigingumą.
– Be vyrų nebūtų ir choro, – akcentavo ponia Danutė.
Nepamiršo Danutė paminėti ir su choru anksčiau ir dabar dirbančių koncertmeisterių – Ramutės Jakienės, Irenos Sadauskienės, Ramūno Styros ir Ninos Zurlienės.
Gaila, bet penkis garbingo amžiaus vyrus „Mintauja“ jau išlydėjo anapilin.
Pavadinimą padiktavo upelis
Per 15 metų kolektyvas surado nemažą būrį draugų ir bendraminčių. Ypač graži draugystė juos sieja su Birutės Sagatauskienės vadovaujamu šokių kolektyvu „Vėjava“.
Pasiteiravus, kodėl kolektyvas taip pavadintas, D. Petraitienė papasakojo, kad chorui pavadinimą padiktavo nedidukas Mintaujos upelis, netoli jo ir pačios Danutės tėvelių gyventa.
– Mūsų chorui pradžią davė SKAT'o ir Šaulių sąjungos vyrų entuziazmas bei noras dainuoti. Prie Mintaujos būrėsi 1920 m. atsikuriančios Lietuvos savanoriai. Pamanėme, kad Mintaujos vardas simboliškai galėtų sujungti ir įamžinti abiejų kartų tauragiškių vyrų ir jų šeimų meilę Tėvynei, – atskleidė kolektyvo vardo prasmę Danutė Petraitienė.
Festivalis tapo tarptautiniu
Per penkioliką veiklos metų kolektyvas skersai ir išilgai yra išmaišęs Lietuvą, su pasirodymais yra tekę pabuvoti ir už jos ribų. Yra tekę dainuoti Karaliaučiuje ir Tilžėje. Kolektyvas – Lietuvos ir Pasaulio lietuvių dainų švenčių „Mes“, „Būties ratu“ ir Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės „Amžių sutartinė“, lygių balsų chorų festivalio „Su jūra dainuok“, chorų festivalio „Kur bakūžė samanota“ ir kitų dalyvis.
Nuveikta išties daug, paliktas gilus veiklos pėdsakas. Tačiau, svarbiausia, – „Mintaujos“ kolektyvo vadovės iniciatyva jau aštuntus metus organizuojamas respublikinis vyrų chorų festivalis „Užtraukim vyrai dainą“. Tai – vienintelis vyrų chorų festivalis Lietuvoje, todėl į Tauragę kasmet suvažiuoja beveik visi Lietuvos vyrų chorai, taip pat pajėgesni ansambliai. Šiemet šis festivalis įgavo dar didesnį mastą – organizuotas tris dienas ir tapo tarptautiniu. Jame dalyvavo per du šimtus dalyvių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Gruzijos. D. Petraitienė džiaugiasi, kad nuo pat jos sumanyto festivalio pradžios jį parėmė finansiškai ir vis dar remia Tauragės rajono savivaldybė, visokeriopai padeda Tauragės kultūros centras.
Tikri inteligentai
„Mintaujos“ vyrai gyvena draugiškai, darniai. Choro taryba, su seniūnu Rimantu Stoškum priešakyje, yra puikūs vadovės pagalbininkai, kolektyvo laisvalaikio ir švenčių organizatoriai.
– Esame aplankę gražiausius Lietuvos kampelius, pabuvoję Lenkijoje, Latvijoje, Švedijoje, – džiaugėsi Danutė Petraitienė. Pasak vadovės, į keliones ir šventes „Mintaujos“ vyrai visada keliauja su šeimomis, kurioms vadovė ypač dėkinga. – Kolektyvo šeimos – mūsų stiprybė. Patys geriausi kritikai ir fanai, – sakė ponia Danutė.
Savo choristams pagyrų negailinti vadovė akcentavo, kad kolektyvo vyrai kantrūs, tolerantiški, intelektualūs, dėmesingi ir, be abejo, – mėgstantys dainą.
– Su jais dirbti didelė garbė ir džiaugsmas, – savo choristų privalumus vardino ponia Danutė ir pridūrė, kad ir pati su tokiu kolektyvu pasijunta tikra moterimi – norisi pasitempti ir atrodyti gražiai.
Gražių žodžių vadovei negaili ir kolektyvo vyrai, juk tik ypatinga moteris sugebėtų suvaldyti tokį būrį vyriškių.
Per 15 metų laikotarpį choro vadovė Danutė Petraitienė suvienijo vyrus, kurie ne tik puikūs dainininkai, bet ir visuomenininkai, išsilavinę ir žinomi šio krašto žmonės. Prieš šventinį savaitgalio koncertą, „Tauragės žinios“ pakalbino „Mintaujos“ vyrus, kuriems daina – neatsiejama jų gyvenimo dalis.
Viktoras Jokūbaitis, buvęs Tauragės pašto viršininkas, išradėjas: „Muzika mane lydėjo nuo mokyklos laikų. Iš pradžių choras, vėliau studentiška gitara. Po jos teko dainuoti Keramikos chore, Skaičiavimo mašinų elementų gamyklos chore, „Jūros“ ansamblyje, dabar „Mintaujoje“. Su dabartine choro vadove Danute Petraitiene tenka garbė dirbti trečiame kolektyve, vis suveda keliai.
