Artėjant Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimui, LRT televizija rengia 100 laidų ciklą, kuriame rodomi 100 žmonių, prisidėjusių prie gražesnės Lietuvos valstybės kūrimo, portretai. Vienoje iš Liepos Rimkevičienės vedamų laidų buvo pagerbtas tauragiškio partizano Leono Laurinsko atminimas.
Paskutinėje laidoje „Laisvės vėliavnešiai“ žurnalistai Dovydas Pancerovas ir L. Rimkevičiene tarė ačiū tauragiškiui partizanui Leonui Laurinskui-Liūtui.
1926 metais Graužų kaime gimęs Baltijos chartijos signataras, būdamas devyniolikos, įstojo į partizanų būrį. Liūto slapyvardžiu pasivadinęs Kęstučio apygardos kovotojas 1948 metų balandžio 21 dieną kautynių metu buvo stipriai sužeistas. Tačiau partizanų bunkeryje gydomas vyras pasveiko, nors nuolat jautė kojoje skeveldros liekanas.
1953 metais Leonas Laurinskas buvo 25-eriems metams nuteistas ypatingojo režimo kalėjimo lageryje ir penkeriems metams tremties. 1988 m. birželio 14 d. buvęs partizanas L. Laurinskas-Liūtas Vilniaus Katedros aikštėje pirmasis Lietuvoje viešai su trispalve pasirodė mitinge.
Tėvynės gynėjo gyvybė netikėtai užgeso 2013 m., Motinos dienos išvakarėse. L. Laurinskas amžinojo poilsio atgulė Papušynės kapinėse.
Iš Vilniaus simbolinę laisvės vėliavą į Sakalinę atvežęs D. Pancerovas didžiavosi L. Laurinsko narsa. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono viršila Darius Stanaitis asmeniškai pažinojo L. Laurinską. Kariškis tikino, jog tai buvo labai stiprus vyras.
– Tik vėliau sužinojau, kad tai rezistencinio laikotarpio dalyvis. Tai žmogus, kuris kūrė Lietuvą. Dievo dovana, kad teko tarnauti su juo kartu, – teigė D. Stanaitis.
Anot Tauragės krašto muziejaus direktoriaus pavaduotojo, istoriko Viktoro Kovšovo, spėliojama, jog pravardė Liūtas partizanui buvo suteikta dėl ilgų plaukų ir dėl tvirto charakterio.
Laidos pabaigoje D. Pancerovas ir D. Stanaitis Kęstučio bataliono kieme iškėlė vėliavą ir pagerbė L. Laurinsko atminimą.
Visą nufilmuotą laidą galima pažiūrėti internete, Lietuvos radijo ir televizijos mediatekoje.