Eglės Červinskaitės nuotraukos
Šiemet jau trečiąjį kartą organizacija „Aktyvi Tauragė“, kartu su Tauragės miškų urėdijos miškininkais, surengė edukacinę akciją vaikams – „Padovanokime paukščiukams namus“. Gamtos mylėtojai su šeimomis šįkart rinkosi pavėsinėje prie Meižio tvenkinio – tradiciškai vaikai puošė inkilus visomis vaivorykštės spalvomis bei kabino juos aplinkinėse giriose, kad grįžtantys paukščiai turėtų kur įsikurti.
Renginys tradiciškai prasidėjo inkilų dalybomis. Miškininkų sumeistrautus inkilus įvairiausiems miško paukščiams – pelėdoms, meletoms, zylėms ir varnėnams – vaikai mielai dailino atsivežtais dažais. Padedami girininkų, vaikai su tėveliais patys kabino inkilus aplinkiniuose miškuose, ištempę ausis klausėsi pamokymų, kaip globoti giesmininkus. Pakabinę inkilus gamtos mylėtojai buvo vaišinami karšta sriuba bei apdovanoti vardiniais diplomais. Pagalba paukščiams – puiki pamoka vaikams apie gamtos saugojimą ir puoselėjimą, kuri aktyvių girininkų dėka tampa gražia tradicija Tauragės rajone.
Mūsų krašte yra beveik 20 paukščių rūšių, perinčių inkiluose. Yra daug įvairiausių inkilų formų ir jų pagaminimo būdų. Bene populiariausi yra uoksiniai ir lentiniai inkilai.
Kaip pagaminti?
Šiuo metu Lietuvoje plačiausiai naudojami lentiniai inkilai. Jų gamyba nesudėtinga, be to, gali būti naudojamos medienos atliekos. Šiuose inkiluose mielai apsigyvena zylės, musinukės, raudonuodegės, varnėnai. Inkilų gamybai geriausiai tinka 1,5–2,5 cm storio, sausos, neobliuotos lentos. Visi mažesnieji – zyliniai inkilai turi būti atidaromi, kad rudenį juos būtų galima išvalyti. Papraščiausias būdas to pasiekti – inkilo stogelį pritvirtinus tik trimis vinimis, jas įkalant ne iki galo. Stogeliui reikėtų parinkti truputį storesnę lentą, nes jis greičiausiai pūva. Jo kraštai iškišami 2–3 cm į šonus ir 4–6 cm į priekį. Specialiai pakreipto ar dvišlaičio stogelio daryti nėra būtina. Nebent norite padaryti dekoratyvinį inkilėlį. Dugnas kalamas ne iš apačios, kaip dažnai daroma, bet įleidžiamas į inkilo vidų, kad greitai nesupūtų ir neiškristų.
Nuo inkilo landos dydžio priklauso ir gyventojai. Zylėms daromi 26–30 cm aukščio ir apie 11–12 cm pločio (viduje). Mažosioms zylėms išgręžiama 2,8 cm landa, o didžiosioms zylėms bei bukučiams – 3,2–3,4 cm. Nuo dugno iki landos turi būti 17 cm. Kiek didesni inkilai daromi varnėnams. Jie įlenda pro landą, kurios skersmuo 4,7 cm.
Kaip teisingai pakabinti?
Inkilo sukalimas yra tik viena darbo dalis, antras nemažiau svarbus uždavinys – teisingai jį iškelti. Inkilus galima kelti visur – miškuose, parkuose, soduose, tačiau pati inkilo iškėlimo vieta parenkama priklausomai nuo to, kam jie skiriami. Smulkiems uoksiniams paukščiams inkilus galima kelti visuose miškuose. Varnėnams labiausiai tinka pamiškės, sodai, parkai. Inkilus medyje reikia tvirtinti taip, kad prie jų paukščiai galėtų laisvai priskristi. Miško tankmių taip pat reikia vengti.
Dauguma paukščių nemėgsta tos pačios rūšies sparnuočių kaimynystės. Todėl to paties tipo inkilai greta nekeliami. Išimtis – varnėnai. Jie gali apsigyventi net tame pačiame medyje iškeltuose inkiluose. Lengvų nedidelių inkilų kėlimui naudojama dvišakė kartelė. Svarbu, kad iškeltas inkilas laikytųsi stabiliai ir esant stipresniam vėjui nesiūbuotų. Prie medžių inkilus patogiausia pritvirtinti prikabinant juos kabliu ant medžio šakos.
Eglės Červinskaitės nuotraukos
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiria ypatingą dėmesį vaikų, jaunimo psichinei sveikatai stiprinti. Nemažai organizacijų ir kitų įstaigų siūlo prasmingą vaikų užimtumą – vasaros stovyklas, tačiau pastebima, kad jų, orientuotų į psichinės sveikatos stiprinimą, labai mažai. Todėl Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka inicijavo meninę-patyriminę vaikų vasaros stovyklą „Pozityvumo tiltas“, kurią finansavo Tauragės rajono savivaldybė.
Kad tiek žmonių būtų, Lauksargių geležinkelio stotis gal ir mena, bet ten gyvenantys žmonės turbūt tikrai nebuvo matę tokios gausos žmonių. Ir ne keleiviai čia susirinko kaip senais laikais važiuoti geležinkeliu į Tilžę ar Įsrūtį, ar į Tauragę, Batakius, Viduklę, Šiaulius. Ir ne trečiasis pasaulinis karas (neduok , Dieve) prasidėjo, nes pirmuosius du pasaulinius gerai mena raudono ir dar oho kaip tvirto mūro sienos. Ne. Susirinkimas buvo itn taikus , pacifistiškas gal kiek. Be abejo, stotis mena ir čia skambėjusią muziką. Turbūt daugiausia karinius maršus. O šįkart čia skambėjo ne maršai, bet labai gera džiazo muzika.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fotografijos galerijai, įrengtai pietiniame bokšte, sukanka 20 metų. Ta proga fotografų klubas „Fotojūra“ rengia ypatingą parodą – pirmąją klubo istorijoje pinhole technika atliktų fotografijų parodą „Fotojūra Pinhole“.
Mažoniškiai šeštadienį susibūrė į tradicinę kraštiečių šventę, kurioje sodriausiomis spalvomis, gražiausiais prisiminimais spalvino šviesų prisiminimų peizažą.
Vakarykštis renginys „Vienas (m)eilėraštis“ Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ buvo skirtas artėjančiai Valentino dienai, todėl į jį buvo kviečiami ne tik poetai, bet ir poezijos mylėtojai. Vakaro metu Tauragės pilies menėse skambėjo lyrika. Eiles skaitė Tauragės klubo „Žingsniai“ literatai ir kiti erdvės išsiilgę miesto poetai, akustine gitara grojo Romanas Grigorjev.
Trečiadienio vakarą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su žurnalistu, komunikacijos ir rinkodaros profesionalu Ryčiu Sabu, kurio debiutinis romanas „Gaono kodas“ sulaukė itin didelės sėkmės. Knygos pristatymą moderavo žurnalistas, publicistas Rimvydas Valatka.
Miesto reklamos stenduose jau kuris laikas kalbėjo plakatai, skelbiantys, kad kovo 1 dieną Tauragę aplankys profesionali baleto trupė. Deja, taip neįvyks – baleto artistai į Tauragę neatvyks. O priežastis paprasta: neišpirkti bilietai.