„Mintauja“ chorui 15 metų ir jis vis dar dainuoja. Akimirkų čia būna įvairių, kartais pavargstame, tačiau praeina laikas ir vėl pasiilgstu šio choro.“
Jonas Dedūra, buvęs kariškis, visuomenininkas, pirmasis „Mintaujos“ choro atlikėjęs: „Nesu profesionalas, tačiau dėkoju Dievui, kad davė balsą ir klausą. Daina mane lydi nuo pat mažens iki dabar. Dar dirbdamas kariškiu, pamenu, ruošiausi dalyvauti chorų konkurse. Tuo metu dabartinės vadovės paprašėme padėti pasiruošti, o ji pakvietė į chorą. Tai buvo ypatingas vaizdas, kai visi dainavome su kariškių uniformomis. Gražiausius savo metus atidaviau kariuomenei. Prieš 15-ojo gimtadienio koncertą, kaip visada, jaudinsiuos. Tapo įprasta, kad prieš pasirodymą bandome susikaupti. Nuo to, kaip žiūrovai mus įvertins, priklausys mūsų nuotaika“.
Rimantas Stoškus, veterinarijos gydytojas: „Mintaujos“ chore dainuoju nuo 2008 metų. Kitais metais bus dešimtmetis – nemenkas stažas. Vyrų chorą pamačiau per penktąjį „Mintaujos“ jubiliejinį pasirodymą. Pamenu, pakvietė, ir prisijungiau. Mūsų šeimoje visi dainingi, trys sūnūs dainuoja. Ir dabar, kalbėdamas telefonu, važiuoju į pasirodymą. „Mintauja“ turi puikią vadovę, ji labai gerai su mumis, vyrais, susitvarko. Čia – kaip gyvenime, būna visko, „apsitrinam“ ir dainuojam toliau. 15-ojo gimtadienio proga norėčiau palinkėti, kad choras sudalyvautų Lietuvos šimtmečio minėjime, taip pat, kad sulauktų 20 gimtadienio. Choristams linkiu sveikatos ir ištvermės“.
Danielius Saukevičius, buvęs Tauragės apskrities atkurtos šaulių rinktinės vadas, garsus lenktynininkas, Lietuvos ralio čempionas: „Chore esu nuo pirmosios repeticijos. Pamenu, repetavome savanorių patalpose, į jas net nunešėme pirmąjį instrumentą – fortepijoną. Buvo tikras iššūkis nugabenti jį į antrą aukštą, teko nusukti kojas. Žinau, kad dabar jis Kaune, karininkų ramovėje.
Sėdėti man koja ant kojos prie televizoriaus neišeina. Automobilių sportas buvo mano aistra, tačiau mano ekipažo partneris Pranas Dirginčius važiuoti jau nebegali, tad ir aš nebedalyvauju.
„Mintaujos“ kolektyve labai draugiška atmosfera. Čia sutinku savo draugus, švenčiame vieni kitų gimtadienius, keliaujame.
Džiaugiuosi, kad choras rado savo vietą. Mes negalime lygiuotis su chorais, kuriuose aukščiausio lygio atlikėjai, profesionalai ar kitais ilgametes tradicijas turinčiais kolektyvais: „Aidu“, „Perkūnu“, „Sakalu“. Tačiau, kai susitinkame festivaliuose, mes bendraujame kaip draugai.“
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiria ypatingą dėmesį vaikų, jaunimo psichinei sveikatai stiprinti. Nemažai organizacijų ir kitų įstaigų siūlo prasmingą vaikų užimtumą – vasaros stovyklas, tačiau pastebima, kad jų, orientuotų į psichinės sveikatos stiprinimą, labai mažai. Todėl Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka inicijavo meninę-patyriminę vaikų vasaros stovyklą „Pozityvumo tiltas“, kurią finansavo Tauragės rajono savivaldybė.
Kad tiek žmonių būtų, Lauksargių geležinkelio stotis gal ir mena, bet ten gyvenantys žmonės turbūt tikrai nebuvo matę tokios gausos žmonių. Ir ne keleiviai čia susirinko kaip senais laikais važiuoti geležinkeliu į Tilžę ar Įsrūtį, ar į Tauragę, Batakius, Viduklę, Šiaulius. Ir ne trečiasis pasaulinis karas (neduok , Dieve) prasidėjo, nes pirmuosius du pasaulinius gerai mena raudono ir dar oho kaip tvirto mūro sienos. Ne. Susirinkimas buvo itn taikus , pacifistiškas gal kiek. Be abejo, stotis mena ir čia skambėjusią muziką. Turbūt daugiausia karinius maršus. O šįkart čia skambėjo ne maršai, bet labai gera džiazo muzika.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fotografijos galerijai, įrengtai pietiniame bokšte, sukanka 20 metų. Ta proga fotografų klubas „Fotojūra“ rengia ypatingą parodą – pirmąją klubo istorijoje pinhole technika atliktų fotografijų parodą „Fotojūra Pinhole“.
Mažoniškiai šeštadienį susibūrė į tradicinę kraštiečių šventę, kurioje sodriausiomis spalvomis, gražiausiais prisiminimais spalvino šviesų prisiminimų peizažą.
Vakarykštis renginys „Vienas (m)eilėraštis“ Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ buvo skirtas artėjančiai Valentino dienai, todėl į jį buvo kviečiami ne tik poetai, bet ir poezijos mylėtojai. Vakaro metu Tauragės pilies menėse skambėjo lyrika. Eiles skaitė Tauragės klubo „Žingsniai“ literatai ir kiti erdvės išsiilgę miesto poetai, akustine gitara grojo Romanas Grigorjev.
Trečiadienio vakarą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su žurnalistu, komunikacijos ir rinkodaros profesionalu Ryčiu Sabu, kurio debiutinis romanas „Gaono kodas“ sulaukė itin didelės sėkmės. Knygos pristatymą moderavo žurnalistas, publicistas Rimvydas Valatka.
Miesto reklamos stenduose jau kuris laikas kalbėjo plakatai, skelbiantys, kad kovo 1 dieną Tauragę aplankys profesionali baleto trupė. Deja, taip neįvyks – baleto artistai į Tauragę neatvyks. O priežastis paprasta: neišpirkti bilietai.